Vis dar mokomės XVI a. metodais
Savo pranešime „(R)evolution of a school desk“ švietimo ministrė teigė, jog inovacijų ir švietimo temos niekuomet neturėtų būti viena nuo kitos atskiriamos, tačiau šiandien matome būtent tai – naujausius išradimus bei technologijas verslo sektorius įsisavina kelis kartus greičiau nei švietimo sistema įdiegia juos ugdymo procesuose.
„Šiuo metu diskutuojame apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, kuri, kaip ir trys ankstesniosios, keičia mūsų ekonomiką, darbo rinką ir kasdienybę. Tačiau čia matome ir aiškų paradoksą – kintant visoms šioms sritims švietimas išlieka beveik identiškas tam, ką turėjome XVI a.: vis dar turime mokytoją, kuris atsakinėja į visus klausimus, vis dar turime į eiles susodintus vaikus, kurie visi 45 minutes mokosi to paties ir jie vis dar rašo ant lentų, tik tiek, kad dažniausiai nebe kreida“, – prašime žiniasklaidai cituojama ministrė.
Jos pateikta statistika – kol rinkoje atsiradęs naujas išradimas pasiekia verslo sektorių užtrunka vidutiniškai metus. Tuo tarpu lygiai ta pati technologija mokyklos atsiranda statistiškai penkis kartus vėliau.
„Lietuva, kaip ir daugybė kitų šalių, iki šiol nepriėmė to, jog technologijos gali iš esmės pertvarkyti švietimo sistemą. Anksčiau mokinys privalėjo klausti mokytojo arba, jei šis nežinodavo, knygos, o dabar internetas žino daugiau už bet kokį mokytoją. Mes jau galime mokytis iš neaprėpiamų informacijos šaltinių, tačiau renkamės tą patį metodą, kuris egzistavo šimtus metų, nors akivaizdu, kad jis ne toks efektyvus – naujos technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas iš esmės juk gali pakeisti mokytojo vaidmenį švietimo sistemoje“, – aiškino J.Petrauskienė.
Švietimo ministeriją pakeis Mokymosi visą gyvenimą ministerija
Anot ministrės, naujos technologijos neišvengiamai keičia mūsų kasdienybę, o švietimo sistemai belieka pripažinti, jog neprisitaikiusi prie šių pokyčių ji augins jaunus žmones, nebetinkančius darbo rinkai. Nykstant vienoms specialybėms, kitos darysis dar svarbesnės – ateinančios technologijos kuria poreikį rengti specialistus, kurių reikės ateičiai, jungiant žinias ir kompetencijas pačiais plačiausiais būdais – technologijos ir menai, humanitariniai ir fiziniai mokslai ir pan.
Nuolatiniai technologiniai pokyčiai reiškia, jog šiandien mokyklos suole sėdintis vaikas ateityje turės mokėti greitai adaptuotis prie naujų sąlygų ir turėti savybes, kurių neatstos joks kompiuteris – būti kūrybiškas, turėti išlavintą kritinį mąstymą ir gerus komunikacijos įgūdžius, tas kompetencijas, kurių reikia XXI amžiaus visuomenėje.
Mes privalome naujas kartas išmokyti mokytis ir norėti tęsti savo išsilavinimą savarankiškai.
„Švietimo ateitis – individualizuotas mokymas. Naujos technologijos – įrankis, kuris gali padėti tai realizuoti. Jau turime JAV, Kanadoje ar Suomijoje veikiančių pavyzdžių, kai toje pačioje patalpoje su vienu mokytoju skirtingi vaikai gali mokytis individualiai. Kiekvienas jų žino stipriąsias savo savybes ir turint technologijas mokytojas tampa ne žinių šaltiniu, o pagalbininku suvokiant, kaip tas žinias teisingai pasiekti. Tokią sistemą turi pritaikyti ir Lietuva – mes privalome naujas kartas išmokyti mokytis ir norėti tęsti savo išsilavinimą savarankiškai“, – „Innovation Drift“ pranešime tikino J.Petrauskienė.
Kaip pavyzdžius to, kaip šiuolaikinės technologijos leidžia tęsti mokymą bet kokiu gyvenimo etapu ministrė pateikia laisvus internetinius kursus bei skaitmeninius universitetus – kol kas jie pripažįstami tik kaip neformalaus ugdymo dalis, tačiau greitai šitai turėtų pasikeisti.
„Ateityje tokio dalyko kaip Švietimo ministerija nebeliks – vietoje jos turi atsirasti Mokymosi visą gyvenimą ministerija. Šiuolaikiniame pasaulyje daug dažniau keičiame darbus, atsiranda nuolatinis poreikis mokytis, persikvalifikuoti. Žmonių darbinė karjera tampa vis ilgesnė. Mokymasis visa gyvenimą yra kryptis, kuria tiesiog privalome žengti. Ir tada galime tikrai svarstyti, kaip keisis švietimo politikos kryptis ir ministerijos atsakomybės“, – teigia ji.
Šalies mastu reikia rasti aiškų prioritetą
„Privalome susitaikyti, kad talentų rinka šiandien yra globali. Lietuviai laisvai išvyksta gyventi į užsienį, o čia atvyksta užsienio ekspertai ir tokio keliavimo išvengti neįmanoma. Todėl turime ugdyti vaikus pagal pasaulinius standartus. Tačiau to padaryti neįmanoma, jei vis dar turime mokyklas, kuriose vandens nusiplauti rankoms vaikai turi eiti į lauką. Švietimo sistemoje matome didžiulę socialinę atskirtį, kurią privalu įveikti, nes kitaip globalioje rinkoje taip užaugę vaikai neturės kaip konkuruoti su kitų šalių jaunimu“, – teigė ministrė.
Anot jos, naivu būtų tikėtis, jog Lietuvos dydžio ir ekonominės galios valstybė visais sukuriamais specialistais galės konkuruoti už milžiniškomis valstybėmis. Vyksta globali kova dėl talentų. Laimi tos šalys, kurios geba ugdyti ar pritraukti daugiausiai talentų. Turime konkuruoti tose srityse, kur esame neabejotinai stiprūs moksle, technologijose ir specialistų rengime. Tačiau realu išskirti kelias sritis, tokias kaip lazeriai ar biotechnologijos, medicina, kur lietuviai garsūs jau daugybę metų, ir ten išugdyti daugiausiai aukštos kvalifikacijos specialistų pasaulyje.
„Kanados švietimo ministras yra pasakęs labai protingą frazę: jei nori tikrų pokyčių, privalai rasti paradą ir eiti jo priekyje. Mes privalome rasti tas sritis, kuriose matome didžiausią potencialą, ir tapti jose šalimi lydere“, – pranešimą baigė J.Petrauskienė.
Spalio 12–13 d. vykstantį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“ organizuoja Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykstantis renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip keturiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.
