Norint patirtį sėkmę, būtina, kad įtrauktis būtų svarbi ne tik vaikui ir jo šeimai, mokytojui ir mokyklai, bet ir visai savivaldybės bendruomenei.
Pasak Akvilės Grigienės, Kaišiadorių rajono savivaldybės ,,Tūkstantmečio mokyklų“ (toliau – TŪM) įtraukiojo ugdymo koordinatorės, Kaišiadorių rajono savivaldybei ruoštis įtraukiajam ugdymui nebuvo labai sudėtinga, nes čia yra efektyviai veikianti Pedagoginė psichologinė tarnyba, kurioje dirba profesionalų komanda, specialioji mokykla, kuri buvo pertvarkyta į regioninį specialiojo ugdymo centrą ir kurios turima patirtis dirbant su didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniais yra labai vertinga.
Pokyčiams svarbiausia – žmogiškasis veiksnys
Remdamasi patirtimi ir svarstydama, į ką ugdymo įstaigoms derėtų atkreipti dėmesį pasitinkant įtrauktį, Kaišiadorių pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė R. Jakštienė paminėjo kelis veiksnius. Pirma – reikia suprasti, kad ne visi žmonės vienodai reaguoja į pokyčius, todėl ruošiant tam tėvus, mokytojus ir visą mokyklos bendruomenę būtina kviesti į susitikimus, susirinkimus. Be dialogo, be pokalbių, kurie ir atneša nusiraminimą, pasitikėjimą, sėkmės sunku tikėtis. Galiausiai, anot pašnekovės, kai klasių tėvai įtraukiami į vaiko ugdymo procesą ir kviečiami kartu spręsti problemas, jie ramiau priima informaciją ir tampa komandos, padedančios įveikti vaiko sunkumus, dalimi.
Svarbiausia, jog šiame procese pedagogas su visais iššūkiais nebūtų paliktas vienas.
A. Grigienė šiuo klausimu pridūrė: „Pokyčius galima įgyvendinti dvejopai. Vienas būdas – plaukti pasroviui, nes jie vis tiek ateis, juk gyvenimas nestovi vietoje. O kitas variantas – planuoti ir su atsakomybe juos įgyvendinti. Mes pasirinkome antrąjį.“
Galiausiai, abi pašnekovės sutiko, kad greičiausiai, kalbant Lietuvos mastu, vienas didžiausių uždavinių, įgyvendinant įtrauktį, yra nuostatų kaita.
„Neįmanoma kiekvienai situacijai pasiruošti iš anksto. Pokyčio diegimas yra lėtas, nelengvas ir nuoseklus darbas su visų įstaigų bendruomenėmis – administracija, pedagogais, tėvais, vaikais ir kitais darbuotojais. Kodėl tai svarbu? Nes viską lemia žmonės. Įgyvendinant kiekvieną pokytį, bus daug situacijų, kurias nulems būtent žmogiškasis veiksnys. Taigi nemotyvavę žmonių, nesutarę, nepaaiškinę, neįtikinę jų šio proceso nauda vaikui ir jo šeimai, norimo pokyčio nepasieksime“, – tikino R. Jakštienė. Ji neabejojo, kad Kaišiadorių rajono įtraukiojo ugdymo diegimo sėkmė priklauso nuo mokytojų ir visos bendruomenės susitelkimo.
Svarbu ne vienai mokyklai, o visai savivaldybės bendruomenei
Akvilė Grigienė pasakoja, kad rajonas pradėjo įtraukiajam ugdymui ruoštis jau prieš gerus dvejus metus, pasiruošdamas įtraukiojo ugdymo diegimo veiksmų planą. Jį rengiant buvo tartasi su tėvų atstovais, mokyklų administracijomis ir savivaldybe., Išgrynintas tikslas – išplėtoti įtraukaus švietimo paslaugų ir aplinkos įvairovę bei ugdyti mokinių individualius gebėjimus. Svarbiausia, anot pedagogės, kad išsikeltas tikslas apima ne kažkokią vieną mokinių grupę – svarbu yra matyti ir atliepti absoliučiai kiekvieno vaiko poreikius ir gebėjimus.
A.Grigienės manymu, savivaldybė sėkmingai įgyvendina TŪM pažangos planą, kurio viena iš veiklos sričių yra įtraukusis ugdymas ir tikimasi sukurti efektyvią įtraukiojo ugdymo sistemą, apjungiant visų išvardintų institucijų bei mokyklų turimą patirtį ir vykdomas funkcijas. Didžiausias iššūkis – tai bendruomenės nuostatų kaita, kuriai reikia daug laiko bei nuoseklaus ir kryptingo darbo, o svarbiausia, jog šiame procese pedagogas su visais iššūkiais nebūtų paliktas vienas.
Akvilės Grigienės, kuri taip pat yra Kaišiadorių lopšelio-darželio ,,Spindulys“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui, teigimu, švietimo įstaigos su ypatingais vaikais dirba seniai, todėl yra sukaupę nemažą patirtį ir didžiulio pasipriešinimo įtraukčiai nei anksčiau, nei dabar nepastebi. Ekspertė priduria, kad spręstinų klausimų ir iššūkių pasitaiko, bet jie sprendžiami ir išsprendžiami, o turint patirtį – lengviau. Svarbu bendrystė ir dalinimasis.
Bendrystę, kaip itin svarbų įtraukties akcentą mini ir Kaišiadorių pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Ramunė Jakštienė: „Mes į įtrauktį žiūrime ne kaip į atskirų mokyklų ar ugdymo įstaigų, o kaip į savivaldybės prioritetinę kryptį. Stengiamės suteikti tiek gimnazijoms, tiek lopšeliams-darželiams reikalingą pagalbą – nuo vaiko poreikių pažinimo iki rekomendacijų kaip dirbti su tuo vaiku. Kadangi mes įtrauktį laikome savivaldybės prioritetu, daug dirbame šiuo klausimu ir visada laukiame iš mokyklų grįžtamojo ryšio: kaip joms sekasi, su kokiais iššūkiais susiduria, kaip galime juos kartu spręsti“.
Kryptingai siekiant tikslo labai svarbu, kad noriai prisijungtų mokyklų vadovai.
Pasak A.Grigienės, kiekviena įstaiga turi susikūrusi savo švietimo pagalbos teikimo modelį. Remiantis šiais modeliais ir mokyklų patirtimi, tikimasi sukurti efektyvią įtraukiojo ugdymo sistemą savivaldybėje.
„Tačiau nereikia manyti, jog sėkmingi įtraukties rezultatai ateina savaime. Visa tai, apie ką kalbame, yra visos bendruomenės judėjimas išsikelto tikslo link. Kryptingai siekiant tikslo labai svarbu, kad noriai prisijungtų mokyklų vadovai, o kai jie dega, kai jie tiki ir patys įsitraukia, visai kitaip reaguoja ir jaučiasi pedagogai“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Ypatingai svarbu – jausti mokytojus
Vertindama savivaldybės patirtį, A. Grigienė svarstė, kad įtraukiojo ugdymo sėkmė priklauso nuo daugybės veiksnių. Vienas esminių – tai teigiamų nuostatų ypatingų vaikų atžvilgiu formavimas: „Mes stengiamės žinoti, kuo gyvena kiekvienas mokytojas. Žinoti, pajusti jo problemas ir iššūkius, todėl vykdėme apskritojo stalo diskusiją“.
Diskusijos metu, pasak pedagogės, stengtasi išgirsti mokytojus bei jų poreikius. Įvertinta kiekvienos mokyklos stiprioji ir silpnoji vietos. Mokytojai dalinosi, kad jiems labiusiai trūksta ne teorinių žinių, o praktikos – įtraukiųjų pamokų organizavimo patirties. Todėl atsižvelgiant į tai organizuojama įtraukiojo ugdymo teminėę grupė, kurioje mokytojai turi galimybę kartu spręsti kylančias problemas, dalintis turima patirtimi bei mokytis vieni iš kitų.
Kaip pavyzdį, TŪM koordinatorė pateikė planuojamas įtraukiojo ugdymo mokytojų kūrybines dirbtuves, kurios vyks rugpjūtį: „Grįžę po atostogų mokytojai susirinks ir dalyvaus kūrybinėje sesijoje apie įtraukiojo ugdymo pamokų organizavimą, jų struktūrą, praktinį realizavimą. Labai svarbu, kad mes gauname ir realų pedagogų grįžtamąjį ryšį apie organizuojamus mokymus, renginius įtraukiojo ugdymo tema – kas jiems buvo naudinga ir ką jie panaudos praktikoje“.
Pasak Ramunės Jakštienės, svarbu yra kalbėtis, klausyti ir išgirsti. Mokytojams ruošiantis įtraukiajam ugdymui labai svarbu dalykinės ir žmogiškosios kompetencijos. Dalykines kompetencijas galima pakankamai greitai išsiugdyti, o žmogiškosioms reikia daugiau laiko.
