„Microsoft“ tyrimai atskleidė, jog didysis ilgalaikės dėmesio koncentracijos trikdis – išmanieji įrenginiai, turintys ekraną bei prieigą prie interneto, į kuriuos šiandien nepaliaujamai plūsta skaitmeninės medijos ir informacijos srautai.
Teigiama, jog dėl šios priežasties smarkiai išaugo žmogaus galimybes atlikti daug užduočių vienu metu. Tačiau antroji medalio pusė džiugina mažiau – į vieną objektą sutelkti dėmesį gebame tik labai trumpą laiką.
Ši dilema vis labiau pastebima ir mokyklose, kur pedagogams tenka ne juokais pasukti galvas, norint klasės dėmesį išlaikyti ne mažiau nei 45-ias minutes.
„Pamokos metu aiškiai jaučiame dėmesio koncentracijos bangavimą. Atsižvelgiant į tai, stengiamės keisti veiklos pobūdį ir viską sudėlioti taip, kad naujausia ar sudėtingiausia medžiaga būtų pateikta pačiu imliausiu periodu, o vėliau vyktų mankštelės bei kitos įvairios užduotys“, – savo patirtimi dalijasi Kauno Panemunės pradinė mokyklos pradinių klasių mokytoja Rita Migonienė.
Pedagogės teigimu, norint, jog mokinys sutelktų dėmesį ir į užduotį pažvelgtų neatmestinai, būtina motyvacija: “Tokie pasakymai, kaip: „tokios taisyklės“, arba „atlik, nes reikia atlikti“ – seniai neveiksmingi. Mokiniams būtina paaiškinti, kodėl tai, ką mokomės, yra naudinga, ir kaip tai bus galima panaudoti realiame gyvenime.“
Linijinis versus kilpinis skaitymas
R.Migonienė taip pat pastebi, jog menką dėmesio koncentraciją ir paviršinį informacijos įsisavinimą lemia ir šiuolaikinių technologijų diktuojamas skaitymo būdas.
Tokie pasakymai, kaip: „tokios taisyklės“, arba „atlik, nes reikia atlikti“ – seniai neveiksmingi
„Z kartos (gimę nuo 2003 m. – red.) vaikai, kurie daug laiko praleidžia prie išmaniųjų įrenginių naršyklių bei programėlių skaito kilpiniu būdu, t. y. šokinėja nuo vieno teksto ar pastraipos prie kito.
Dėl tokio skaitymo būdo gabalais jie nebemoka tekstų suvokti ir analizuoti“, – teigia pedagogė.
Jos manymu, žemi standartizuotų testų skaitymo suvokimo rezultatai – tokio skaitymo būdo pasekmė. „Vaikai šiandien labai įdomūs ir be galo išprusę, jie yra imlūs naujovėms ir kasdien domisi naujais dalykais, tačiau susikaupimo stoka, hiperaktyvumas ir begalinis nekantrumas – didelė problema mokykloje“, – pastebi mokytoja.
Tačiau kas padėtų spręsti šią problemą? Pedagogė pasakoja, jog pamokų metu reikia stengtis vaikus iš naujo pripratinti prie linijinio skaitymo – skaitymo būdo kai skaitoma eilutėmis nuo pradžios iki galo.
„Linijinis skaitymas lavina kūrybiškumą, iškalbą ir fantaziją. Mano nuomone, pradinėje mokykloje tai yra pats svarbiausias dalykas – skatinti knygų skaitymą ir būtent linijiniu būdu“, – teigia R.Migonienė.
Ką pataria tėvams?
Tačiau su dėmesio koncentracijos sunkumais vaikai susiduria ne tik pamokų metu, bet ir ruošdami namų darbus. Kartais keleto paprastų užduočių atlikimas gali užtrukti net kelias valandas, kuomet tik nedidelė dalis laiko būna skiriama tiesioginiam darbui atlikti.
jeigu pas vaiką ant stalo akimirksniu atsiranda daugybė daiktų, tai vaikas daugybę veiklų atlieka vienu metu
Ar pedagogai šiandien gali pateikti gaires tėvams, kaip motyvuoti, ugdyti vaiką reguliariai atlikti pamokas? Ar yra patarimai, kaip sumažinti pamokų ruošos laiką?
„Aš pradedu nuo darbo stalo tvarkos. Ant stalo turi būti tik tos priemonės, kurių reikia, ir nieko daugiau.
Tvarkos įprotį būtina ugdyti nuo pat pirmų klasių, nes jeigu pas vaiką ant stalo akimirksniu atsiranda daugybė daiktų, tai vaikas daugybę veiklų atlieka vienu metu“, – tokį pastebėjimą išreiškia R.Migonienė.
Pedagogėms teigimu, pagrindinės rekomendacijos tėvams, kurias ji pateikia susirinkimų metu, ir yra susijusios su tvarka ir struktūra namų aplinkoje.
„Pradėjęs darbą vaikas turi jį pabaigti iki galo. Tik tuomet jis gali padaryti pertraukėlę, bet po jos turi tuojau pat imtis kitos užduoties. Jeigu yra tvarka aplinkoje, atsiranda tvarka ir galvoje“, – įsitikinusi mokytoja.
Nervingumas - dėmesio stokos rezultatas
R.Migonienės požiūriu, daugiausia, ko reikia šių dienų vaikams, tai tėvų dėmesio: „Tėvai bando „atpirkti“ savo laiko ir dėmesio stoką visokiais daiktais – planšetėmis, išmanesniais telefonais, tarsi tai kompensuotų bendravimo trūkumą. Aišku, tą jie daro nepiktybiškai.
Vaikas, kaip ir suaugęs, ilgainiui ima jaustis labai vienišas, jeigu jis užsidaro tik virtualiuose socialiniuose tinkluose
Tačiau šitas virtualus bendravimas tėra tik bendravimo simuliacija. Vaikas, kaip ir suaugęs, ilgainiui ima jaustis labai vienišas, jeigu jis užsidaro tik virtualiuose socialiniuose tinkluose.“
Pedagogė atkreipia dėmesį, jog šiandien vis dažniau prabylama apie „socialinį autizmą“ – vaiko užsidarymą savo pasaulyje dėl dėmesio stokos.
Didžiausias šiuolaikinių tėvų uždavinys – kiek įmanoma labiau stengtis puoselėti bendravimą.
„Vaikui reikia begalinės empatijos ir įsiklausymo. Ką pastebėjau savo pedagoginės praktikos metu, jog tėvų, kurie gali daugiau laiko skirti vaikams, vaikai yra žymiai ramesni. Jų elgesyje nėra to didžiulio nerimastingumo.
O tėvų, kurie nuolat užsiėmę, turi didžiulę karjerą ir nebegali sustoti, vaikai yra apimti begalinio nerimastingumo. Jie yra stiprūs, gabūs, imlūs, bet mažai besišypsantis", - pastebi R.Migonienė.
Kviečiame lapkričio 6 – 7 d. Litexpo parodų rūmuose vykstančioje mugėje „Mokykla 2015“ padiskutuoti Jums aktualiomis ugdymo temomis bei daugiau sužinoti apie šiuolaikinės mokyklos mokymo priemones ir technologijas.
