Kai kurie specialistai vykdomus pokyčius vertina neigiamai. Jų manymu, pirminiai darbo grupės pateikti pasiūlymai būtų buvę naudingesni Lietuvos aukštojo mokslo sistemai. Tačiau ministro pirmininko patarėja teigia, kad procesai vykdomi atsižvelgiant į pačių aukštųjų mokyklų vizijas ir vykusias steigėjo bei bendruomenių diskusijas, o tai, kad darbo grupės siūlymai buvo koreguoti, – natūralu.
Kas buvo siūlyta?
2017-ųjų gegužės pradžioje iš švietimo ir kitų sričių atstovų sudaryta darbo grupė pristatė keletą savaičių ruoštas išvadas, pagal kurias, Lietuvos aukštojo mokslo žemėlapis turėjo gerokai pasikeisti. Specialistų siūlymu, aukštojo mokslo įstaigos turėjo būti pertvarkomos sukuriant du tarptautinio lygio universitetus – Vilniaus universitetą (VU) ir Kauno universitetą (KU).
Taip pat buvo siūloma, kad Lietuvoje veiktų du stiprūs technologijų universitetai, kurių vienas būtų sostinėje, o kitas Kaune. Aukštojo mokslo pasiekiamumas ir kokybė regionuose turėjo būti stiprinama per universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas.
Ekspertai siūlė, kad prie VU būtų prijungti Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetai. Taip pat buvo siūloma Vilniaus Gedimino technikos universitetą palikti savarankišką, o Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) sujungti su Vilniaus dailės akademija (VDA).
Tuo metu Kaune turėjo būti kuriamas naujas darinys, sujungiant didžiąją dalį laikinojoje sostinėje esančių universitetų: Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, VU Kauno fakultetą, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos Sporto universitetus. Savarankiškai Kaune būtų likę Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir naujai kuriama Viešojo saugumo akademija. Siūlyta, kad Klaipėdos universitetas (KU) ir Generolo Jono Žemaičio karo akademija nebūtų jungiami su kitomis aukštosiomis mokyklomis.
Kas yra vykdoma?
Dabar jau matome, kad iš visų darbo grupės pasiūlymų įgyvendinami tik pastarieji du – KU ir Generolo Jono Žemaičio karo akademija iš tikro nėra jungiami su kitais universitetais ar akademijomis. Tačiau visiškai kitokia situacija matoma pažvelgus į tai, kokie aukštųjų mokyklų jungimo procesai yra vykdomi.
Praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad baigtas Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetų sujungimas. Pasibaigus šiam procesui trys universitetai tapo vienu, įsteigtos dvi VDU akademijos. Nuo šiol Vytauto Didžiojo universitetas turės Švietimo ir Žemės ūkio akademijas.
Tuo metu VU laukia bendra ateitis su Šiaulių universitetu. Technikos mokslų specialistus ruošiantis VGTU susijungs su teisės studijomis garsėjančių MRU. Planuojama, kad prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bus prijungtas Lietuvos sporto universitetas (LSU). Kauno technologijos universiteto nebeketinama jungti prie VDU. Kaip ir LMTA nebeketinama jungti su VDA.
Tikisi, kad ateityje bus ištirta
Nors ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, kalbėdamas spaudos konferencijoje dėl VDU, LEU ir ASU sujungimo, sakė, kad tikslas nebuvo tik mechaniškai sujungti universitetus, o atverti daugiau galimybių tiek dėstytojams, tiek mokytojams, tiek studentams, yra ir manančių kitaip.
Kritiškai kai kuriuos jungimo procesus vertina parlamentaras Mantas Adomėnas. Apie tai politikas kalbėjo ir portalui LRT.lt, ir kiek anksčiau socialiniame tinkle paviešintame įraše. Pasak jo, gana aiškiai matyti, kad darbo grupės pasiūlyto Kaune esančių universitetų jungimo buvo atsisakyta dėl atsiradusių institucinių interesų.
„Senos institucinės priešpriešos lėmė, kad dalis tuo sujungimu nesuinteresuotų universitetų, aiškiai, lobistinėmis priemonėmis, paveikė vyriausybę taip, kad planas buvo pakeistas ir VDU jungimo su KTU nebeliko“, – portalui LRT.lt sakė M.Adomėnas.
Socialiniame tinkle politikas rašė, kad siūlytas planas „nepatiko kai kurioms Kauno aukštosioms mokykloms, kurių administracijos turėjo tiesioginį priėjimą prie sprendimų priėmėjų Seimo valdančiojoje daugumoje ir vyriausybėje“. Būtent todėl, anot M.Adomėno, darbo grupės išvados tapo visiškai kitokiu vyriausybės nutarimu.
Jo manymu, tai, kad Kaune nebebus kuriamas toks universitetas, koks buvo numatytas darbo grupės plane, yra praradimas, nes tai galėjo lemti pasaulinio lygio mokslo centro sukūrimą. Tačiau dabar, pasak M. Adomėno, kalbėti apie mokslinio potencialo augimą vargu ar galima
„Tai, kad buvo pakoreguotas ekspertų planas, yra neapginama. Už jo stovintys politiniai ar instituciniai interesai, tikiuosi, kada nors bus ištyrinėti, galbūt ir parlamentinės komisijos, bei įvertinti“, – komentavo politikas.
Visgi M.Adomėnas vienam iš universitetų jungimų pritaria. Parlamentaro manymu, gerai, kad MRU nebebus jungiamas prie VU. Pasak jo, jei toks jungimas būtų įvykęs, Lietuvoje būtų likusi vienintelė teisės mokykla, o tai, jo teigimu, nėra gerai nei pačiai disciplinai, nei konkurencine prasme, o ir užtikrinti, kad visi teisininkai nėra iš to paties suolo, pasak M. Adomėno, reikia.
Pokyčius vertina neigiamai
Išvadas parengusioje darbo grupėje dirbęs MOSTA Inovacijų politikos analizės skyriaus vedėjas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Ramojus Reimeris portalui LRT.lt raštu pateiktame komentare teigė, kad darbo grupė pasisakė dėl aukštųjų mokyklų tinklo kaitos, kitaip tariant, tik dėl vienos iš aukštojo mokslo reformos dalių. Jis sakė pritariantis, kad pateikti siūlymai buvo vienokie, o planas – kitoks.
„Taip atsitiko todėl, kad darbo grupės pasiūlytas variantas netiko patiems universitetams ir jie pasitelkė visas turimas priemones (viešųjų ryšių, tiesiogiai per Seimo narius ir t. t.), kad tą planą pakeistų į sau palankų ar palankesnį. Tiesa, tai įvyko ne visų universitetų atžvilgiu, nors, kiek pamenu, nebuvo nė vieno siūlymo, kuriam patys universitetai nebūtų pritarę“, – komentavo R.Reimeris.
Pasak jo, darbo grupė atliko kiekvieno iš universitetų analizę ir aptarimą vadovaudamasi įvairiais šaltiniais: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atlikta apžvalga ir rekomendacijomis, Lietuvos mokslo tarybos duomenimis. Naudojama buvo ir MOSTA atlikta Mokslo ir studijų institucijų (universitetų) potencialo analizė bei 2015 metų palyginamasis mokslinės veiklos vertinimas. Anot MOSTA atstovo, preliminarūs siūlymai, juos detalizuojant, buvo aptarti su kiekvienos aukštosios mokyklos atstovais.
R.Reimeris sakė neigiamai vertinantis tai, kad šiuo metu vykdomi universitetų jungimai yra visiškai kitokie nei buvo siūloma darbo grupės plane: „Neteigiu ir nebandau pagrįsti, kad darbo grupės pasiūlyti variantai buvo optimalūs, tačiau dabar vykstantys alternatyvūs sujungimai yra daugiau žalingi nei naudingi.
O labiausiai nerimą kelią, kad jie gali būti tiesiog imitaciniai. Jungiasi kam paranku tokiu būdu gauti lėšų ar sunku toliau tęsti veiklą kaip savarankiškai institucijai.“
Siūlymų koregavimas – natūralus
Premjero Sauliaus Skvernelio patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir sporto klausimais Unė Kaunaitė paklausta, kodėl dabar vykdomi universitetų tinklo pertvarkos procesai yra visiškai kitokie nei siūlė darbo grupė, komentavo, kad ministro pirmininko sudarytos darbo grupės tikslas buvo pateikti siūlymus, nuo kurių atsispyrė tolimesnės diskusijos.
Tačiau, pasak U. Kaunaitės, siekiant sėkmingo tokių jautrių procesų įgyvendinimo yra be galo svarbu išgirsti aukštųjų mokyklų bendruomenes, atsižvelgti į jų vizijas bei ilgalaikius tarpusavio santykius.
„Tai ypač svarbu, nes sujungimas dokumentuose niekada nevirs realiu kokybiniu pokyčiu, jei pačios aukštosios mokyklos nesiims tolimesnių vidinių pertvarkų. Svarbu pabrėžti, kad universitetų steigėjas yra Seimas, todėl darbo grupės siūlymai buvo pagrindas bendruomenių ir steigėjo diskusijoms, nes būtent Seimas turi apsispręsti dėl konkrečių sprendimų.
Todėl labai natūralu, kad dalis darbo grupės siūlymų buvo koreguoti atsižvelgiant į pačių universitetų vizijas, o kiti darbo grupės siūlymai ir jų argumentai įtikino universitetų bendruomenes ir toliau juda link įgyvendinimo“, – komentavo U. Kaunaitė.
Kaip jau anksčiau rašė portalas LRT.lt, šiuo metu vykstantiems aukštojo mokslo tinklo optimizavimo procesams skiriama 123 mln. eurų, kurių didžioji dalis – 106 mln. – iš Europos Sąjungos investicijų. Ši suma mažesnė nei preliminariai skaičiavo darbo grupė, 2017-ųjų gegužę nurodžiusi, kad ES struktūrinių fondų portfelis būtų apie 150 mln. eurų.
