Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenė kreipėsi į Lietuvos švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) su prašymu apsvarstyti galimybę Karaliaučiuje atidaryti lietuvišką pradinę mokyklą. Po susitikimo su bendruomenės atstovais švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė teigė, kad ministerija pritaria Karaliaučiaus srities bendruomenei ir mato lietuviškos mokyklos poreikį, tačiau sprendimų priimti neskuba.
Ministrės teigimu, vienintelis dalykas, kurį ministerija per susitikimą įsipareigojo padaryti, yra gilesnė situacijos analizė.
Švietimo ir mokslo ministerijos užsienio lietuvių skyrius per artimiausias tris savaites įpareigotas tiksliau išanalizuoti esamą situaciją, aptarti galimybes su Užsienio reikalų ministerija (URM) ir Vyriausybės atstovais, sužinoti jų poziciją ir požiūrį į lietuviškos mokyklos steigimą Karaliaučiuje.
Pasak ministrės, Užsienio reikalų ministerijos ir Vyriausybės požiūris į mokyklos atidarymą Karaliaučiuje yra labai svarbus tam, kad būtų galima suformuoti vieningą poziciją, apmąstyti galimus finansavimo būdus, be to, mokykla turėtų veikti Rusijos teritorijoje, o tai gali būti šiek tiek sudėtingiau nei Europos Sąjungos šalyse.
Nemažas įdirbis jau yra, reikia tik pritarimo ir pradėti dirbti, – A.Pitrėnienė
Jeigu Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybė ir kitos susijusios institucijos pritartų mokyklos steigimui, būtų pradėtas kurti planas, organizuojami susitikimai su bendruomene, derybos su Rusijos institucijomis, ieškomi tinkami pastatai, patalpos, kvalifikuoti mokytojai.
Ministrės teigimu, Karaliaučiaus srityje yra daug lietuviškas šaknis turinčių vaikų, yra ir nemažai lietuvybės skleidėjų, specialistų, veikia įvairūs lietuvių kalbos ir kultūros užsiėmimai ir būreliai.„Nemažas įdirbis jau yra, reikia tik pritarimo ir pradėti dirbti“, – teigė A.Pitrėnienė.
Pasak jos, mokyklą būtų galima atidaryti buvusiose Tilžės ir Ragainės apylinkėse, nes ten šiuo metu yra apie 150 vaikų, pasiruošusių lankyti lietuvišką mokyklą.
Nors daugiausiai kalbama apie pradinės mokyklos steigimą, bet, pasak A.Pitrėnienės, jeigu vaikai pradėtų lankyti lietuvišką mokyklą, tai ir baigti turėtų lietuvišką.
„Mes turime jausti atsakomybę prieš tėvus, juk jie turėtų nebeleisti savo vaikų į rusiškas mokyklas, darželius. Na, o vaikai, pradėję lankyti lietuvišką mokyklą, turėtų ir pabaigti lietuvišką mokyklą, juk pabaigus vieną etapą lietuviškoje mokykloje, pereiti ir mokslus tęsti rusiškoje mokykloje būtų gana sudėtinga“, – teigė ministrė.
Ministrės teigimu, visoms atsakingoms institucijoms pritarus, ŠMM siūlytų mokyklą organizuoti taip, kad kasmet būtų steigiama po vieną klasę – pirmais metais būtų mokomi tik pirmokai, antrais metais pirmokai ir antrokai, trečiais metais pirmokai, antrokai ir trečiokai, ir taip toliau.
Šiuo metu Kaliningrado srityje veikia 21 švietimo įstaiga, kurioje mokoma lietuvių kalbos – daugiausia Kaliningrado srities bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose vaikai gali pasirinkti lietuvių kalbos ir etnokultūros arba lietuvių kalbos ir muzikos mokomuosius dalykus, taip pat Liudviko Rėzos vardo lituanistinėje sekmadieninėje mokykloje.
Kai kur yra klasės, kuriose vedamos lietuvių kalbos pamokos, o Sovetsko vaikų darželyje – net visa lietuviška vaikų grupė. Be to, veikia Kaliningrado srities kultūros, švietimo ir informacijos centras, regioninė lietuvių kalbos mokytojų asociacija. Pagal išvykimo sutartis Kaliningrado srityje dirba 17 mokytojų iš Lietuvos.
Visoje Kaliningrado srityje gyvena apie 10 tūkst. lietuvių, lietuvių kalbos mokosi apie 900 vaikų.
