„Sutarėme, kad per dvi savaites visos šalys teiksime siūlymus esamiems teisės aktams, kaip galėtumėm tobulinti esamą sistemą. Daugiausia tobulinti, aiškinamuosius dalykus, raštus ir patirtis, nes esmė, kas buvo išsakyta, ne teisės aktai yra kalti, jeigu jie nėra teisingai įgyvendinami, jei nėra visiško aiškumo, kaip juos įgyvendinti. O mes turime visi dėti pastangas.
Streikui ar karo kėlimui švietimo srityje tikrai nepritaria niekas“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė.
Po dviejų savaičių planuojamas dar vienas darbo grupės susitikimas, bus sprendžiama, ar į siūlymus atsižvelgti.
„Diskusija turi vykti dėl to, kaip tobulinti esamą sistemą, kad mokytojai jaustųsi saugūs“, – tikino J.Petrauskienė, penktadienį viešėsianti Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje.
Ketvirtadienį antrąjį kartą į Švietimo ir mokslo ministeriją rinkosi darbo grupė – profsąjungų, mokyklų, ministerijos ir savivaldybių atstovai. Jie turėjo diskutuoti apie etatinio modelio tobulinimą. Už uždarų durų palikti žurnalistai galėjo išgirsti, kaip kalbamasi apie atskiras problemas ir konkrečius nesusipratimus kiekvienoje mokykloje.
Streiką žada nutraukti tik tada, kai bus priimti sprendimai
Posėdyje dalyvavęs Andrius Navickas, kurio vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai priklausantys mokytojai streikuoja, sako, kad priežasčių atšaukti streiką kol kas nėra.
„Atšaukti pagrindo mes nematome, bet džiaugiamės, kad dialogas prasidėjo, visi kalbasi, visi išreiškia pastabas, mato daug trūkumų. Džiaugiamės, kad ministerija irgi jau neužsispyrus kalba, kad nespręs, bet spręs problemas, taisys“, – žurnalistams komentavo profsąjungos pirmininkas.
Jis teigė pasiūlęs ministrei J.Petrauskienei kitą savaitę Vilniuje susitikti su streikuojančiais pedagogais.
„Mes norime nebe dialogo. Mes prieš metus jo prašėm [...]. Bet dabar reikia sprendimo, kad kalbos neliktų kalbomis. Jeigu atsiras sprendimai, tada svarstysim dėl streiko nutraukimo“, – aiškino A.Navickas.
Jo įsitikinimu, sprendimai turėtų būti priimami operatyviau.
„Dėl streiko nutraukimo spręsim tada, kada bus sprendimai priimti ir kada jie mus tenkins“, – aiškino A.Navickas ir pridūrė, kad posėdžio metu ministerija žadėjo daryti apibendrinimus, kurie spręstų keliamas problemas.
A.Jurgelevičius: kolektyvinė sutartis leidžia derėtis
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius prieš posėdį sakė, kad profsąjungai priklausantys mokytojai streiko dėl įvesto etatinio apmokėjimo modelio nepaskelbė, nes su ministerija yra pasirašyta kolektyvinė sutartis. Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga šios sutarties nepasirašė ir, kaip teigė A.Jurgelevičius, paskutiniu momentu „pasiplovė“.
„Yra pasirašyta kolektyvinė sutartis. Tiek priimant, tiek derinant, tobulinant projektą, [sprendimai] derinami su profesinėmis sąjungomis [...]. Kol kas mes neturime jokio pagrindo teigti, kad ministerija nesilaiko kolektyvinės sutarties, todėl atitinkamai elgiamės.
Įskridus į kambarį musei iš karto pulti su kūju jos vaikytis... Su laikraščiu mes“, – 15min komentavo A.Jurgelevičius ir pridūrė, kad kolektyvinės sutarties nepasirašiusieji neturi įrankio derėtis su ministerija, tad todėl matyt renkasi streiko kelią.
Šešios profsąjungos švietimo kolektyvinę sutartį pasirašė 2017-ųjų lapkritį. Pagal ją, iki 2020 metų mokytojų atlyginimas turėtų siekti tūkstantį eurų.
Nors ir nestreikuoja, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, anot jos vadovo, taip pat mato taisytinų dalykų.
„Visų pirma yra per daug galimybių tartis, nes mokykloj tarimosi kultūra yra menka. Čia ribos turėtų būti mažesnės“, – pažymėjo A.Jurgelevičius.
Neatliepiami mokytojų lūkesčiai
„Kitas dalykas – yra per mažai skirta laiko ruoštis pamokoms. Ribos, kurios yra, dažnai – nepakankamos, nes dažnai naudojamas pats žemiausias dydis“, – kalbėjo jis ir sakė siūlysiantis, kad kitąmet geriau būtų apmokamas darbas ne pamokų metu.
Mokytojai, profsąjungos pirmininko nuomone, labiausiai yra nepatenkinti, nes buvo sukurtas lūkestis, kad bus mokama už visus atliktus darbus: „Įstatyme įrašyta nuostata, kad už tuos darbus galima mokėti nuo 0 iki 50 proc. Čia jau yra įstatymo trūkumas. Neįsivaizdavom, kad ja taip galima bus naudotis ir šitą reikia užkamšyt.“
A.Jurgelevičius taip pat paminėjo, kad turėtų keistis pradinių klasių ugdymo planas, o dėl to – ir etato struktūra.
„Pradinių klasių mokytojai iš principo turėtų turėti etatą, – dėstė jis. –Paaiškėjo, kad 1–4 klasių ugdymo planai yra vienodi, nors realiai jie, kaip praktikoj susiduria, turi daugiau darbo, tam kad mokinys adaptuotųsi mokykloje. Kaip jie patys išsireiškė, kartais reikia ir nosį nuvalyt ir kelnes užsegt ar batus užrišt.“
Streikas plečiasi
Dėl nuo rugsėjo įgyvendinamo etatinio apmokėjimo modelio A.Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjunga šią savaitę paskelbė streiką. Profsąjungos duomenimis, ketvirtadienį streikuoja 31 ugdymo įstaigos mokytojai. Švietimo ir mokslo ministerijos preliminariais duomenimis, kelios mokyklos iš streiko pasitraukė, tad ketvirtadienį esą streikuoja 28 švietimo įstaigos.
Lietuvoje yra 2 tūkst. ugdymo įstaigų.
Nauja mokytojų apmokėjimo tvarka įsigaliojo nuo rugsėjo – pedagogų alga skaičiuojama pagal išdirbtas valandas mokant, rengiantis pamokoms bei dirbant bendruomenei. Etatą sudaro 36 valandos per savaitę arba 1512 valandų per metus.
Darbai etato viduje nustatomi mokyklos vidaus tvarkos taisyklėse arba juos kolektyvinėje sutartyje nustato mokyklos vadovas.
Įvedant etatinį apmokėjimo modelį siekiama atlyginti už visus mokytojo darbus, išlaikyti stabilų darbo krūvį, į mokyklas pritraukti jaunų specialistų.
Streiką Lietuvos mokyklose koordinuojanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjunga įvestą tvarką vadina absurdiška ir reikalauja nedelsiant jos atsisakyti – įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams.
„Taip pat – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse“, – rašoma profsąjungos svetainėje.
Ministrė: kai kur streikas – rinkimų dalis
Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į skirtingas situacijas kiekvienoje mokykloje, žada tvarką koreguoti, bet netaisyti iš esmės. Ministerijos duomenimis, nuo rugsėjo, įvedus etatinio apmokėjimo modelį, algos didėjo 70 proc. mokytojų.
Trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusio pristatymo metu švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė užsiminė, kad kai kuriose savivaldybėse streikas dėl naujos apmokėjimo tvarkos yra artėjančių rinkimų kampanijos dalis.
