Susitikimo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė šalies vadovui pristatė Vyriausybės planus dėl nacionalinio švietimo susitarimo bei aukštojo mokslo finansavimo didinimo.
Taip pat kalbėta apie mokinių, kurie galėtų palaipsniui grįžti į kontaktinį mokymą, grupes.
Prioritetas – pradinukų grįžimas į mokyklą
„Grįžimas į kontaktinį ugdymą turėtų būti segmentuotas, atsižvelgiant į konkrečius poreikius.
Visų pirma, kalbama apie pradinį ugdymą, ikimokyklinį ugdymą ir baigiamųjų klasių mokinius, kurie anksčiau pradėję grįžti į kontaktinį ugdymą galės kompensuoti tas spragas, kurias patiria rengdamiesi baigiamiesiems egzaminams“, – spaudos konferencijos metu pažymėjo prezidento vyriausioji patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir sporto politikos klausimais Jolanta Karpavičienė.
Tačiau pabrėžė, kad turi būti atsižvelgta į epidemiologinę situaciją.
„Palaipsniui bus grįžtama prie kontaktinio ugdymo ir atitinkamai lygiagrečiai turi būti galvojama apie prioritetinę tvarką, kuria remiantis turi būti vakcinuojami ir mokytojai“, – sakė ji.
J.Šiugždinienės teigimu, šiuo metu prioritetas yra kuo ankstesnis pradinukų grįžimas į mokyklas.
Atitinkamai lygiagrečiai turi būti galvojama apie prioritetinę tvarką, kuria remiantis turi būti vakcinuojami ir mokytojai.
Iki jų grįžimo į mokyklas norima paskiepyti visus pradinukų mokytojus. Tam reikėtų 30 tūkst. skiepų pirmajai dozei. „Yra planuojama prieš grįžtant į mokyklas visiems mokytojams atlikti testus dėl koronaviruso. Taip pat yra ketinama testus atlikti ir vaikams. Tikslas – kad mokyklos būtų maksimaliai „švarios“ nuo šio viruso“, – vėliau ministrė detalizavo socialine tinkle.
Tačiau tikslios datos, nuo kada pradinukai sugrįžtų į klases, J.Šiugždinienė pateikti negalėjo. Pasak jos, tam būtina sąlyga – mažiau nei 200 koronaviruso atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Planuojant vakcinavimą, prioritetine grupe taip pat galėtų būti laikomi egzaminus laikysiantys abiturientai.
J.Karpavičienės teigimu, nepaisant to, kad mokytojai ir mokiniai deda milžiniškas pastangas, vis tiek pastebima, kad mokiniai tampa nepelnytai pamiršta pandemijos paveikta grupe – aukomis.
Atšaukti brandos egzaminų neketina
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė jau antradienį patikino, kad atšaukti brandos egzaminų šiemet neplanuojama, tačiau svarstoma kai kurias egzaminų dalis vykdyti nuotoliniu būdu.
Jos teigimu, atsisakyti egzaminų būtų sudėtinga, nes jie tiesiogiai susiję su stojimais į aukštąsias mokyklas.
„Egzaminų atšaukti mes neplanuojame. Mes tikrai dedame pastangas padėti mokiniams, kurie patiria mokymosi sunkumų: organizuosime papildomas pamokas, papildomas konsultacijas dvyliktokams. Tai tiek universitetų konsultacijos, tiek nuotolinė vaizdo medžiaga, nuotolinės pamokos. Stengiamės kiek galima padėti vaikams“, – tvirtino ministrė.
Tam pritaria ir prezidentas.
„Prezidentas mano, kad praeitų metų patirtis rodo, kad susitelkus galima užtikrinti valstybinių brandos egzaminų įgyvendinimą ir tai pat spėti jiems adekvačiai pasiruošti“, – teigė J.Karpavičienė.
Ji taip pat sakė, kad kalbama apie galimą egzaminų sesijos pavėlinimą:
„Šiuo metu rengiamas kompleksinis veiksmų planas ir apie jį ministerija planuoja paskelbti artimiausiu metu.“
Praėjusią savaitę skelbta, kad šių metų abiturientai neturės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos.
Žinių spragas bus siekiama kompensuoti
Siekiant kompensuoti prarastas mokinių žinias nuotolinio ugdymo metu, bus skiriamas papildomas finansavimas.
Praeitų metų patirtis rodo, kad susitelkus galima užtikrinti valstybinių brandos egzaminų įgyvendinimą.
„Mes finansuosime papildomas konsultacijas ir pamokas, savivaldybėms pervesime lėšas, jos geriausiai mato situaciją, tai tikrai mokytojams už tai bus apmokėta“, – pastebėjo ministrė.
Pask jos, šiuo metu planuojama skirti iki 698 tūkst. eur, dabar rengiami šių lėšų skyrimo aprašai. Galės būti surengta per 60 tūkst. valandų konsultacijų.
Tai pat bus organizuojamos vasaros mokyklos.
Švietimo susitarimas – iki kitų mokslo metų
J.Karpavičienės teigimu, nacionalinis švietimo susitarimas buvo vienas svarbiausių aptartų klausimų.
„Premjerė šią savaitę išsiuntė laišką parlamentinių frakcijų vadovams, kviesdama pasiūlyti asmenis, kurie galėtų dalyvauti konsultacijose dėl nacionalinio susitarimo, taigi, nuo kitos savaitės pradėsime konsultacijas su parlamentinėmis politinėmis partijomis dėl nacionalinio susitarimo turinio, – sakė J.Šiugždinienė. – Tuomet galėsime pasakyti daugiau informacijos, kokios gi yra tos pagrindinės gairės, dėl kurių susitarimas bus pasirašomas.“
Susitarimą planuojama pasirašyti iki naujų metų pradžios.
Vyriausiosios prezidento patarėjos teigimu, prezidentas labai palaiko visus veiksmus, kad tas pasirengimas vyktų sklandžiai.
„Prezidentas laiko, kad tai yra strateginės krypties klausimas. <...> Labai tikimės, kad tai pavyks pasiekti ir padaryti“, – pažymėjo ji.
Studijų kaina didės
Trečiadienį Vyriausybė pritarė ŠMSM siūlymui nuo kitų metų didinti normines studijų kainas, taip užtikrinant geresnę aukštojo mokslo kokybę.
Tam per ketverius metus siūloma skirti 35 mln. eurų.
Be to – planuojama sumažinti grupių, pagal kurias skirstomos studijų kainos, skaičių.
Dabar tokių yra 8, planuojama palikti 5.
Teigiama, kad kainos žemiausiose grupėse nepagrįstai atsilieka nuo kitų, atotrūkis tarp didžiausios ir mažiausios kainos yra didesnis nei 9 kartai.
Planuojama šių grupių skaičių sumažinti iki 5.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu finansavimas vienam studentui Lietuvoje siekia apie 4 tūkst. eurų. Per 4-5 metus studijų kaina galėtų pakilti maždaug ketvirtadaliu.
