„Matome, kad yra atskirų iššūkių, kur nepavyksta sklandžiai įvesti etatinio apmokėjimo sistemos. Ir kiekvienoje mokykloje ar savivaldybėje priežastys yra skirtingos ir įvairios“, – antradienį Švietimo ir mokslo ministerijos surengtame pristatyme kalbėjo ministrė.
„Vienur yra nesusikalbėjimas tvirtinant darbo apmokėjimo sistemą ir tas nesusikalbėjimas atskirais atvejais yra individualus – vienur galbūt vadovybės problema, kai kur galbūt darbo tarybos problema, o kitur galbūt nėra kultūros tartis.
Taip pat yra skirtingos situacijos savivaldybėse [...]. Vienos savivaldybės labai palankiai žiūri į sistemą [...]. Matome savivaldybių, kurios rengiasi rinkimams, kurie yra netrukus, naudoja mokyklas kaip įkaitus savo galbūt politinėms kampanijoms.
Yra ir mokyklų direktorių, kurie dalyvauja politikoje. Tuos pavienius atvejus ir reikia spręsti“, – komentavo J.Petrauskienė, pati planuojanti vieną iš streikuojančių mokyklų aplankyti penktadienį. Tiesa, nenurodė kurią.
Ministrė apgailestavo dėl naujo apmokėjimo tvarkos klausimo „eskalacijos viešojoje erdvėje“.
„Labai gaila, kad į netikrų žinių arba iškraipytos informacijos erdvę yra įtraukiami mokytojai, kurių pagrindinis darbas – skirti savo jėgas jaunų žmonių ugdymui“, – dėstė švietimo ir mokslo ministrė.
Paklausta, ar ministerija įžvelgia savo veiklos trūkumų įvedant naują modelį, J.Petrauskienė tiesaus atsakymo išvengė – tikino, kad modelis dar tik pradėtas įgyvendinti, visas problemas bus galima išspręsti, jei bus kalbama ir girdima; veikia stebėsenos darbo grupė, kuri galės teikti siūlymus dėl teisės aktų koregavimo.
A.Navickas ragino J.Petrauskienę atsiprašyti
Streiką keletoje Lietuvos mokyklų koordinuojančios Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas pristatymo metu tikino, kad įvedus etatinį apmokėjimą, sistema tapo dar labiau neskaidri, „visiškai neskaidri“, neaiški, grasino, kad streikuojančių mokytojų daugės, ir ragino švietimo ir mokslo ministrę atsiprašyti.
„Kaip jūs galite dirbti išvis, jeigu neinate į diskusiją, kalbate apie tarimąsi. Koks jūsų tarimasis, jeigu jūs net nereaguojate kodekso nustatyta tvarka, jūsų tarimasis lygiai toks pats ministerijos lygmeniu kaip ir mokyklose. Jūs sakot, imkit ir rašykitės sutartis. Tai palaukit, čia baudžiava, ar pirmiausia turėtumėm susitarti, ką rašytis?“ – pakeltu tonu kalbėjo A.Navickas ir pridūrė, kad ministrė „davė žiniasklaidai cirką“.
„Matėme visi puikų šou, – į profsąjungos lyderio žodžius atsakė J.Petrauskienė. – Aš labai atsiprašau mokytojų, kuriuos ką tik išvadino bukagalviais [...]. Atsiprašau mokytojų. Mes gyvename tokioje kultūroje, kad jeigu kažkas deda daug pastangų, siekia sutarimo, sutarimą pasiekia, jeigu žmonės stengiasi, randa kaip išspręsti sudėtingas situacijas, jeigu mes niekinsime sutarimo kultūrą, jeigu niekinsime mokyklų vadovų darbą ir kompetenciją, tikriausiai, apie kokybę švietime kalbėti bus labai sunku.“
Ministrė apie interpeliaciją: opozicija dirba savo darbą
Antradienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija kvietė švietimo ir mokslo ministrę J.Petrauskienę padiskutuoti apie įvestą apmokėjimo modelį, tačiau ministrė frakcijos posėdyje nepasirodė. Po posėdžio konservatorių lyderis Gabrieliaus Landsbergis tikino, kad reformai nebuvo pasiruošta ir žadėjo ministrei organizuoti interpeliaciją.
J.Petrauskienė, vertindama tokią opozicijos iniciatyvą, žurnalistams teigė, kad politikai tiesiog dirba savo darbą.
„Yra matyt paranku kelti sumaištį, kaip ir šiandien matėme, skleisti melagingą informaciją juodinant kitus, kitus mokytojus, profesines sąjungas, kurios siekia pokyčio“, – teigė ji.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, nuo rugsėjo įvedus etatinio apmokėjimo modelį atlyginimai labiausiai augo jauniems mokytojams. Nuo rugsėjo užmokestis augo 70,5 proc. mokytojų, vidutiniškai – 190 eurų iki mokesčių, mažėjo – 20 proc., vidutiniškai – 168 eurais.
MOSTA: aiškūs pertvarkos rezultatai – po metų
MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas, pristatymas rugsėjo mėnesio rezultatus įvedus naują tvarką, tvirtino, kad jie – pirminiai, o bendrą vaizdą galėsime pamatyti tik po metų.
G.Jakštas anksčiau yra sakęs, kad mažus mokytojų atlyginimus lemia du dalykai: prastas bendrojo ugdymo finansavimas ir neefektyvus mokyklų tinklas. Komentuodamas naują apmokėjimo tvarką, specialistas teigė, kad skirtos papildomos lėšos, didės procentas nuo BVP, tačiau „su mokyklų tinku šios priemonės nėra susijusios“, o siekiant reformuoti tinklą, jo žiniomis, ministerija rengia kitas priemones.
G.Jakštas, paklaustas, ar įvedus etatinį mokytojų apmokėjimo modelį, yra dėl ko streikuoti, teigė nežinantis.
„Aš nežinau, nes nedirbu mokykloje, nežinau, su kokiomis problemomis mokytojai susiduria. Kas, man atrodo, įvyko – buvo suteikta didesnė laisvė tiek savivaldybėms, tiek mokyklų direktoriams [...]. Tą laisvę, matyt, visi skirtingai priėmė“, – 15min sakė jis.
Protestuodamos prieš įvestą etatinį mokytojų apmokėjimą pirmadienį kelios šalies ugdymo įstaigos – Vilniaus Žemynos progimnazija, Klaipėdos lopšelis-darželis „Želmenėlis“, Panevėžio rajono Velžio, Kalvarijos ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos, Kuršėnų Pavenčių mokykla-daugiafunkcinis centras – pradėjo neterminuotą streiką.
Antradienį prie jo prisijungė dar šešios mokyklos: Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokykla, Švenčionių pradinė mokykla, Raseinių rajono Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija, Panevėžio rajone įsikūrusios Paįstrio Juozo Zikaro, Smilgių ir Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos.
Streiką organizuoja Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Ji reikalauja mokytojų apmokėjimo modelį koreguoti.
„Turi būti ne daugiau 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta pasiruošimui, sąsiuvinių taisymui tėvų informavimui ir t.t.“, – anksčiau BNS komentavo profsąjungos pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė.
Švietimo ir mokslo ministerija nurodė neketinanti iš esmės peržiūrėti naujos tvarkos, tačiau, anot BNS, žadėjo ją tobulinti, spręsti problemas kiekvienoje streikuojančioje mokykloje.
Algos kilo ir streiką paskelbusiose mokyklose
Nauja mokytojų apmokėjimo tvarka įsigaliojo nuo rugsėjo – pedagogų alga skaičiuojama pagal išdirbtas valandas mokant, rengiantis pamokoms bei dirbant bendruomenei.
Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, skirtingose savivaldybėse bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų atlyginimai didėjo nuo 5 proc. iki 31 proc.
„Kauno ir Vilniaus mokytojams atlyginimai padidėjo 16 proc., Klaipėdos – 11 proc., Šiaulių – 9 proc., Panevėžio – 5 proc.
Didžiausi mokytojų atlyginimų kilimo šuoliai fiksuojami Širvintų rajone – 31 proc., Rietavo savivaldybėje – 25 proc., Kalvarijos savivaldybėje – 24 proc., Jurbarko, Prienų r. – 22 proc., Vilniaus rajono – 21 proc.“, – rodo analizė.
Daugiau apie pokyčius, perėjus prie etatinio apmokėjimo modelio, – čia.
