Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) užsakymu Viešosios politikos ir vadybos institutas (PPMI) atliko Numatomų struktūrinių pokyčių poveikio pedagogų rengimui vertinimo tyrimą, kuris išanalizavo užsienio šalių patirtį ir pateikė pasiūlymus dėl Lietuvai aktualių pedagogų rengimo sistemos tobulinimo krypčių.
Pedagoginėse programose studijuoja gabiausi ir labiausiai motyvuoti
Tyrimo metu atlikti interviu su Nyderlandų, Suomijos, Estijos ir Škotijos ekspertais parodė, kad siekiant užtikrinti švietimo ir mokymo kokybę, svarbus yra mokytojų profesionalumas ir įgalinimas. Siekiant parengti tokius mokytojus, svarbu, pirmiausia į pedagogines studijas pritraukti gabiausius ir profesijai motyvuotus studentus. Todėl stojimo metu yra tikrinama kandidatų motyvacija, akademiniai gebėjimai, ypač vertinama turima darbo su vaikais patirtis.
Svarbu į pedagogines studijas pritraukti gabiausius ir profesijai motyvuotus studentus.
Studijos trunka ilgiau ir suteikia plačias kompetencijas ir praktinius įgūdžius
Geras mokytojas turi būti ne tik plačias kompetencijas turintis ir puikiai išmanantis darbą klasėje pedagogas, tačiau ir inovatorius, dalyvaujantis švietimo sistemos pokyčių planavimo ir įgyvendinimo procese. Suomijoje, Estijoje ir Škotijoje pedagogams keliami aukšti reikalavimai ir skatinama siekti magistro laipsnio, o pedagoginės studijos trunka 4–7 metus. Ilgesnės studijos suteikia galimybę įgyti dviejų mokomųjų dalykų specializaciją ar papildomo mokomojo dalyko specializaciją pradinio ugdymo mokytojams. Tuo tarpu privalomos pedagoginės praktikos metu studentams siekiama suteikti žinių ir įgūdžių dirbti su skirtingų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, atėjusiais iš įvairios socialinės, ekonominės, kultūrinės ir kalbinės aplinkos.
Bendradarbiaujama siekiant kokybės ir tvarių pokyčių
Užsienio šalių patirtis rodo, kad glaudus bendradarbiavimas tarp mokyklų, universitetų ir politikos formuotojų yra vienas svarbiausių elementų siekiant tvarių ir kokybiškų pokyčių rengiant pedagogus. Įgijęs pedagogo kvalifikaciją mokytojas turėtų nuolat tobulinti savo žinias ir įgūdžius, turėti plačias karjeros galimybes, o mokyklų vadovybė – skatinti mokytojų iniciatyvumą.
Kaip stiprinti pedagogų rengimą Lietuvoje?
Užsienio šalių analizė rodo, kad pedagogų rengimas tiesiogiai susijęs su mokyklos poreikiais ir pokyčiais, vykstančiais švietime, ugdymo turinyje. Kinta mokykla, keičiasi ir mokytojų vaidmuo, kompetencijos. Su šiais iššūkiais susiduria ir Lietuvos mokytojų rengimo sistema. Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį tyrime buvo pateiktos Lietuvai aktualios mokytojų rengimo tobulinimo kryptys.
Pirmiausia, siūloma nustatyti aukštesnius reikalavimus pedagogų kvalifikacijai – magistro kvalifikacinį laipsnį, laipsnio įgijimą siejant su platesnėmis karjeros galimybėmis. Taip pat siūloma rengti ir vykdyti studijų programas, suteikiančias plačias pedagogines kompetencijas: dviejų dalykų specializaciją arba papildomą specializaciją. Tai didintų profesijos patrauklumą, plėstų mokytojų profesines galimybes – suteiktų mokytojams galimybes mokyti kelių dalykų arba įvairesnio amžiaus vaikus. Tai ypač svarbu sprendžiant mokytojų trūkumo problemą.
Antra, rengiant pedagogus siūloma stiprinti įtraukiajam ugdymui reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių suteikiantį studijų turinį. Pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas ir keitimasis gerąja patirtimi įtraukiojo ugdymo srityje leistų geriau integruoti šią tematiką į pedagoginių studijų programas.
Trečia, stiprinant mokytojų kompetencijas, aukštosioms mokykloms rekomenduojama aktyviai bendradarbiauti su bendrojo ugdymo mokyklomis ir jų mokytojais tobulinant studijų turinį.
Galiausiai, siekiant tvarių švietimo sistemos pokyčių reikia stiprinti pedagogų rengimo centrų, kitų aukštųjų mokyklų, politikos formuotojų, ugdymo įstaigų ir mokytojų bendradarbiavimą, įtraukti pedagogų rengimo ekspertus ir mokytojus į švietimo pokyčių įgyvendinimą.
