Susitarimo dėl švietimo projektas – parengtas: kas jame?

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia maniusi, kad susitarimą dėl švietimo pavyks parengti greičiau, bet, anot jos, penktadienį jau bus svarstomas dokumento projektas. Tariamasi dėl reikalavimų pedagogų karjerai, savivaldybių vaidmens švietimo sistemoje, galimybės dar darželyje mokytis informacinių technologijų, vienodų reikalavimų stojant į aukštąsias mokyklas ir kitų nuostatų.
TS-LKD rinkimų programos pristatymas
Jurgita Šiugždinienė / Mindaugo Mikulėno nuotr.

Parlamentinių partijų ir suinteresuotų pusių derybos tariantis dėl švietimo prasidėjo vasarį.

Iki šiol darbo grupė rinkosi septynis kartus, penktadienį planuoja rinktis aštuntąjį ir svarstyti susitarimo projektą.

„Šį penktadienį darbo grupė svarstys jau po darbo grupės narių pastabų pakoreguotą susitarimo projektą“, – atsakyme 15min nurodė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

Susitarimas, pasak jos, rengiamas konstruktyviai.

„Darbo grupė dirba tikrai konstruktyviai. Kiekvienos parlamentinės frakcijos, nacionalinės Švietimo tarybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai teikia savo pasiūlymus. Panašūs siūlymai yra apibendrinami ir dėl kiekvieno siūlymo yra diskutuojama atskirai“, – pasakojo J.Šiugždinienė.

Svarbūs ne tik finansai, bet ir veiksmai

Tiesa, ji pažymėjo, kad susitarimo rengimas užtrunka – tuo labiau kad nuostatas siekiama suderinti ir partijų ar organizacijų viduje:

„Natūralu, kad tokiam dokumentui parengti ir suderinti skirtingus interesus bei pozicijas reikia laiko, be to, parlamentinių frakcijų atstovai po susitikimų grįžta siūlymų aptarti su savo frakcija ar atstovaujama organizacija.“

„Džiaugiuosi, kad darbo grupės nariai supranta susitarimo reikšmę ir kantriai, nuosekliai dirba siekdami suderinti pozicijas“, – pridūrė J.Šiugždinienė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė

O dėl ko siekiama susitarti?

Darbo grupė daug diskutavo apie galimus reikalavimus pedagogų karjerai, savivaldybių vaidmenį švietimo sistemoje, galimybes jau darželyje ugdyti pradinį informacinių ir komunikacinių technologijų raštingumą, taip pat – apie finansinius įsipareigojimus, vardijo ministrė.

„Labai svarbu, kad būtų užfiksuoti ne tik įsipareigojimai didinti finansavimą, bet ir labai konkretūs veiksmai didinant švietimo sistemos veiksmingumą ir kokybę“, – pabrėžė J.Šiugždinienė.

Vienodi reikalavimai stojantiems

Dar vienas jos išskirtas, svarbus dėmuo susitarime – dėmesys švietimo ir kultūros sąveikai.

Sutariame dėl galimybės sistemiškai į formalųjį ir neformalųjį ugdymą integruoti kultūros turinį.

„Visi sutariame dėl galimybės sistemiškai į formalųjį ir neformalųjį ugdymą integruoti kultūros turinį ir meno formas, siekiant užtikrinti visuminio ugdymo galimybes, stiprinti kultūros paso paslaugų kokybę“, – komentavo ministrė.

Sutariama ir dėl būtinybės naikinti kliūtis visiems tėvams ugdyti savo vaikus pagal ikimokyklinio ugdymo programą, dėl siekio įgyvendinti integruotą visuotinio Informacinių ir komunikacinių technologijų raštingumo programą, skirtą kiekvienam besimokančiajam ir studijuojančiam.

„Aukštojo mokslo srityje siekiant užtikrinti abiturientų pasirengimą studijuoti, planuojama taikyti vienodus minimalius stojimo reikalavimus visiems stojantiesiems, nepriklausomai nuo studijų finansavimo formos“, – toliau vardijo švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

Taip pat, pasak jos, ieškoma sprendimų, kaip išplėsti Neformaliojo vaikų švietimo krepšelį, kad juo galėtų naudotis vaikai nuo 3 metų, o ypač tie, kurie auga socialinių paslaugų poreikių turinčiose šeimose.

Dėmesys mokytojams

Darbo grupė ypatingą dėmesį skiria mokytojams, pažymėjo J.Šiugždinienė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mokykloje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mokykloje

„Darbo grupės nariai diskutuoja apie tai, kad valstybė turi užtikrinti nuoseklią ir tvarią pedagogų rengimo ir persikvalifikavimo sistemą, garantuoti adekvatų atlygį, sudaryti paskatas ir sąlygas visapusiškai tobulėti, siekti karjeros, užtikrina švietimo pagalbą ir kitą reikalingą paramą, ir įgalina priimti individualius sprendimus ugdymo procese“, – komentavo ji.

Ministrė teigė tikėjusis, kad susitarimą pavyks parengti greičiau, bet paskubinti diskusijas esą sunku.

„Tikrai tikėjausi, kad procesas vyks greičiau, tačiau paskubinti tokias svarbias diskusijas yra labai sudėtinga, nes dalyviai dar konsultuojasi su savo frakcijų ir asociacijų nariais, – komentavo J.Šiugždinienė.

– Visiems dalyvaujantiems šis procesas leido žymiai geriau pažinti skirtingas politines pozicijas ir atrasti dar daugiau sąlyčio taškų.

Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse panašūs susitarimai diskutuojami apie metus laiko, kol pasiekiamas bendras sutarimas.“

Kol kas tikisi sutarti dėl pagrindinių nuostatų

Anksčiau ji reiškė viltį, kad partijoms dar iki birželio pabaigos pavyks pasiekti sutarimą dėl švietimo.

J.Šiugždinienė leido suprasti, kad vilties dar neprarado, bet pažymėjo, kad greitis nėra toks svarbus.

Tikiuosi, kad pavyks susiderinti pagrindines nuostatas iki vasaros atostogų pradžios.

„Tikiuosi, kad pavyks susiderinti pagrindines nuostatas iki vasaros atostogų pradžios.

Svarbiausia pats susitarimas, jo turinys, laikas čia mažiau svarbus. Juk tikslas nesikeičia – užtikrinti sąlygas, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų gyvenamos vietos ir socialinės padėties, įgytų perspektyvas suteikiantį išsilavinimą“, – komentavo ministrė.

Tikslą įtvirtinti susitarimą dėl švietimo valdantieji įsirašė į centro-dešinės koalicijos sutartį, siekti tokio susitarimo partijas anksčiau paragino ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų