Ką daryti atsitikus tokioms sunkioms ar lengvesnėms nelaimėms, moko Maltos ordino pagalbos tarnybos (MOPT) pirmosios pagalbos instruktoriai. Tai nauja maltiečių iniciatyva – formuoti jaunųjų mokyklos paramedikų komandas.
„Gebėjimas laiku ir kvalifikuotai suteikti pirmąją pagalbą, be abejonės, yra pats svarbiausias, – sako maltiečių pirmosios pagalbos mokymų koordinatorė paramedikė Aleksandra Podosetnikova. – Čia kiekviena sekundė yra itin reikšminga. O mokyklose, kur mažesnių ar didesnių nelaimingų atsitikimų pasitaiko neretai, turėti mokančius suteikti pirmąją pagalbą žmones ypač svarbu.”
Baltijos regiono šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, vaikų mirtingumas dėl sužalojimų yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje 2011 m. net 48,6 proc. visų vaikų ir paauglių mirties atvejų lėmė įvairūs sužalojimai.
Nors apie 80 procentų visų vaikų traumų įvyksta namuose, pasitaiko jų ir ugdymo įstaigose – juk čia vaikai praleidžia daug laiko.
Pavojingiausios vietos – mokyklos sporto salė ir koridorius
Lietuvoje 2010 m. atlikto tyrimo duomenimis, beveik pusė 4–8 klasių mokinių mokykloje patyrė atsitiktinius sužalojimus (43 proc.). Susižeidė daugiau berniukų (59 proc.) negu mergaičių (41 proc.).
Dažniausiai traumos įvyksta mokyklos sporto salėje. Čia vaikai, nors ir prižiūrimi mokytojo, būna patys judriausi, todėl 6–8 klasių mokiniai net 29 proc. visų traumų patiria būtent mokyklų sporto salėse. Didelės įtakos tam turi nekokybiškas sportinis inventorius, netinkamas salės apšvietimas, nepakankama medicininė ir pedagoginė fizinio ugdymo kontrolė. Kūno kultūros pamokose dažniausiai yra patiriami galūnių lūžimai, raiščių bei sausgyslių patempimai.
Kita pavojinga vieta mokykloje – koridorius. Čia registruojama apie 27 proc. visų traumų. Dažniausiai pertraukų metu koridoriuose lakstantys vaikai patiria galvos smegenų sukrėtimus. Todėl itin svarbu, kad koridoriuose būtų saugu: grindų danga nebūtų slidi, patalpos būtų apšviestos ir pan. Siekiant išvengti traumų ugdymo įstaigų koridoriuose, rekomenduojama pertraukų metu juose budėti suaugusiems.
Dar viena traumų priežastis mokyklose – agresyvūs mokinių tarpusavio santykiai. Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistų atliktas tyrimas parodė, kad net 36 proc. tyrime dalyvavusių 11–15 metų vaikų patyrė fizinį smurtą mokykloje, 23,8 proc. teigė, kad iš jų mokykloje tyčiojasi keletą kartų per savaitę, ir 25,4 proc. mokinių mokykloje jaučiasi nesaugūs.
Pasitaiko traumų ir pamokų metu, pavyzdžiui, technologijų, kai nelaimės įvyksta dėl netvarkingų darbo įrankių, darbastalių ir netinkamo pamokos organizavimo.
Įvykus traumai sutrinkama
Įvykus traumai tiek mokiniai, tiek mokytojai dažniausiai sutrinka, nežino, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kam pranešti apie įvykį, kaip kviesti greitąją. Lietuvos mokyklose medikai paprastai dirba ne visą dieną. Todėl atsitikus nelaimei pirmąją pagalbą privalo suteikti mokytojai, kurie ne visada gali tai tinkamai atlikti, nes paprasčiausiai neturi pakankamai praktikos.
Taigi, kad visos nelaimės mokyklose turėtų tik laimingą pabaigą, ypač svarbu burti mokančiųjų suteikti pirmąją pagalbą komandas, juk kiekviena sugaišta sekundė gali lemti vaiko sveikatą ar net gyvybę.
Jaunųjų parademikų komandos mokyklose – pažangiausių šalių patirtis
Jaunųjų paramedikų komandos Vokietijos mokyklose (Schulsanitätsdienst) – įprasta šios šalies maltiečių veikla. Šiuo metu Vokietijos maltiečiai globoja tokias komandas daugiau kaip 500 mokyklų, jose dalyvauja daugiau kaip 8 000 jaunųjų paramedikų. Šią patirtį Lietuvos maltiečiai pradeda diegti ir mūsų šalyje. Pilotiniam projektui pasirinktos 6 Jonavos rajono mokyklos – jei eksperimentas jose pasitvirtins, bus plečiamas į kitas mokyklas. Jaunųjų mokyklos paramedikų komandos yra kuriamos iš pirmosios pagalbos mokymus baigusių moksleivių.
„Jaunieji mokyklos paramedikai bus mokomi pagal mūsų paruoštą specialią 36 valandų pirmosios pagalbos mokymo programą, – toliau pasakoja Aleksandra. – Ją dėstys maltiečių pirmosios pagalbos instruktoriai ir visuomenės sveikatos biuro darbuotojai. Mokymuose kviesime dalyvauti mokinių tėvus ir mokytojus. Išklausęs teorinę ir praktinę mokymų programos dalis bei išlaikęs teorijos ir praktikos patikras, moksleivis gaus Jaunojo mokyklos paramediko pažymėjimą bei reikalingą įrangą. Nelaimingų atsitikimų mokykloje metu jaunieji mokyklos paramedikai galės suteikti pirmąją pagalbą ir būti visuomenės sveikatos priežiūros specialisto ar mokytojo pagalbininkais. Vėliau jaunųjų paramedikų žinias nuolat atnaujinsime, rengsime pirmosios pagalbos varžybas.”
Kiekviena pilotiniame maltiečių jaunųjų mokyklos paramedikų projekte dalyvaujanti mokykla bus aprūpinta pirmosios pagalbos teikimo priemonių kuprine, o jaunieji mokyklos paramedikai – specialiomis liemenėmis.
Norinčių tapti jaunaisiais mokyklos paramedikais netrūksta, tad svarbu plėtoti šią iniciatyvą – medikų pateikta statistika optimizmo nekelia, nes vaikai ir paaugliai dėl nelaimingų atsitikimų miršta dažniau nei dėl kitų priežasčių.
Visus, norinčius paremti šią vaikų gyvybes gelbėjančią iniciatyvą, kviečiame susisiekti su maltiečių jaunųjų mokyklos paramedikų programos koordinatore Aleksandra (pirmojipagalba@maltieciai.lt)
Pasirūpinkime, kad mūsų vaikams Lietuvos mokyklos taptų tikrai saugios.
