Nerimstančios aistros sukėlė tokį mokytojų pasipiktinimą, kad jie Kauno Žalgirio arenoje vykusiame šventiniame renginyje nušvilpė ministrę Jurgitą Petrauskienę, o ne vienas net paragino ją trauktis iš užimamų pareigų.
Paklausta, kaip vertina tokias kalbas, J.Petrauskienė atsakė, kad etatinis darbo apmokėjimas yra ŠMM susitarimas su bendruomene. Tuo metu, pasak jos, sumaištį kelti ruošiasi Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. J.Petrauskienės teigimu, ši profesinė sąjunga nedalyvavo derybose dėl naujo darbo apmokėjimo modelio įvedimo ir nepateikė svarių argumentų, kodėl ši sistema yra ydinga.
„Aš lankausi daugelyje mokyklų, mano kolegos – profesinių sąjungų atstovai – lankosi mokyklose. Reikėtų kalbėti apie situaciją objektyviai. Ar aš turėčiau trauktis, ar neturėčiau, pirmiausia turi spręsti mane delegavę vadovai. Manau, kad jeigu nervai nelaiko, paprastai tą valdo informacijos turėjimas. Reikia žiūrėti į sistemą ir į argumentus“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė.
Profesinė sąjunga skleidžia melą?
Jos teigimu, į viešąją erdvę yra paskleista melagingų faktų, kurie audrina mokytojų bendruomenę. Pasak ministrės, vieną iš melų paskleidė A.Navicko vadovaujama profesinė sąjunga, teigdama, kad įvedus naują modelį mokytojai masiškai palieka mokyklas.
J.Petrauskienė kalbėjo, kad pasklidus tokiai informacijai „Sodros“ buvo paprašyta pateikti objektyvius duomenis apie tai, kiek mokytojų yra mokyklose ir kaip šis skaičius kito, palyginti su praėjusių metų rugsėju.
„Matome, kad mokyklas paliko kelios dešimtys mokytojų. Jei žiūrint ir lyginant su praėjusiais metais, tai tas pokytis yra sietinas su tuo, kad mokytojai išeina į užtarnautą poilsį, į pensiją. Tai yra objektyvi informacija, kuri yra skelbiama „Sodros“.
Lygiai taip pat buvo paskelbta informacija apie mokytojus, su kuriais nepasirašoma sutartis, kuriems yra nemokamas avansas. Tai vėlgi, pono Navicko kolega, kuriam suformuotas 1,26 etato, apsispręs, ar yra sudaroma sutartis“, – „LRT Forume“ žodžių savyje nelaikė J.Petrauskienė, teigdama, kad tokie ir panašūs atvejai diskredituoja dialogą, vykstantį tarp savivaldybių, mokyklų vadovų ir mokytojų.
Reforma nepasiekė tikslų
Paklaustas, kodėl klaidina žmones, profsąjungos lyderis A.Navickas perėjo į kontrataką teigdamas, kad ne kas kitas, o pati ministrė J.Petrauskienė meluoja žmonėms. Jis teigė turintis žinių, kad mokyklas palieka mokytojai.
„Nuvažiuoji į mokyklą ir sako, kad šiandien pas mus išėjo septyni mokytojai ar penki. Jie dėl to išėjo. Reformos tikslas nebuvo atlyginimų kėlimas. Ko siekė reforma – tai noras pritraukti jaunų mokytojų. Statistika rodo, kad jaunų mokytojų dar ir sumažėjo“, – naują modelį kritikavo A.Navickas.
Negana to, jis teigė, kad reforma buvo siekiama suvaldyti žmogiškuosius išteklius, bet, pasak jo, to nebuvo padaryta, nes stipriausi, geriausius rezultatus rodantys pedagogai pasitraukė iš mokyklos. Be to, anot jo, įvedus naujovę turėtų būti mokama už visus darbus, kuriuos atlieka mokytojai. Visgi A.Navickas teigė, kad ir šis tikslas bent kol kas nėra pasiektas.
Savo ruožtu Mokytojų sąjūdžio pirmininkė Rūta Andriuškevičienė teigė, kad mokytojų patirtis susigyvenant su naujove yra skausminga, nes buvo iššvaistyta daug laiko deryboms su vadovais, kolegomis, aiškinantis, kaip veikia skaičiuoklės.
„Visi yra nepatenkinti. Vienas kitas tik susitaiko su ta situacija“, – sakė R.Andriuškevičienė.
Jausmai dėl reformos – dvejopi
Tuo metu Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius nesiryžo kalbėti visų šalies pedagogų vardu. Pasak jo, neįmanoma pasakyti, kad visi mokytojai yra laimingi arba visi nelaimingi.
„Iki tol mokytojai buvo visi laimingi, kai reikėjo dantimis ir nagais kovoti už pamokas. Kiekviena pamoka lemdavo didesnį ar mažesnį atlyginimą. Tada net niekas negalvojo kalbėti apie tarimąsi. Kaip direktorius pasakydavo, taip ir būdavo.
Dabar atsiranda minimalus reglamentas, kurio ribose reikia susitarti, iškilo problemų“, – sakė A.Jurgelevičius.
Be to, jis kalbėjo, kad nesupranta, kodėl kalbėdami apie darbus bendruomenei kai kurie mokytojų atstovai sako, kad jiems „užkrauta darbų“. Anot profesinės sąjungos pirmininko, darbus bendruomenei mokytojai dirbo visada, tačiau anksčiau už juos nebuvo papildomai mokama.
„Kai atsirado galimybė už juos sumokėti, iškilo klausimas, ar šitie darbai vertingi“, – kalbėjo profesinės sąjungos pirmininkas.
Jo žodžiais, reforma kelia dvejopus jausmus. Žvelgiant iš vienos pusės, ji atidengė visus skaudulius, paaiškėjo, kad švietimo sistema yra iš esmės supuvusi ir joje neveikia esminiai dalykai. A.Jurgelevičius negailėjo karčių žodžių, sakydamas, kad artimiausią dešimtmetį kalbėti apie Lietuvos švietimo kokybės augimą yra beprasmiška.
Visgi jis teigė kartu besijaučiantis labai patenkintas, kad pagaliau buvo žengti pirmieji žingsniai taisant ydingą sistemą.
Mokyklų patirtis skirtinga
Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė kalbėjo, kad jos vadovaujamoje mokykloje etatinio modelio įvedimas buvo gana sėkmingas. Ji teigė, kad buvo pasirinkta kiek kitokia strategija.
„Mes ne konvertavome praėjusių metų valandas į šimtąsias etato dalis. Mes tiesiog etatą paėmėme kaip visumą. Šitas skaičiavimas tapo daug paprastesnis“, – teigė mokyklos vadovė.
Anot J.Nemanienės, jei anksčiau pedagogai galėjo sunkiai pasiskaičiuoti, koks bus jų atlyginimas, nes sistema buvo labai sudėtinga, dabar viskas daug paprasčiau: yra koeficientas, jis dauginamas iš bazinio indekso. Pasak J.Basanavičiaus progimnazijos direktorės, kai kuriems jos mokyklos pedagogams algos padidėjo keliasdešimt, o kai kuriems – ir keliais šimtais eurų.
„Yra keli atvejai, kuriems sumažėjo. Mums žinoma, kodėl taip nutiko. Tam tikri darbai, kurie tapo etato sudedamąja dalimi, vyko ir anksčiau mūsų mokyklose, bet, žinoma, atsirado ir naujų veiklų, kaip pavyzdžiui, pradiniame ugdyme mes pradėjome IT pamokėles“, – apie tai, kaip kito mokytojų atlyginimai ir kokių naujų veiklų teko mokytojams, kalbėjo J.Basanavičiaus progimnazijos direktorė.
Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius taip pat teigė, kad didelių sunkumų įvedant etatinį darbo užmokesčio modelį nekilo. Visgi direktorius teigė, kad daug laiko buvo prašvaistyta vėjais, aiškinantis pačią sistemą ir perdėliojant skirtingus aspektus. Visgi, anot S.Jurkevičiaus, Vilniaus Licėjaus mokytojų atlyginimai stipriai nepakito.
„Stebina tokie dalykai, kaip pamokų prilyginimas kontaktinių nekontaktinėms. Gimnazijų mokytojai yra maloniai nustebę, kad galima taip prilyginti. Niekas nepasikeičia, bet pats reformos suvokimas ir mokytojo paskirtis mokykloje tampa keistesnės“, – „LRT forume“ kalbėjo S.Jurkevičius, teigdamas, kad pamirštama pagrindinė mokytojo paskirtis.
Pasak jo, pedagogų atlyginimai ir toliau tiesiogiai priklauso nuo jų turimų pamokų skaičiaus, o atlyginimai galėtų kilti tik tuo atveju, jei būtų keliami visiems mokytojams, skiriant papildomas lėšas.
