„Manau, puikiai suprantame, kokio masto tai yra reforma ir kokio sudėtingumo uždavinys, ir nė vienoje pasaulio šalyje universitetai nėra jungiami nediskutuojant su pačia akademine bendruomene, – antradienį Seime Vyriausybės valandos metu kalbėjo ministrė. – Vyriausybės atsakomybė yra teikti siūlymus. Ir tokius siūlymus, juos argumentuodami, mes ir pateikėme. Į šiuos siūlymus mes pakvietėme reaguoti pačias aukštąsias mokyklas ir aukštųjų mokyklų senatai, tarybos pateikė savo siūlymus, kaip jie galėtų realizuoti šį planą.“
„Normalu, kad vyksta diskusija, procesas. Girdėdami vieni kitus, matydami argumentus [...] Seimas ir priėmė tokius spendimus, kokius gali priimti“, – pridūrė ji.
Pagal pradinį Vyriausybės planą universitetų tinklo pertvarka turėjo atrodyti taip: sostinėje – sujungti Vilniaus (VU) ir Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) universitetai, Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU), Kauno technologijos universitetą (KTU), Lietuvos sporto universitetą (LSU) ir Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) (prie VDU prijungiant Vilniuje įsikūrusį Lietuvos edukologijos universitetą (LEU).
Kaune turėjo likti ir vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Šiaulių universitetą (ŠU) siūlyta prijungti prie VU, o Klaipėdos universitetą (KU) palikti kaip jūrinės pakraipos aukštąją mokyklą.
Sprendimus dėl dalyvavimo Seimo ir Vyriausybės siūlomoje valstybinių universitetų tinklo pertvarkoje aukštųjų mokyklų senatai ir tarybos priėmė gruodį: Vilniuje Mykolo Romerio universitetas (MRU) planuoja prisijungti prie VGTU, ŠU – prie VU, Kaune prie VDU turėtų prisijungti ASU ir LEU.
LSU Vyriausybės siūlomoms jungtuvėms prie LSMU prieštarauja.
Universitetų tinklo optimizavimui numatoma skirti 123 mln. eurų, iš jų 106 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų. Planuojama, kad iš 14 šalyje veikiančių universitetų liks 9.
