„Kaip Šiaurės Korėjoje beveik“, – išgirdęs tylą po prašymo užduoti klausimus pastebėjo debatų moderatorius.
Paskui studentai šiaip ne taip įsidrąsino ir teiravosi, koks kandidatų į LSS vadovus požiūris į pokyčius reformuojant Aukštąjį mokslą, LSS ateitį.
LSS prezidento posto siekia Paulius Baltokas, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įgijęs bakalauro ir siekiantis magistro laipsnio, buvęs VDU Studentų atstovybės prezidentas ir Miglė Liorančaitė, trims metams nutraukusi bakalauro studijas Vilniaus universitete (VU), o dabar jas atnaujinusi, be to, pastaruosius kelerius metus ėjusi LSS viceprezidentės pareigas.
M.Liorančaitė buvo sulaukusi žiniasklaidos kritikos esą kaip ji, pati nesugebėjusi studijuoti, atstovaus studentų interesams, tačiau mergina šias abejones atmeta.
Mergina teigia matematikos ir informatikos studijas pasirinkusi, nes to norėjo jos tėvai. Pradėjusi studijuoti, mergina suprato: programavimas – ne jai, todėl studijas kuriam laikui nutraukė, o po išlyginamųjų studijų ketina grįžti mokytis tik matematikos.
„Nemanau, kad dėl to prasčiau suprantu studentų problemas“, – 15min.lt sakė studentų sąjungos prezidente siekianti tapti mergina.
Kiek reikės filosofų – nepaskaičiuosi?
Prisistatydamas studentams kandidatas į LSS prezidentus P.Baltokas trečiadienio debatuose pabrėžė sieksiantis, kad LSS taptų visų studentų organizacija, o ne tik studentų atstovybių narių būrelis.
Kaip Šiaurės Korėjoje, – klausimų trūkumą įvertino debatų moderatorius.
Pasak jo, finansavimas aukštajam mokslui Lietuvoje negali mažėti tiek, kiek mažėja studentų, antraip Lietuvos universitetuose studijų kokybė bus žemiau kritikos ribos.
Be to, studentas kritikavo Švietimo ir mokslo ministerijos planus numatyti planus, kiek studentų priimti į kokius mokslus.
„Kaip paskaičiuoti, kiek Lietuvai po penkerių metų reikės filosofų? Tai neįmanoma“, – teigė P.Baltokas.
Pasak jo, ateityje Lietuvoje turi būti sukurtos profesinės magistro studijos, kurios padėtų kelti kvalifikaciją jau dirbantiems žmonėms. „Suomijoje jos veikia, bet tam, kad galėtum ten mokytis, turi būti baigęs bakalaurą, tris metus padirbęs pagal specialybę“, – teigė kandidatas.
Sieks įtakos politikams
Savo ruožtu kita kandidatė M. Liorančaitė pareiškė, kad jos nuomone, LSS per artimiausius dvejus metus, kiek trunka LSS prezidento kadencija, turėtų įgauti daugiau politinio svorio.
Pasak jos, LSS turi tvirčiau išreikšti savo nuomonę pagrindiniais Lietuvos švietimo klausimais, bendradarbiaudama su darbdavių konfederacija spręsti, kokiu būdu studentai galėtų tobulėti, kad ateityje taptų geresniais darbuotojais.
Be to, M.Liorančaitė kritikavo dabartinę Švietimo ir mokslo ministerijos poziciją „reformuoti aukštojo mokslo reformą“ atsisakant plano uždaryti keletą kokybės kartelės nepasiekiančių aukštųjų mokyklų.
„Liberalų reforma vedė prie to, kad blogos mokyklos neišsilaikys ir pačios užsidarys. Tai nebuvo blogai, nes tinklą iš tiesų reikia optimizuoti. Deja, Lietuvos politikai iki galo nesugebėjo tiesiai pasakyti, kurios mokyklos yra geros, o kurių išlaikyti neverta ir dabar linkstama prie to, kad išlaikomos bus visos“, – apgailestavo dabartinė LSS viceprezidentė.
Be to, su studentais ji dalijosi gandais esą vienas švietimo ir mokslo viceministras aktyviai siekia įvesti tiesioginius studentų atstovo rinkimus.
„Čia yra gandas, bet aš manau, kad iš tiesų einama link to. Politikų noras kištis į mūsų veiklą yra labai didelis ir jiems palankiau yra turėti studentų vadovą prijaučiantį vienai partijai. Politinis atspalvis čia labai ryškus ir turime būti atsargūs – pažymėjo ji.
LSS prezidento rinkimai vyks šeštadienį Kaune. Iki šiol dvi kadencijas iš eilės organizacijai vadovavo Dainius Dikšaitis.
