Skirtingose Europos šalyse moksleiviai ir jaunimas susiduria su panašiomis problemomis bei iššūkiais. Mentoriai iš Bulgarijos, Čekijos, Nyderlandų, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos pastebi, kad mokytis mokykloje jaunimui tampa nebeįdomu.
Tai vyksta dėl kelių priežasčių. Mokykloje įgyjamos žinios – formalios ir nelanksčios, atsietos nuo pasaulio aktualijų, sunkiai pritaikomos praktiškai. Mokykloje nėra galimybių eksperimentuoti ir mokytis aktyviai, per patirtį – pasaulį jaunuoliai pažįsta teoriškai, stengdamiesi įsiminti tai, ką apie jį mano kiti.
Mokyklos programa nėra orientuota į savęs, savo stiprybių pažinimą, asmeninių bei socialinių gebėjimų ugdymą.
Trūksta motyvacijos veikti
„Jaunuoliams šiandien labai trūksta aktyvumo ir motyvacijos veikti“, – pastebi Zuzana, mentorė iš Slovakijos. – Tokiais jie tampa todėl, kad švietimo sistema verčia juos daryti tai, ko jie nenori, ko jiems nereikia, kas nėra jiems svarbu šiandieniame gyvenime.“
Jaunimo nuomone, mokykla nespėja su laiku. „Formalusis švietimas nėra patrauklus jaunimui – užsiėmimuose jiems trūksta kūrybiškumo, aktyvumo, nėra ugdomi asmeniniai ir socialiniai gebėjimai“, – pastebi Cicerone iš Rumunijos.
Ar jaunuolis įsitrauks į mokymąsi, didele dalimi priklauso nuo mokytojo. Mokytojai nebegali likti tik žinių teikėjais, jie turėtų tapti gyvenimo treneriais (koučeriais) – kalbėtis su jaunuoliais apie asmeninius bei grupės tikslus – kaip juos kelti, jų siekti.
Leiskime jaunimui klysti ir mokytis iš patirties
Smalsumas – įgimtas bruožas, tačiau mūsų švietimo sistema ir šeima jį užgožia tokiais pamokymais, kaip „būk atsargus“, „saugokis“, „rinkis lengvesnį kelią“, – įsitikinęs Cicerone iš Rumunijos.
Cicerone pataria neieškoti lengviausių kelių, o priimti iššūkius – eiti į priekį be jokių išankstinių nuostatų ir žiūrėti, kas nutiks. Mokymasis iš patirties – viena veiksmingiausių mokymosi formų.
Jaunimas per menkai pažįsta save – nežino savo stiprybių. O būtent savo stipriųjų pusių pažinimas teikia žmogui pasitikėjimo savimi, įsitikinusi bulgarė Neli.
„Didelė problema – pasitikėjimo savimi trūkumas. Jauni žmonės nepažįsta savo gerųjų pusių, negali jų prisistatyti ir dėl to jaučiasi netvirtai“, – pastebi Neli. Jos nuomone, labai svarbu padėti jaunuoliams ugdytis pasitikėjimą savimi ir mokytojai gali ir turi tai daryti.
Ne auklėkime, o išklausykime
„Svarbu ne mokyti, auklėti, keisti ar teisti, o būti šalia ir išklausyti“, – įsitikinusi jaunimo darbuotoja Neli. Edukatorė pasakoja palaikanti kiekvieną jaunuolį.
Ji stengiasi padėti pasiekti išsikeltų tikslų tiesiausiu, trumpiausiu keliu, nepaisydama egzistuojančių stereotipų: „Stengiuosi suprasti ir paisyti, kaip jie jaučiasi, kuo gyvena, ką mėgsta. Stengiuosi, kad manimi pasitikėtų.
Duris jaunimui atveria kalbų mokėjimas
„Net ir mažuose, uždaruose miesteliuose gyvenantys jauni žmonėsi, mokėdami užsienio kalbas, gali bendrauti su bendraamžiais kitose šalyse, dalyvauti ir semtis patirties bendruose tarptautiniuose projektuose“, – įsitikinusi slovakė Zuzana.
Ji stengiasi jauniems žmonėms parodyti, kad už šalies sienų taip pat verda gyvenimas, į kurį įsitraukti galima tik mokant užsienio kalbas“ ir pataria tai akcentuoti ir kitiems švietimiečiams.
Apie projektą
Pašnekovai – Edinburgo hercogo tarptautinių jaunimo apdovanojimų (angl. The Duke of Edinburgh‘s International Award, trumpiname – DofE) programos vadovai.
Lietuvoje jiems buvo surengti tarptautiniai grafinio fasilitavimo mokymai. Tai būdas kaip paįvairinti darbą su jaunimu ir jiems patraukliu būdu pateikti informaciją.
Jaunimo darbuotojai išmoktus grafinio facilitavimo įgūdžius pritaikys lapkričio 26 d. dalyvaudami LR Švietimo ir mokslo ministerijoje iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje, kurios metu bus apdovanotas 51-as Edinburgo hercogo tarptautinių jaunimo apdovanojimų programoje dalyvavęs jaunuolis iš visos Lietuvos.
Jungtinės Karalystės ambasadorė Claire Lawrence įteiks sidabro ir bronzos ženklelius bei tarptautinius sertifikatus. Šventės metu gausi tarptautinės programos bendruomenė minės ir programos gyvavimo Lietuvoje 10-metį.
Daugiau apie programą: www.dofe.lt
