Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigia, kad pagal „Erasmus“ programą išvykę ir grįžę studentai kuria geresnę visuomenę, nes gautą patirtį pritaiko savo šalyje. Ministrė pabrėžė, kad gyvenant globalioje visuomenėje, mainų programa stiprina pačią švietimo sistemą, Lietuvos aukštosios mokyklos tampa labiau konkurencingos tarptautiniu lygmeniu. Ji akcentavo abipusę programos naudą.
Tarptautiškumas nėra atskiras tikslas švietimo sistemoje. Tai jau yra švietimo sistemos dalis. Netarptautiško švietimo negalime laikyti švietimu, – sakė J.Petrauskienė.
„Mes turime galimybę išvykti ir pamatyti kitas kultūras ir aukštąsias mokyklas, tačiau kartu turime galimybę pasikviesti į Lietuvą atvykti tiek dėstytojus, tiek studentus, susipažinti su mūsų šalimi. Galimybė keistis idėjomis stiprina akademinę bendruomenę“, – sako J.Petrauskienė.
Kartu tarptautiniai mainai yra iššūkis švietimo sistemai. Mobilumas paskatino aukštąsias mokyklas modernizuotis. Ministrė pabrėžė, kad nors studentai ir labai noriai naudojasi mainais, tačiau norėtų, kad būtų sudarytos geresnės galimybės išvykti dėstytojams pagal šią programą bei pasikviesti daugiau mokslininkų ir tyrėjų iš užsienio. Taip pat, kad programos galimybėmis galėtų daugiau naudotis ir bendrojo ugdymo įstaigos bei profesinės mokyklos.
„Tarptautiškumas nėra atskiras tikslas švietimo sistemoje. Tai jau yra švietimo sistemos dalis. Netarptautiško švietimo negalime laikyti švietimu“, – teigia J.Petrauskienė.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas pridūrė, kad per šią programą sustiprėjo ryšiai ir bendradarbiavimas tarp užsienio ir Lietuvos aukštųjų mokyklų. Rektorius pabrėžia, kad programą remia ir pati valstybė, tokiu būdu skatindama įgyti tarptautinės patirties.
Ne tik profesiniai įgūdžiai
„Erasmus+“ taip pat leidžia atlikti praktikas užsienio įmonėse, o gauta tarptautinė patirtis padvigubina galimybės įsidarbinti. Anot Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus, mainų programa padeda kovoti su nedarbo problemomis.
„80 proc. dalyvių mano, kad jiems atsivėrė daugiau karjeros galimybių, o kas trečias gavo pasiūlymą įsidarbinti užsienio organizacijose“, – sako A.Pranckevičius. Be to, dalis įmonių, kurios kviečia įsidarbinti studentus, turi savo filialus Lietuvoje, teigia VGTU rektorius.
Tačiau programos dėka stiprėja ir neformalus ugdymas, teigia Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis. Jauni žmonės praplečia savo akiratį, susipažįsta su naujomis kultūromis, ugdomos jų vertybės, jaunimas išmoksta kitų kalbų, užsimezga ryšiai ir draugystės su užsieniečiais kolegomis.
Renginiai Vilniuje ir regionuose
„Erasmus“ programai šiemet sukanka 30 metų. Lietuva prie „Erasmus“ prisijungė 1999 metais. Per šį laikotarpį mainų programa pasinaudojo apie 40 tūkst. studentų ir 15 tūkst dėstytojų.
Šiemet organizuojami renginiai, skirti švęsti „Erasmus“ 30-metį. Švietimo mainų paramos fondo direktorė Daiva Šutinytė išskiria iniciatyvą „Bėk su Erasmus“, į ją užsiregistravę bėgikai dalyvauja gegužę vyksiančiame „We run Vilnius“ maratone. Taip pat žadama ir daugiau renginių. Jaunimo tarptautinio bendravimo agentūros direktorė Guoda Lomanaitė akcentuoja Europos jaunimo savaitės renginius, kurie organizuojami gegužės pirmą savaitę.
„Santykis, kurį kuriame vietos lygmeniu, daro didžiausią pokytį jauniems žmonėms. Šiemet planuojame pasiekti apie 50 savivaldybių, kuriose patys jauni žmonės arba bendruomenės organizacijos imsis ir organizuosis jiems aktualias veiklas“, – teigia G.Lomanaitė.
