Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kaip alternatyviai kalbėti apie piliečio vaidmenį valstybėje? Valstybės pažinimo centro patarimai mokytojams

Nesuklyskite sakydami, kad daugiau nei metus LR Prezidento rūmų ansamblyje veikiantis Valstybės pažinimo centras – muziejus.
Edukaciniai užsiėmimai
Edukaciniai užsiėmimai / Viktorijos Bružaitės nuotr.

Šio centro darbuotojos Rasa Bortkevičiūtė ir Lina Kančytė pabrėžia, kad tai – netradicinė mokymosi erdvė, kur moksleiviai interaktyviais ir moderniais būdais skatinami atrasti savo ryšį su valstybe, o ne tik pasisemti žinių. Pašnekovės pasakoja apie centre vykstančias veiklas ir dalinasi pastebėjimais, kaip mokymąsį paversti atraktyvia ir įdomia veikla.

Kaip vyksta mokymasis Valstybės pažinimo centras?

Mokytojus mielai kviečiame vesti užsiėmimus savarankiškai.

Rasa Bortkevičiūtė (toliau – R. B.): Darbo dienomis mokinius kviečiame į pažintines ekskursijas arba edukacinius užsiėmimus. Taip pat skatiname Valstybės pažinimo centro kaip netradicinės mokymosi erdvės naudojimą, todėl mokytojus mielai kviečiame vesti užsiėmimus savarankiškai.

Kai edukacinius užsiėmimus vedame patys, siekiame užtikrinti, kad apsilankymas Valstybės pažinimo centre mokiniams nebūtų tarsi įprastas apsilankymas muziejuje, kuomet susipažįstama su eksponatais ir dažniau klausomasi gido pasakojimo nei leidžiama jį kurti pačiam. Centrą matome kaip netradicinio mokymosi erdvę, kurioje, naudodamiesi moderniosiomis technologijomis bei edukatorių pagalba, mokiniai įgyja tam tikras žinias, leidžiančias permąstyti savo, kaip piliečio, asmeninį ryšį su valstybe. Norisi, jog čia užsukęs mokinys išeitų su savo, o ne edukatoriaus, gido ar mokytojo pasiūlyta žinute. Juolab, kad ir esminė centro ekspozicijos ašis – iš kiekvieno mūsų, piliečių, susitarimo kylanti valstybė.

Robertas Dačkus nuotr./Rasa Bortkevičiūtė su centro scečiais
Robertas Dačkus nuotr./Rasa Bortkevičiūtė su centro scečiais

Kaip veiklos moksleiviams yra suderinamos su pamokų temomis?

R. B.: Centre siūlomų edukacinių užsiėmimų temos yra susijusios su piliečio ir valstybės santykiu, pritaikant šią temą ar konkrečius jos aspektus prie mokinių amžiaus, žinių bei interesų – šiuo metu turime parengtas 6 edukacines programas skirtingo amžiaus mokinių grupėms. Priešingai nei pažintinės ekskursijos metu, dalyvaudami edukaciniuose užsiėmimuose mokiniai neaplanko visų ekspozicijos dalių, tačiau gilinasi į konkrečią temą: drauge su edukatoriaus pagalba susipažįsta su pateikiama informacija, taiko ją nagrinėdami aktualias problemas. Užsiėmimų metu skatiname „mokymąsi per patyrimą“: edukatorius mokiniams yra tik pagalbininkas, padedantis ieškoti atsakymų į kilusius klausimus ar sprendžiant pateiktas užduotis. O jų būna pačių įvairiausių, pavyzdžiui, vyresniųjų klasių mokiniai, išsiskirstę į komandas, savarankiškai gilinasi į tam tikrą valstybės požymį pristatančią informaciją ir edukatoriaus padedami ruošia pristatymą kitų komandų nariams. Tokiu būdu mokiniai randa atsakymus į jiems labiausiai rūpimus klausimus, pagilina žinias konkrečioje srityje, stiprinami komandinio darbo, viešo kalbėjimo įgūdžiai, mažinama auditorijos baimė.

Kokioms temoms skiriama daugiausiai dėmesio?

Esminė centro idėja – laisvė suprasti ir kurti.

R. B.: Daugiausiai dėmesio centre skiriame piliečio ir valstybės santykiui. Kaip tampama piliečiu? Kaip veikia valstybės institucijos? Kaip pilietis gali įsitraukti į valstybės kūrimą? Esminė centro idėja – laisvė suprasti ir kurti, tad siekiame suteikti pagrindines žinias apie demokratinės valstybės veikimo principus, kurios taptų pakankamu pagrindu tolimesniam mokinių įsitraukimui. Centro ekspozicijoje aptariamos Lietuvos valdžios institucijos, biudžetas, teritorija, gyventojai, tarptautinis bendradarbiavimas ir kt. Nors didžioji dalis edukacinių veiklų, ypač vyresniųjų klasių mokiniams, yra papildančios pilietinio ugdymo pamokas, plati ekspozicijos medžiaga leidžia integruoti užsiėmimus į geografijos, istorijos, lietuvių kalbos bei kitas pamokas.

Ar edukacinės veiklos priklauso nuo moksleivių amžiaus? Kuo jos skiriasi?

R. B.: Edukaciniai užsiėmimai yra suskirstyti į grupes pagal mokinių amžių. Pavyzdžiui, užsiėmimai mažiesiems yra žaismingi, kupini kūrybinės veiklos. Jų metu vaikai gilinasi į valstybės simbolius patys kurdami ir aiškindami jų prasmę, per aplinkoje sutinkamus pavyzdžius aiškinasi, kodėl valstybei ir kiekvienam piliečiui reikšminga Konstitucija ir pan. Šie užsiėmimai – labiau apžvalginiai, tai tarsi trumpas prisilietimas, bandant paaiškinti svarbiausius veikimo principus. Tuo metu vyresniesiems siūlomos temos labiau orientuotos į gylį nei į plotį, siekiant suvokti įvairių visuomenėje vykstančių reiškinių priežastis.

Kuo išsiskiria centro organizuojama edukacinė veikla?

Valstybės pažinimo centras nėra muziejus: neturime savo eksponatų ar jų kolekcijų.

R. B.: Valstybės pažinimo centras nėra muziejus: neturime savo eksponatų ar jų kolekcijų, nesame orientuoti į jų kaupimą ir komunikavimą, tad vadiname save edukaciniu centru. Viena iš stipriųjų centro pusių – nuolatinio dialogo su mokiniais, mokymosi per patyrimą ir įtraukimo į mokymosi procesą užtikrinimas. Tai neretai tampa tikru iššūkiu: pavargę po pamokų, centre vaikai tikisi smagiai praleisti laisvalaikį, o ne išklausyti dar vieną pamoką.

Pridėtinę vertę suteikia ir centro erdvės – šviesios, moderniai įrengtos, be žodžio „ne“. Mokiniams nedraudžiame, o kaip tik skatiname sąveiką su ekspozicija: kai kuriuos „eksponatus“, pavyzdžiui, ant atskirų lapelių atspausdintus Konstitucijos straipsnius, lankytojams siūlome pasiimti, kviečiame „balsuoti“ pasiimant lapelį „už“ ar „prieš“ dvigubos pilietybės taikymo išplėtimą. Visa tai kuria artimą ir jaukią atmosferą, leidžia lankytojui pasijusti kūrėju.

Kaip edukacijai taikote šiuolaikines technologijas? Kokios jos?

R. B.: Centre naudojamos skirtingos šiuolaikinės technologijos, tačiau lankytojai dažniausiai naudojasi planšetiniais kompiuteriais. Jų naudojimas atveria dviejų lygių pažinimą: keliaudamas per ekspozicijas, informaciją lankytojas gali rasti tradiciniu būdu – ant stendų ar pateiktą greta eksponatų, tačiau, norėdamas išplėsti žinias, gali gilintis į konkrečią temą, nuskaitydamas grafinius kodus. Juose galima rasti ne tik tekstinę, vaizdinę ar garsinę informaciją, tačiau ir pačiam atlikti testus, atsakinėti į klausimus ar net žaisti žaidimus.

Planšetiniai kompiuteriai neretai tampa tarsi jungiamąja grandimi tarp lankytojo ir ekspozicijos: kiekvienas čia užsukęs lankytojas gali palikti savo komentarą, tokiu būdu prisidėdamas prie centro kūrimo. Pavyzdžiui, stende „Mano gimtinė“ lankytojai gali surasti savo gimtąjį miestą ar miestelį ir įrašyti jame gimusią, Lietuvai nusipelniusią asmenybę; iš daugiau 70 grafinių kodų sudarytame Vytyje kiekvienas lankytojas gali palikti savo vaizdo įrašą, pasisakydamas, ką jam reiškia būti Lietuvos piliečiu.

Projekto „Misija Sibiras“ inicijuotoje parodoje „Pasivaikščiojimas Sibire“ lankytojai gali išbandyti virtualios realybės akinius ir nusikelti į Šiaurės Sibirą, Igarką. Su Lietuvos teritorija susipažinti kviečiame naudojantis specialiai pritaikytu „Google“ žemėlapiu, kuriame galima ne tik keliauti, tačiau ir išsaugoti bei aprašyti svarbią vietą.

Minėjote, kad rengiate ekskursijas mokytojams. Koks jų tikslas? Kaip jos vyksta?

Robertas Dačkus nuotr./Centro lankytojai
Robertas Dačkus nuotr./Centro lankytojai

R. B.: Šiais užsiėmimais siekiame mokytojams pasiūlyti alternatyvų kelią kalbėti apie piliečio vaidmenį valstybėje. Pilietinio ugdymo vadovėliai ir pamokos ne visuomet yra pakankama priemonė sužadinti mokinių susidomėjimą ir suteikti svarbiausias žinias apie valstybės veikimą, todėl kviečiame mokytojus šias pamokas perkelti į netradicinę erdvę ar papildyti įdomia, moderniai pateikiama informacija. Ekskursijų metu pristatome pačią ekspoziciją ir teikiame konkrečius pasiūlymus, kaip atitinkamas jos dalis būtų galima integruoti pamokų metu.

L. K.: Vienas iš tikslų – motyvuoti mokytoją, priminti, koks svarbus jo vaidmuo valstybėje. Taip pat siekiame parodyti mokytojui, kad norime jam padėti atliekant šią svarbią misiją ir esame nusiteikę visokeriopai bendradarbiauti. Paprastai mokytojai iškeliauja pasisėmę naujų idėjų ir motyvuoti.

Kokiais patarimais pilietinio ugdymo pamokoms galėtumėte pasidalinti su pedagogais? Kaip mokymosi procesą apie valstybę ir jos struktūrą galima būtų paversti žaidimu, įdomia ir atraktyvia veikla?

Lina Kančytė (L. K.):

  1. Būtina kalbėti apie aktualijas. Pasitelkti aktualius pavyzdžius iš šiandienos galima kalbant apie bet ką. Tai tikrai gali padėti suvokti praeityje vykusius procesus, teoriją ir, svarbiausia, šiandien mokinį supantį pasaulį.
  2. Kiek įmanoma dažniau vesti pamokas netradicinėje erdvėje. Apskritai pačią erdvę pasitelkti norimam dalykui išdėstyti.
  3. Rodyti apie ką kalbama (nuotraukas, daiktus, kurie sukeltų asociacijas, trumpus filmukus), skatinti jų vaizduotę.
  4. Išnaudoti netikėtumo potencialą. Mokinį būtina stebinti.
  5. Pasitelkti mokinio asmeninę patirtį padedant jam suvokti apie ką mokomąsi. Tai galima daryti per simuliacinius žaidimus, kūrybines užduotis, komandinį darbą ir refleksiją. Daugelį procesų apie valstybės veikimą galima suprasti per komandinį darbą ir tinkamą jo refleksiją. Valstybė – savotiška komanda, o jos piliečiai tarsi komandos nariai.
  6. Mano supratimu, pilietinio ugdymo pamokos tikslas turėtų būti padėti suvokti ne valstybę, bet save valstybėje.

Kokios dažniausios moksleivių reakcijos apsilankymo pabaigoje? Kas juos stebina labiausiai?

Daug mokinių ir mokytojų džiaugiasi, kad apie itin sudėtingus dalykus kalbama labai paprastai ir suprantamai.

R. B.: Įprastai įspūdį mokiniams palieka galimybė naudotis planšetiniais kompiuteriais. Vėliau, apsipratę su interaktyviu turinio pateikimu, mokiniai dažnai mini, jog džiaugėsi savarankiško ar komandinio darbo galimybe, netradiciniu užsiėmimo pobūdžiu, kuomet esminiais pasakotojais ir kūrėjais buvo jie, o ne centro darbuotojai.

L. K.: Daug mokinių ir mokytojų džiaugiasi, kad apie itin sudėtingus dalykus kalbama labai paprastai ir suprantamai. Pasiekti šio tikslo padeda ekspozicija ir edukatorių pasitelkiamos gyvenimiškos, patiems lankytojams atpažįstamos iliustracijos, tinkamai sudedami akcentai.

Naujienlaiškis „Aš manau!“ – tai unikali edukacinė priemonė mokytojams, padedanti įsigilinti į svarbiausias aktualijas, apie kurias vėliau galima diskutuoti istorijos, pilietinio ugdymo, geografijos ir kitų pamokų metu. Tokiu būdu siekiama diskusijas per pilietinio ugdymo pamokas priartinti prie aktualių ir mokiniams artimų temų.

Priemonė mokytojams yra tęstinis projektas, organizuojamas jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ alumnų asociacijos. Projektas kuriamas kartu su VU TSPMI, jį remia naujienų portalas 15min bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, platina TAMO dienynas, Ugdymo plėtotės centras bei Valstybės pažinimo centras.

Ankstesnius numerius rasite ČIA.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?