Skirkime lėšų vaikų užimtumui
Neseniai atlikto Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimo rezultatai parodė skaudžius skaičius. Girtaujančių grupė sparčiai jaunėja – vartotojų iki 30 metų dalis per keturis metus išaugo nuo 10 proc. iki 21 proc. – tai reiškia dvigubai. Prof. habil. dr. Julius Kalibatas įsitikinęs, kad vietoje draudimų kur kas daugiau dėmesio reikėtų skirti auklėjamam darbui ir užimtumui dar mokyklose. Alkoholis neišnyks iš mūsų gyvenimo, jis buvo ir prieš tūkstančius metų. Taigi reikėtų ieškoti aukso vidurio.
„Jaunimas nori lankyti būrelius, tačiau pasirinkimo nėra daug – galbūt atsiranda koks vienas nemokamas, tačiau už kitus tėvams reikia mokėti pinigus. Toli gražu ne visi gali tai leisti. Vietoje to, kad milijonai yra skiriami alkoholikų anketų platinimui klinikose – investuokime į būrelius, kad tėvams už tuos būrelius nereikėtų mokėti“, – sako prof. habil. dr. Julius Kalibatas, Lietuvos Bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas.
Pavyzdžiui, Vilniuje, norint lankyti futbolo ar krepšinio būrelį, vienam vaikui mėnesiui kaina svyruoja apie 30-55 eurus. Tuo tarpu savivaldybė vaikui per mėnesį skiria 15 eurų jo užklasinei veiklai. Situacija dar sudėtingesnė, jei šeimoje yra, tarkime, trys vaikai. Jei tėvai uždirba minimalias ar net ir vidutines pajamas – jie neišgali sumokėti už norimas vaikų veiklas, nes suma ženkliai išauga.
Alkoholizmo problemas gydytojas nagrinėjo dviejose savo disertacijose ir jose kalbėjo būtent apie jaunimo švietimą ir užimtumą.
„Skirti lėšas vertėtų ne visiškai beviltiškų alkoholikų gydymui – 80 proc. žmonių po gydymo vėl pradeda vartoti alkoholį. Vadinasi, mes tuščiai švaistome pinigus. Skirkime lėšas jaunimo auklėjimui nuo pat mažens, sudarykime sąlygas, kad jaunimas galėtų suprasti, jog be besaikio alkoholio vartojimo gyvenimas irgi yra gražus, įdomus, jame begalė veiklų. Ir tai neturi būti tik tėvų atsakomybė – valstybė taip pat turėtų rūpintis jaunimo užimtumo finansavimu“, – sako Lietuvos Bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas.
Teigiama kitų šalių patirtis
Prieš dvejus metus Islandija visus žavėjo Pasaulio futbolo čempionate nepaisant to, kad valstybė mažytė – vos didesnė už Kauną. Taigi kyla klausimas, kaip jiems pavyko – lyg ir pusiau mėgėjiška komanda, o nušluostė nosį ne vienai futbolo lyderei.
Pasirodo viskas labai paprasta – tiesiog dar prieš dvidešimt metų šalies valdžia intensyviai pradėjo rūpintis vaikų užimtumu.
Nuolatinės kalbos apie tai, jog alkoholis – blogai, lieka kalbomis. Tačiau parodykime, koks pasaulis gražus ir kiek jame veiklos, duokime tos veiklos – tai jau visai kas kita.
„Aš pats buvau Islandijoje ir pusantros valandos kalbėjome su šios šalies prezidentu. Ten vyksta žmonių perauklėjimas – yra maksimalus jaunimo užimtumas. Maksimali masė sporto salių, futbolo aikštynų. Nuolatinės kalbos apie tai, jog alkoholis – blogai, lieka kalbomis. Tačiau parodykime, koks pasaulis gražus ir kiek jame veiklos, duokime tos veiklos – tai jau visai kas kita“, – teigia gydytojas.
Žmonės pradeda protestuoti
Žmogaus psichologija veikia labai paprastai – jei kažkas tiesiog griežtai kalama į galvą ir jam tai nepatinka – žmogus ims priešintis. Pirmiausia viduje, susidarius vidinėms nuostatoms, o galiausiai atsiranda ir išoriniai veiksniai.
„Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo sausasis įstatymas, kurio dėka suklestėjo mafija, kontrabanda ir nusikalstamumas. Atsiradus pogrindiniams barams, tapo geru tono ženklu kiekvienam vyrui nueiti į tą restoraną ir pasigerti. Draudžiami vaisiai iš tiesų tampa saldesni, o istorija rodo, kad tokių nepagrįstų draudimų efektas yra priešingas nei tikėtas“, – apie valdžios draudimus, susijusius su alkoholiniais gėrimais Lietuvoje, pasakoja prof. habil. dr. J.Kalibatas.
Anot gydytojo, kuo daugiau draudimų, tuo labiau vystosi atbulinė reakcija. Jei kas draudžiama ir galiausiai net nepasakoma, kodėl taip daroma – žmogus protestuoja ir bando elgtis priešingai.
Ilgas procesas – ilgalaikis rezultatas
Prof. habil. dr. J.Kalibatas tikina, kad draudimai padeda labai mažai, nes jų poveikis itin trumpas.
„Žinoma, imantis rimto švietimo, per metus ar du poveikio nepajausime – tai yra ilgalaikis procesas. Tačiau kitų šalių pavyzdys rodo, kad poveikis taip pat ilgalaikis. Atrodo, kad mūsų valdžia siekia staigaus efekto – uždraudė ir jau nori parodyti, neva alkoholio šiemet išgeriama mažiau nei pernai metais.
Tačiau pamirštami duomenys, kiek gyventojų alkoholį veža iš kaimyninių šalių, nes ten akcizai yra kur kas mažesni. Skaičiai tikrai būtų labai dideli, bet mums, panašu, tai nerūpi. Visur reikalingas protingas subalansuotas priėjimas prie žmogaus“, – teigia J.Kalibatas.
