15min pakalbino Norvegijoje, Švedijoje ir Portugalijoje gyvenančių lietuvių šeimas. Jos papasakojo, kaip šiuo metu vyksta vaikų mokymas jų šalyse.
Norvegija: mokytojai turi daug laisvės
Norvegijoje gyvenanti Nerija Cymermonienė su vyru augina keturis vaikus: trečiokę, penktoką ir dešimtoką, kurie lanko vietinę mokyklą, o jauniausia dukra eina į darželį. Šalyje paskelbus karantiną, ugdymo įstaigos nedirba.
„Kovo 12 d. pasklido žinia, kad yra užsikrėtusių žmonių ir pas mus. Kai kurių vaikų tėvai nebeleido į mokyklą ir anksčiau. Nuo kovo 13 d. pamokos buvo nutrauktos: vaikams leido tik ateiti pasiimti knygas ir kompiuterius, kurie likę mokykloje. O jau nuo kovo 16 d. prasidėjo nuotolinės pamokos. Iš pradžių buvo planuojama, kad tai tęsis dvi savaites. Tačiau vėliau pratęsė dar dviem. Jokių atostogų nebuvo, kaip Lietuvoje: iš karto vaikai tęsė mokslus, tik jau namuose“, – sakė keturių vaikų mama.
Šiuo metu skelbiama, kad nuotolinis ugdymas Hagaviko miestelyje, kuriame šeima gyvena, bus tęsiamas iki balandžio 13 d. Tačiau prieš tai vaikai ir tėvai galės atsikvėpti – bus savaitė velykinių atostogų. Po jų esą vaikai turėtų sugrįžti į mokyklas ir darželius. Kaip bus iš tiesų, pasak pašnekovės, parodys laikas.
Pedagoge vienoje iš miesto mokyklų dirba ir pati N.Cymermonienė. Be to, ji yra įkūrusi ir savaitgalio lituanistinę mokyklą lietuvių vaikams. Taigi, kaip pati sako, karantinas ir su tuo atėję nuotolinio ugdymo iššūkiai jai pažįstami iš abiejų pusių: ir kaip mamai, ir kaip mokytojai.
„Tiek aš savo mokiniams, tiek kiti mokytojai mano vaikams siunčiame užduotis nuotoliniu būdu. Principą, kaip tai vyksta, pasirenka mokykla ir mokytojas: kai kur užduotys tik atsiunčiamos, kitiems vyksta pamokos internetu. Bet nėra tokių pamokų, kaip aš mačiau Lietuvoje, kai, pavyzdžiui, Kauno Jėzuitų gimnazija transliuoja kiekvieną pamoką tiesiogiai. Mūsų mokytojai visą pamokos medžiagą (užduotis, paaiškinimus, planą, ką vaikas turi padaryti) įdeda į kokią nors programą, pavyzdžiui, „Google Classroom“ ar kitą platformą“, – pasakojo lietuvė.
Principą, kaip tai vyksta, pasirenka mokykla ir mokytojas: kai kur užduotys tik atsiunčiamos, kitiems vyksta pamokos internetu.
Jos teigimu, mokytojai turi daug laisvės planuoti pamokas ir bendravimą su vaikais.
„Susitinka virtualiai mokytojai su vaikais, bet tai daro skirtingu laiku. Mūsų, pavyzdžiui, 9 val. kiekvieną rytą susiskambina internetu. Mokytojams yra palikta daug laisvės, bet jie turi prižiūrėti, kad vaikai mokytųsi ir siųstų namų darbus. Bent jau mūsų mokykloje labai svarbus grįžtamasis ryšys“, – sakė N.Cymermonienė.
Pašnekovė puikiai žino, kaip atrodo iš namų dirbančios mamos ir pedagogės dienotvarkė. „Dirbame daug, nes iš esmės bet kada tau gali parašyti ir kažko paklausti, paprašyti padėti, išversti. Bet visi vieni kitiems labai padedame“, – džiaugėsi lietuvė.
Su kitais mokytojais ir mokyklos vadovais nuolat palaikomas ryšys nuotoliniu būdu. Tiesa, mokyklose net ir per karantiną dirba vienas ar du administracijos atstovai, tad norintys pasiimti reikalingų priemonių gali užsukti. Reikia tik iš anksto susitarti, mat norvegai, kaip ir lietuviai, laikosi valdžios ir medikų rekomendacijų likti namuose.
Kaip ir Lietuvoje, Norvegijoje dešimtokai šiemet yra atleisti nuo egzaminų.
Niekas nežino, kiek karantinas tęsis, todėl aš manau, kad bet koks nuotolinis ugdymas yra geriau negu nieko. Žinoma, visiems yra tikrai sudėtinga.
Jos nuomone, nuotolinis mokymas Norvegijoje vyksta gana sėkmingai. „Niekas nežino, kiek karantinas tęsis, todėl aš manau, kad bet koks nuotolinis ugdymas yra geriau negu nieko. Žinoma, visiems yra tikrai sudėtinga. Pavyzdžiui, mano namuose – keturi vaikai, iš kurių trys – moksleiviai, o dar aš pati dirbu mokytoja. Tai tikrai yra ką veikti“, – neslėpė N.Cymermonienė.
Anot jos, nesiilsi ir vaikai: mokytojai vaikams skiria nemažai užduočių. Kur kas daugiau, nei būdavo užduodama namų darbų.
Nemažai metų Norvegijoje praleidusi ir šios šalies švietimo sistemoje dirbanti moteris atkreipė dėmesį, kad šios šalies pedagogams ir moksleiviams startuoti su nuotoliniu mokymu buvo lengviau dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia vaikai nuo ankstyvo mokyklinio amžiaus turi savaitės užduočių planus ir moka savarankiškai dirbti. Be to, Norvegijos ugdymo sistemoje nemažai darbų vaikai turi atlikti kompiuteriais. Tad kompiuteriai ir kiti išmanieji įrenginiai jiems tikrai nėra naujiena.
„Kartais pajuokaujame, kad greit vaikai nebemokės ranka rašyti. Net mokyklose yra bendro naudojimo nešiojami kompiuteriai, kuriais visi atlieka paskirtas užduotis. Dabar juos buvo galima išsinešti į namus ir naudoti, kol pamokos vyks nuotoliniu būdu“, – sakė pašnekovė.
Švedija: nuotoliniu būdu mokosi tik gimnazistai ir studentai
Visiškai kitokia situacija yra Švedijoje. Lundo mieste gyvenanti Veronika Urbonaitė-Barkauskienė pasakojo, kad šalyje nėra paskelbtas karantinas, tad nemaža dalis ugdymo įstaigų dirba.
„Veikia darželiai ir mokyklos iki gimnazinių klasių. Gimnazijos, profesinės mokyklos, universitetai taiko mokymą iš namų. Logika tokia, kad dideli vaikai, galintys pabūti namuose savarankiškai, gali mokytis namie. Bet maži vaikai, jei nėra leidžiami į darželius ar mokyklas, sutrikdo bent vieno tėvų darbingumą, nes negali būti be suaugusio žmogaus priežiūros. Taip pat siekiama išvengti mažų vaikų perdavimo seneliams, kurie dažniausiai priklauso padidintos rizikos užsikrėsti koronavirusu grupėms. Bet čia Švedijos Visuomenės sveikatos agentūra (šved. Folkhalsomyndigheten), mano nuomone, neatsižvelgia į daugelyje mokslinių studijų pabrėžiamą faktą, kad vaikai ir jaunimas dažnai tampa viruso nešiotojais nerodydami jokių simptomų ir lengvai gali užkrėsti kitus“, – pasakojo tris mažamečius vaikus turinti lietuvė.
Jos pačios šeima pasirinko eiti prieš srovę – nuo kovo 12 d. jie neveda vaikų į darželį ir mokyklą. Dėl to sulaukė ne tik nuostabos, bet ir oficialaus priminimo, jog vaikai privalo lankyti ugdymo įstaigą.
„Gavome laišką, kad jei iki pirmadienio (kuris jau praėjo) nepradėsime vesti vaikų, tai jie perduos informaciją apie mus Švietimo skyriui. Vaikų vesti nepradėjome, laukiame, kas dabar bus“, – sakė lietuvė.
Tvarka tokia, kad mokykla informaciją apie nelankančią šeimą perduoda miesto Švietimo skyriui, kuris sprendžia, kokių imtis priemonių (pavyzdžiui, gali skirti baudą arba perduoti informaciją apie šeimą Vaiko teisių tarnybai). Vienas iš argumentų, kodėl tėvai neturi teisės neleisti vaikui eiti ugdymo įstaigą, kad vaikai nuo 6 metų turi teisę į mokslą. O šeima, neleidžianti vaiko į mokyklą, tą teisę pažeidžia.
Užsieniečiams išimtys netaikomos. Pasak jos, šiuo metu nelankyti ugdymo įstaigos gali tik vaikai, jaučiantys peršalimo simptomus, kosintys, sloguojantys.
„Nesu tikra dėl tų, kurie gyvena kartu su seneliais ar kitais rizikos grupių žmonėmis šeimoje“, – prisipažino pašnekovė.
Ji sutiktų vaikus mokyti namuose, tačiau nuotolinio mokymo nėra, kol mokykla neuždaryta.
„Alternatyva vaiko vedimui į mokyklą? Ne, tokios nėra, kaip suprantu. Mielai ja pasinaudotume, jei būtų“, – neslėpė V.Urbonaitė-Barkauskienė.
Portugalija: valstybė dar neapsisprendė
Portugalijoje karantinas paskelbtas kovo 16 d. Nuo to laiko mokyklos, darželiai ir universitetai nedirba. Tačiau kaip toliau tęsti mokslus vaikams, spręsti buvo palikta pačioms ugdymo įstaigoms – Švietimo ministerija sprendimo dar nepriėmė.
Portugalijos mieste Bragoje gyvenanti Ugnė Urbonaitė pasakojo, kad kai kurių mokyklų moksleiviai dvi savaites „atostogavo“. Kitų – jau mokėsi nuotoliniu būdu.
„Mūsų vaikų mokykla paruošė kartojimo užduotis. Bendrauti su klasės draugais ir mokytojomis vaikai naudoja „Zoom“ programą. Ten sukeltos ir užduotys. Nieko naujo kol kas nesimokė, tik kartojo kursą. Šokių, kūno kultūros ir karatė mokytojai sukūrė mokyklos kanalą „Youtube“ ir „WhatsApp“, kur sukelia vaizdo medžiagą, bendrauja su vaikais“, – pasakojo 7 metų sūnų ir 10 metų dukrą auginanti moteris.
Nuo kitos savaitės moksleiviai visoje Portugalijoje dvi savaites atostogaus – tai tradicinės velykinės atostogos. Po jų, pasak pašnekovės, valstybė greičiausiai paskelbs apie pratęstą karantiną ir, reikia tikėtis, pagaliau priims sprendimą dėl ugdymo įstaigų veiklos. Nes šiuo metu nėra aišku, kaip bus su egzaminais – mokyklos dėl jų savarankiškų sprendimų negali priimti.
Kai kurie universitetai jau apsisprendė nutraukti mokslo metus. Pavyzdžiui, tik rudenį savo veiklą ketina atnaujinti Bragos universitetas.
Kaip ir Lietuvoje, Portugalijoje vienas iš didžiausių nuotolinio mokymo trukdžių – kompiuterių stygius. Skaičiuojama, kad jų šalyje neturi 50 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų.
„Buvo kalbų, kad galbūt pamokas galėtų transliuoti per televiziją. Bet kaip padaryti, kad joje rodytų pamokas skirtingoms klasėms? Bet kokiu atveju, kažkoks sprendimas per tas dvi atostogų savaites turės būti priimtas. Nes Švietimo ministerija paskutinį kartą spaudos konferenciją dėl mokslo surengė kovo 13 d.“, – kalbėjo Portugalijoje gyvenanti lietuvė.
mokymas lietuvoje
- Kovo 16—27 d. mokiniams paskelbtos pavasario atostogos, per kurias mokyklos ruošėsi nuotoliniam mokymui.
- Parengtos rekomendacijos mokykloms, tėvams.
- Sukurta skaitmeninio mokymo bazė su mokymosi aplinkomis, metodine medžiaga, mokymo priemonėmis ir kita mokykloms svarbia informacija www.nsa.smm.lt/nuotolinis.
- Organizuoti mokymai ir konsultacijos mokytojams, mokyklų vadovams.
- Mokiniams perkami papildomi 35 tūkst. kompiuterių su interneto prieiga.
- Atsisakyta pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų dešimtokams, pakoreguotas egzaminų tvarkaraštis.
- Sudaryta planavimo grupė spręsti egzaminų vykdymo ir priėmimo į aukštąsias mokyklas klausimus, jei karantinas prasitęs ilgiau.
- Kovo 30 d. švietimo įstaigose pradėtas mokymas nuotoliniu būdu.
- Karantino laikotarpiu nuotoliniu būdu gali būti vykti ir būreliai, kita edukacinė veikla.
Daugiau informacijos apie nuotolinį mokymą Lietuvoje: www.nsa.smm.lt/nuotolinis.