Ateities aukštojo mokslo scenarijus galima modeliuoti pagal procesus, matomus šiuo metu. Pavyzdžiui, 2008-aisiais Lietuvoje puikus pasirinkimas atrodė statybų inžinerija, tačiau vos po metų statybų sektoriui patyrus didžiulį susitraukimą kilo klausimas, kaip įsidarbinti seksis tiems, kurie stojo į statybų inžineriją.
Taigi, rinkos poreikiai keičiasi itin greitai ir niekas negali pagrįstai teigti, kokių specialybių reikės ateityje. Maria Kristin Gylfadottir iš Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinio direktorato siūlo orientuotis ne į specializacijas, bet į bendrųjų gebėjimų ugdymą – mokyti studentus pažvelgti kitu kampu, kritiškai mąstyti, adaptuotis prie situacijos, bendrauti ir patiems įgyti žinių.
Martyno Ambrazo nuotr. /Stanfordo universiteto profesorius Henry Etzkowitz |
Stanfordo universiteto profesorius Henry Etzkowitz siūlo modelį, kurį vadina naujuoju triviumu (pagal viduramžių universitetų triviumą – tris pagrindinius studijų dalykus: gramatiką, retoriką ir dialektiką). Naujasis triviumas – kiekvienas studentas turėtų mokytis savo specialybės dalykų, užsienio kalbos ir kultūros (atsižvelgiant į globalėjantį pasaulį) bei inovacijų ir verslumo, kad bet kuriuo atveju galėtų pritaikyti savo žinias.
„Verslumas yra svarbus ne tik inžinerijos ir vadybos studentams. Tai taip pat būtina menų studentams, nes jie negaus darbo egzistuojančiose organizacijose. Jiems reikės susikurti savo pačių kelią, tapti žinomiems – jie turi būti verslūs, kad būtų sėkmingi menininkai“, – savo modelio universalumu neabejoja H. Etzkowitz.
Verslus universitetas
Profesorius pristatė ir savo ateities universiteto koncepciją – tai verslus universitetas (angl. Entrepreneurial university), kurio misijos – ne tik mokyti studentus ir vykdyti mokslinius tyrimus, bet ir kurti įmones. Šio modelio universitete „mokosi“ ne tik studentai, bet ir firmos, organizacijos, o pats universitetas tiesiogiai prisideda prie ekonomikos.
„Nuo XVIII a. dvi svarbiausios institucijos modernioje visuomenėje buvo pramonė ir valdžia. Šiandien, kai mes judame žinių visuomenės link, aukštojo mokslo institucijos tampa vis svarbesnės, nes jos tampa ateities ekonomikos pagrindu“, – teigia profesorius. Pagal Trigubo sraigto (angl. Triple helix) teoriją, kurios kūrėjas yra H. Etzkowitz, valdžia, verslas ir aukštojo mokslo institucijos kartu dalyvauja kuriant valstybės ekonomiką.
Kaip pavyzdį profesorius mini Braziliją, kurios įstatymai leido universitetų mokslininkams kurti įmones universiteto viduje. Taip sutaupomi resursai, nes, pavyzdžiui, jei kalbama apie biotechnologijas, nereikia dviejų atskirų laboratorijų, dviejų atskirų kolektyvų. Tas pats kolektyvas toje pačioje laboratorijoje ir atlieka tyrimus, ir kurią produktą, skirtą pardavimui.
Kalifornijoje, Silicio slėnyje, įsikūręs privatus Stanfordo universitetas irgi yra verslaus universiteto pavyzdys – jis dalyvauja partnerystės programose su aukštųjų technologijų įmonėmis, universiteto studentai ir dėstytojai patys kuria įmones, universitetas tampa verslo inkubatoriumi.
Tarptautinė konkurencija Lietuvai pražūtinga
Dėl globalizacijos ir technologijų plėtros vis mažiau svarbi tampa universiteto geografinė padėtis. Taigi, Lietuvos aukštosioms mokykloms tenka konkuruoti su pasaulinio garso universitetais. Galime pastebėti, kad kasmet didelis skaičius Lietuvos abiturientų išvyksta studijuoti į kitas, dažniausiai Vakarų Europos, šalis.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigia, kad šį protų nutekėjimo procesą reikia ir yra įmanoma paversti protų apykaitos procesu. Kaip vieną iš būdų tai padaryti, ministras mini tarptautines studijų programas, kurias baigę studentai gauna dviejų ar net trijų universitetų diplomus. Šiuo metu Lietuvoje veikia 8 tokios jungtinės programos, artimiausiu metu bus pradėtos dar 15.
Tačiau Oksfordo universitete dirbantis politologas Ainius Lašas pabrėžia, kad Lietuvos universitetai šiuo metu nėra pajėgūs atlaikyti globalios konkurencijos. „Skirtingai nei estai, mes pabandėme užsiauginti savus akademinius kadrus, o ne pritraukti juos iš užsienio. Bet tik pasaulinio lygio lygio mokslininkai sugeba paruošti pasaulinio lygio specialistus, sėkmingai bendradarbiauti tarptautiniu mastu, pritraukti ES lėšas“, – teigia A. Lašas.
Anot jo, ne tokio aukšto lygio profesūra, kuri, pavyzdžiui, dirba Lietuvoje, irgi pakankamai sėkmingai veikia, tačiau ji negali tapti intelekto ir lėšų traukos centru. Dešimtis tūkstančių lietuvių, studijuojančių užsienyje, keičia viso labo 3000 užsieniečių, studijuojančių Lietuvoje.
Čia galima vadovautis taisykle, kad geriausiajam atitenka viskas. Neblogi lietuviški universitetai su neblogais specialistais visose srityse yra daug mažiau konkurencingi, nei specializuoti užsienio universitetai, visas savo stiprybes siejantys su viena ar keliomis sritimis.
Senstantys studentai
Pasak Naujosios Zelandijos Aukštojo mokslo komisijos vadovės Belindos Clark, didelę įtaką aukštajam mokslui ateityje turės demografinės tendencijos. „40-yje procentų pasaulio yra labai mažas gimstamumo lygis. Į tą kategoriją įeina beveik visa Europa, Lietuva taip pat. Didelis gimstamumas yra Afrikoje, kai kuriose Azijos, Okeanijos dalyse ir Lotynų Amerikoje. Paprastai kalbant, ateityje aukštojo mokslo pasiūla nebeatitiks paklausos“, – teigia ji.
Martyno Ambrazo nuotr. /Naujosios Zelandijos Aukštojo mokslo komisijos vadovė Belinda Clark |
Europoje ir Šiaurės Amerikoje krentant gimstamumui ir ilgėjant gyvenimui visuomenė sensta. Anot B.Clark, senstant visuomenei, turėtų „senti“ ir studentai: „Aukštosios mokyklos turės prisitaikyti prie vyresnių žmonių, siekiančių aukštojo mokslo, poreikių. Valstybės siekia didesnio savo gyventojų produktyvumo, o ir gyventojams jau nebeatrodo, kad studijuoti būtina būnant 18–20 metų.“
O besivystančių šalių visuomenėse gerėjant pragyvenimo lygiui Europos ir Šiaurės Amerikos universitetai gali susilaukti dar daugiau studentų iš Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos. Prie šito jiems irgi teks prisitaikyti.