Grupė Seimo opozicijai atstovaujančių parlamentarų dar prieš keletą mėnesių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu įvertinti, ar vyriausybės planas sujungti LSMU ir LSU, kuriam pritarė ir pats parlamentas, neprieštarauja Konstitucijai.
Dainiaus Žalimo vadovaujamas KT galutiniu ir neskundžiamu nutarimu nusprendė, kad dvi Kaune esančios aukštosios mokyklos negali būti sujungtos. Toks sujungimas prieštarautų pagrindiniam šalies įstatymui, nes vienas iš universitetų kategoriškai nepritaria tokiai pertvarkai.
Neaiškūs sujungimo motyvai
Laikinoji LSU rektorė doc. dr. Diana Rėklaitienė kalbėjo, kad KT nutarimas tik patvirtina, jog priimant sprendimą dėl pertvarkos buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, o pats sujungimas – nemotyvuotas ir planuojamas neatsižvelgiant į universiteto tarybos, bendruomenės nuomonę bei specialistų įžvalgas.
Tokio atvejo, kai specializuotas sporto universitetas yra prijungiamas prie specializuoto medicinos mokslo universiteto, nėra visame pasaulyje.
„Reikalingas dialogas, įsiklausymas, nes tai, kas įvyko iki šiol, yra nepagrįstos nuomonės. Mums vis dar nėra aišku, kodėl tai yra daroma. Vis kalbama apie kokybės pagerėjimą, bet neįvardijama, nepaskaičiuojama, kurioje vietoje tas pagerėjimas bus, kas bus geriau, kai įvyks prijungimas.
Mums iki šiol nėra aišku, kuo remiasi Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) priimdama tokį sprendimą. Reforma visuomet kainuoja, todėl ji turi būti pagrįsta“, – situaciją komentavo D.Rėklaitienė.
Anot jos, tokio atvejo, kai specializuotas sporto universitetas yra prijungiamas prie specializuoto medicinos mokslo universiteto, nėra visame pasaulyje. Be to, jos teigimu, nesimato, kokia bus reformos nauda visuomenei bei sporto ir sveikatingumo mokslo plėtrai.
D.Rėklaitienė sakė, kad susidaro įspūdis, jog reforma yra daroma tik norint užsidėti varnelę, nes nėra įvardijami jos siekiai, o kalbos apie kokybės gerinimą – abstrakčios. „Šiuo metu LSU atitinka visus kokybės reikalavimus – tiek studijų programų, tiek mokslo. Visas mūsų indėlis į visuomenę yra svarus ir nepaneigiamas“, – teigė LSU rektorė.
Ji kalbėjo, kad Seimui dar sausį priėmus sprendimą dėl LSU ir LSMU sujungimo, buvo pradėti rengti dokumentai dėl jungimo sąlygų ir plano. Tačiau D.Rėklaitienės teigimu, sąlygos LSU visiškai netenkino, nes neatspindėjo, kokiu būdu pagerės sporto ir sveikatingumo mokslai, kokia bus šios srities plėtra ir kokios investicijos planuojamos.
„Sporto ir sveikatingumo sričiai net lėšų nebuvo numatyta. Iš tų dokumentų labai aiškiai matėsi, kad tai yra veiksmas tik dėl veiksmo ir stiprinti norima tik LSMU, bet tikrai ne LSU“, – teigė D.Rėklaitienė, pridurdama, kad LSU bendruomenė, taryba ir senatas yra pasiruošę kalbėtis su ŠMM. Tačiau ji pabrėžė, kad pokalbis turi būti racionalus ir pagrįstas argumentais.
Dar kartą pasisakys universitetas
Ministrė J.Petrauskienė naujienų agentūrai BNS teigė, kad nors Konstitucinis Teismo nutarimas nepalankus pertvarkai, ji stabdoma nebus. Pasak jos, procesas grįžta vienu žingsniu atgal, vėl bus klausiama LSU nuomonės. Šios aukštosios mokyklos taryba jau anksčiau pasisakė prieš sujungimą.
„Nei aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo tikslų, nei procesų iš esmės KT nutarimas nekeičia ir nestabdo. Tad vyriausybė toliau vykdys planus optimizuoti Kauno valstybinių universitetų tinklą pagal KT nurodytą procedūrą, tik LSU ir LSMU atveju procesas sugrįžta vienu žingsniu atgal – Seimui bus pateiktas vyriausybės siūlymas, taip pat įvertinant LSU tarybos nuomonę. Šie dokumentai yra ruošiami ir bus patikslinti pagal KT nutartį“, – sakoma J.Petrauskienės komentare, kuri antradienį BNS pateikė ministerija.
J.Petrauskienės teigimu, dar ruošiantis šių dviejų universitetų pertvarkai buvo daug bendraujama su LSU bendruomene, ne kartą susitikta su aukštosios mokyklos vadovybe. Anot jos, po KT nutarties viskas bus pakartota dar kartą, tik daug atidžiau.
Ji taip pat suskubo raminti studentus. Ministrė teigė, kad jokių radikalių pokyčių nebus ir norinčius rinktis su sportu susijusias studijas skatino stoti į LSU.
Žada išsaugoti LSU vertybes
LSMU savo dar balandį priimtame sprendime dėsto, kad reiškiant pritarimą LSU pozicijai po reorganizacijos būtina išsaugoti dešimtmečius puoselėtas kūno kultūros ir sporto vertybes, tradicijas garbės vardus ir regalijas, vykdyti nesidubliuojančias studijų programas.
Taip pat pabrėžiama, kad turi būti garantuojamas rentabilumu grįstas finansinis Sporto akademijos, kuria po pertvarkos taptų LSU, savarankiškumas.
Nepalankus KT sprendimas – jau antras
Kartu su kitais Seimo nariais į KT besikreipęs konservatorius Andrius Kubilius sakė, kad į KT kreipėsi, nes ŠMM, vyriausybė ir Seimo dauguma demonstravo teisinės valstybės principų nepaisymą, bandydami buldozeriu prastumti tokią reformą.
„Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta, kad jeigu yra norima pertvarkyti universitetus, tai tam reikia arba turėti apjungiamų universitetų pritarimą, arba nesant tokiam pritarimui, turi būti aiškus ir motyvuotas vyriausybės sprendimas. Seimui vyriausybė savo tokio motyvuoto sprendimo nepateikė, o LSU taryba kategoriškai nepritarė tokiam jungimui.
Ministerija šioje byloje pralaimėjo. KT palaikė mūsų argumentus, kad negalima nepaisyti galiojančių teisės normų. Dabar tokia situacija, kai ŠMM turi prisiimti atsakomybę dėl to, kad bando daryti sprendimus suveltu ir neteisiniu būdu“, – kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Seime.
Jis sakė girdėjęs ministrės J.Petrauskienės patikinimą, kad LSMU ir LSU sujungimas nebus stabdomas, tačiau jam kyla klausimų, kaip tai bus daroma – ar bus toliau stumiamas buldozeris, ar bus pasimokyta iš padarytų klaidų ir bandoma ieškoti susikalbėjimo.
„Tenka apgailestauti, kad ši vyriausybė dirba labai neprofesionaliai. Jei ministerija nori sujungti universitetus, turi laikytis įstatymų. Tai reiškia, kad visą jungimo procesą reikia daryti iš naujo. Ar yra logikos jungti LSU su LSMU? Raginčiau ŠMM elgtis atsakingiau. Suomijoje trijų universitetų apjungimas truko šešerius metus, o pas mus visi apjungimai truko šešias savaites“, – kritikavo A.Kubilius.
Pasak jo, aukštosios mokyklos sujungiamos be jokių išorės ekspertinių vertinimų, plačių diskusijų, o sprendimai, jo teigimu, yra itin svarbūs ir įgyvendinti netinkamai gali sukelti skaudžias pasekmes.
Birželio viduryje ŠMM sulaukė dar vieno nepalankaus KT sprendimo, priimto po Seimo opozicijos kreipimosi. Tuomet Konstitucijos sargai nutarė, kad Seimo priimta Mokslo ir studijų įstatymo nuostata, reglamentuojanti laikinąjį krypčių vertinimą, yra prieštaraujanti Konstitucijai. Po tokio KT sprendimo nustoja galioti ir Švietimo ir mokslo ministerijos parengti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai – švietimo ir mokslo ministro įsakymas, įtvirtinantis laikinąją tvarką, bei kiti susiję įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.
