Pasaulinės pandemijos pažymėti metai įnešė pokyčių į daugelį gyvenimo sričių, jokia išimtis ir darbo rinka. Kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, pavyzdžiui, pernai perpus mažiau moksleivių ir studentų turėjo galimybę imtis sezoninio darbo. Praėjusiais metais daugiausia laisvų darbo vietų jaunimui registravo žemės ūkio įmonės, kai įprastai darbo pasiūlymų daugiau pateikdavo paslaugų sektorius. Nebuvo darbuotojų paklausos vasaros sezonui ir turizmo sektoriuje.
Stokoja žinių apie darbo paieškas ir prisistatymą
Kita vertus, net ir sudėtingu metu darbo rinka vis tiek lieka aktyvi, tad artėjant šiltajam sezonui didesnė ar mažesnė laikinų darbų pasiūla atsiras, pagaliau, yra sričių, kur jauni motyvuoti žmonės itin laukiami visada.
Kaip pasakojo Lietuvos moksleivių sąjungos regioninių reikalų ir jaunimo politikos koordinatorė, abiturientė Klėja Merčaitytė, sezoniniu darbu paprastai domisi 11–12 klasių moksleiviai, o didžiausia paskata jiems yra galimybė užsidirbti bei patirtis. Tik, anot jos, moksleiviams trūksta žinių, nuo ko pradėti darbo paieškas, kaip sukurti gyvenimo aprašymą, kaip elgtis darbo pokalbio metu, pagaliau, supratimo, kuri internete šiomis temomis prieinama informacija yra vertinga.
Panašių klausimų tik daugėja mokantis karantino režimu, kai dalyje mokyklų profesinis konsultavimas vyksta vangiau ar išvis nevyksta, nebeliko ir anksčiau įprastų išvykų į įmones. Žinoma, kaip pastebi Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė, šiuo laikotarpiu karjeros specialistai dalijasi su moksleiviais nuotoliniais renginiais, kurie yra organizuojami profesinio ugdymo centrų, kolegijų ar universitetų.
Sudominti per kelias sekundes
Kokio darbo bebūtų ieškoma, pirmasis laiptelis paprastai yra gyvenimo aprašymo (Curriculum Vitae – CV) parengimas. Jame privalu sugebėti prisistatyti taip, kad kandidatas patrauktų akį potencialių konkurentų gausoje.
Dažnai teks išsiųsti CV kelias dešimtis kartų, kol bus sulaukta atsako.
Beje, kaip pasakoja viena iš „Europass“ konsultančių, žmogiškųjų išteklių valdymo specialistė Jevgenija Ešvovičiūtė, jauni žmonės neretai būna įsitikinę, kad, išsiuntus vos kelis CV, išsyk atkeliaus ir kvietimas pasikalbėti dėl darbo, o negavę jo dažnai praranda ir ūpą ieškoti darbo. Jaunus žmones glumina, jog dažnai nesulaukiama išvis jokios reakcijos. Ji pataria tokiu atveju nenuvertinti savęs – dažnai teks išsiųsti CV kelias dešimtis kartų, kol bus sulaukta atsako.
Ji pasakoja konsultacijų metu moksleivių klausianti, kaip jie mano, kiek laiko vieno kandidato CV peržiūrai paprastai skiria atrankos specialistas ir visada juos nustebinanti savo atsakymu, jog vos 5–6 sekundes. „Štai kodėl taip svarbu, kad CV būtų teisingai paruoštas, galima sakyti, jog tai tarsi bilietas, kad būtume pakviesti į darbo pokalbį“, – teigia specialistė. Jai antrina ir kita „Europass“ konsultantė, psichologė Gabija Čeledinaitė. Pasak jos, CV yra lyg pirmasis laiptelis kartu su motyvaciniu laišku, jei prašoma ir jo, kuris gali atvesti arba neatvesti iki darbo pokalbio. „Svarbu prisiminti, kad kartais antrasis etapas gali būti dar ne darbo pokalbis, o tam tikros užduoties atlikimas“, – primena ji.
Praktiniai patarimai – ko CV reikia, o ko ne?
Ir individualių konsultacijų metu, ir dirbdamos su vyresnių klasių moksleivių klasėmis iš įvairiausių Lietuvos miestų „Europass“ konsultantės daug dėmesio skyrė būtent teisingam, tvarkingam gyvenimo aprašymo rengimui. Kokiais patarimais ir įžvalgomis pasidalino Žmogiškųjų išteklių valdymo specialistė J.Ešvovičiūtė ir psichologė G.Čeledinaitė?
Pasak psichologės, visų pirma svarbu žinoti, jog gyvenimo aprašyme nereikia tokių duomenų, kaip lytis, tautybė, pilnas adresas. Paprastai nereikia ir gimimo datos, tik čia egzistuoja viena išlyga – jei kandidatui ką tik sukako 18 metų, galima ją pateikti kaip įrodymą apie pilnametystę.
CV apimtis. Pasak konsultančių, optimali gyvenimo aprašymo apimtis yra 1 puslapis. Tokio lakoniškumo reikia dėl dviejų priežasčių: viena vertus, darbuotojų atrankos specialistai paprastai skiria itin nedaug laiko vienam aprašymui peržiūrėti, kita vertus, jauni žmonės paprastai ir neturi daug patirties. „Galbūt žmogaus su labai didele patirtimi ar mokslininko gyvenimo aprašymas ir gali būti poros puslapių, bet ne pradedančio darbuotojo“, – pastebi J.Ešvovičiūtė.
Nuotrauka. Lygiai taip pat abi specialistės sutaria ir dėl to, ar CV turėtų lydėti kandidato nuotrauka, pasirodo, tai diskusijų klausimas. Pasak G.Čeledinaitės, ji tikrai nėra būtina, o pastaraisiais metais net teigiama, jog nereikalinga. Kita vertus, sako ji, akivaizdu, jog yra darbo pozicijų, kur reprezentatyvi išvaizda svarbi, o J.Ešvovičiūtė ją papildo sakydama, jog kai kurie Lietuvos darbdaviai yra įsitikinę, jog CV su nuotrauka kuria artimesnį santykį. Taigi, jei nuotrauka prie CV vis tik bus pridedama, ji turi būti profesionali ir dalykinė.
Išsilavinimas. Pasak J.Ešvovičiūtės, CV pristatant savo išsilavinimą svarbiausias tik aukščiausias turimas laipsnis. Tarkime, studijas baigusiam žmogui vardinti mokyklų, kuriose mokėsi, nebereikia. Kita vertus, pastebi psichologė G.Čeledinaitė, jei baigta specializuota mokykla, tarkime, su technikos mokslų pakraipa, kuri susijusi su sritimi, į kurią kandidatuojama, ją paminėti galima.
Ankstesnė darbo patirtis. Pasak J.Ešvovičiūtės svarbu įvardinti tik tuos ankstesnius darbus, kurie svarbūs būsimai pozicijai, o darbų, kurie su tuo nesusiję, juolab, jei jie studentiški, sezoniniai, nereikia. Ji pastebi, jog jauni žmonės labai dažnai nesugeba aiškiai aprašyti savo funkcijų ankstesniame darbe, o reikėtų aiškiai išskirti maždaug 3–4. Žmogiškųjų išteklių specialistė pastebi, jog neretai žmonės siunčia CV į įvairias pozicijas tiesiog urmu, visiškai jo nepakoregavę atsižvelgiant į įmonę, kur kandidatuoja. „CV būtina pakoreguoti atsižvelgiant į konkrečią įmonę, sudėlioti prioritetus pagal poziciją, į kurią pretenduojama“, – pataria ji.
Savanoriška veikla. Ją verta minėti, jei to prašoma darbo skelbime, pataria žmogiškųjų išteklių konsultantė. Jei tokio prašymo nėra, tada prioritetas turėtų būti teikiamas ankstesnei darbinei veiklai. Beje, jei savanorystės patirtys į CV vis tik įrašomos, jos turėtų būti ilgalaikės – trukusios bent kelis mėnesius, o ne vos kelias dienas ar savaites.
Kalbų mokėjimas. Gyvenimo aprašyme verta įvardinti tik tas kalbas, kuriomis sugebėtumėte naudotis darbe, verta parašyti kalbos mokėjimo lygį. Žinoma, pradžiamokslių įvardinti neverta. „Žmonės dažnai surašo visas kalbas, kurias tik moka, tačiau pakalbinti nelabai sugebėtų ką pasakyti. Kokia tada prasmė jas išvardinti?“ – sako J.Ešvovičiūtė.
Skaitmeniniai įgūdžiai. Kaip ir kalbų atveju, verta įvardinti maždaug 3 pagrindinius ir jie turi būti adekvatus jūsų gebėjimams, susiję su ta sritimi, į kurią kandidatuojama.
Hobiai ir asmeninės savybės. Pasak žmogiškųjų išteklių specialistės, asmeninių savybių CV visai nereikia, o hobius kandidatai paprastai įvardija itin šabloniškai. Jos nuomone, juos minėti verta tik tada, jei jie susiję su darbu – tarkime, jei kandidatuojama į poziciją banke, toks pomėgis, kaip investavimas, nuskambės adekvačiai.
Tvarka, kalba ir formatas. Vienas iš esminių reikalavimų CV – jis turi būti idealiai tvarkingas, be kalbos klaidų. Psichologė G.Čeledinaitė pataria būtinai duoti jį peržiūrėti kam nors kitam, kad pastebėtų galimas praleistas klaidas. Galutinai parengus CV potencialiam darbdaviui jį reikėtų siųsti PFD formatu.
Kodėl verta naudotis šablonu? Abi konsultantės sutaria, jog visais atvejais svarbiausias yra CV turinys, o ne koks nors išraiškingas šablonas. Štai kodėl formatuokite CV kuo paprasčiau, o bene paprasčiausia yra pasinaudoti jau paruoštais „Europass“ šablonais. Jų pavyzdžius rasite prisegtus šio straipsnio galerijoje.
Projektą „Europass“ Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
