Mustafa Akram Saadoon gyvenimas iki 2014 metų buvo normalus: jis studijavo Operacijų tyrimų ir žvalgybos būdų bakalauro studijų programą universitete, ir kūrė ateities planus, tačiau ISIS įsiveržimas į miestą, atakos ir jazidų tautos, išpažįstančios savo tikėjimą, persekiojimas viską sugriovė per vieną dieną. Vietoj svajonių apie magistro studijas ir karjerą, jaunuoliui teko sukti galvą kaip išgyventi pavojingu tapusiame mieste. „ISIS okupavus Mosulo miestą, išvykti iš jo buvo draudžiama. Buvo uždaryti visi įvažiavimai ir išvažiavimai, o tie, kurie bandė pabėgti buvo baudžiami mirtimi“, – prisiminimais dalijasi Mustafa. Jaunuolis pasakoja, kad jo gyvenimas nuo 2014 metų buvo pilnas baimės ir nerimo dėl ateities, nuolatinių miesto bombardavimų ir žmonių persekiojimo bei kankinimo, kurį vykdė ISIS. Mustafa teko susidurti ir su ekonominiais iššūkiais, nes dėl suirutės rasti darbą buvo labai sunku, miestas ir jo infrastruktūra buvo sunaikinta, trūko būtiniausių išteklių.
Hanan Darweesh Shammo 2014-aisiais buvo aktyvi ir puikiai besimokanti antro kurso bendrosios medicinos ir chirurgijos bakalauro studijų studentė, turėjusi nuostabių ateities planų. „Baigusi antrą kursą, vasaros atostogoms grįžau pas tėvus į savo gimtąjį Šingalo kaimą. Tačiau ISIS užpuolus mūsų kaimą ir ėmus žudyti jazidų tautos vyrus bei grobti ir prievartauti jų žmonas ir vaikus, baimindamiesi dėl savo saugumo su visa šeima vidury nakties pabėgome į kalnus ir pėsčiomis patraukėme į Kurdistaną, nes visi įvažiavimo ir išvažiavimo iš kaimo keliai buvo akylai saugomi ISIS ir nei vienas gyventojas legaliai palikti savo gyvenamosios vietos negalėjo“, – prisimena mergina. Hanan pasakoja, kad su šeima jai teko keletą mėnesių glaustis apleistame name, vėliau teko gyventi Kabarto pabėgėlių stovykloje.
Nadhim Ghanim karas Irake nubloškė į Khanke stovyklą, kurioje glaudžiasi tūkstančiai namus ir artimuosius praradusių jazidų tautos žmonių, išpažįstančių savo tikėjimą. Nadhim su žmona, dvejų metų sūnumi ir motina, kaip ir dauguma pabėgėlių, gyvenančių stovykloje, slepiasi nuo „Islamo valstybės“ persekiojimo už religinius įsitikinimus. Vyras pasakoja, kad ISIS užpuolus gimtąjį miestą, jam su visa šeima teko bėgti. „ISIS visiškai sunaikino mano namą. Mums, jazidams, nuolat grasinama, žmonės yra žudomi vien dėl savo tikėjimo. Mano pusbrolis buvo sudegintas gyvas“, – pasakoja Nadhim. Vyras su artimaisiais Khanke stovykloje gyvena jau penkerius metus. Žiemą kenčiantis šaltį, vasarą karštį, vyras nenuleidžia rankų ir kaip įmanoma labiau stengiasi kabintis į gyvenimą. Apsigyvenęs pabėgėlių stovykloje, vyras ėmė savanoriauti įvairiose humanitarinėse organizacijose, padedančiose stovykloje gyvenantiems jazidams. Nadhim rūpinasi maisto tiekimu savo bendruomenei, vaikus savanoriškai moko anglų kalbos, nes yra baigęs Anglų literatūros bakalauro studijas ir viliasi, kad vieną dieną šalis pasikeis ir jis galės grįžti į gimtąjį miestą, ir atstatyti savo namus bei prisidėti prie naujos bendruomenės, kuri gyventų be baimės, kūrimo.
Tokių pat gabių ir galinčių pasiekti mokslo ir karjeros aukštumas jaunuolių, karo niokojamame Irake, Sirijoje ir Afganistane yra ne viena dešimtis, tačiau nesibaigiančios atakos, neramumai ir žmonių persekiojimas dėl jų tikėjimo, šiuos jaunus žmones tarsi laiko užrakintus karo gniaužtuose.
Gyvename globaliame pasaulyje, kuriame daugelis pasaulio problemų – skurdo ir karinių konfliktų nulemta migracija, užkrečiamos ligos, aplinkos tarša, klimato kaita, teroristiniai išpuoliai ir kt. – neturi sienų. Todėl daugelį šių problemų galime spręsti tik veikdami solidariai ir padėdami vieni kitiems.
Lietuva padeda įgyvendinti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus besivystančiose šalyse ir tokiu būdu prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų kurti darnų ir geresnį pasaulį, kuriame saugiau bei geriau gyventi ir mums. Prieš penkiolika metų Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, įgavo šalies – davėjos statusą, reiškiantį, kad turime privilegiją ir pareigą padėti daug sunkiau besiverčiančių pasaulio valstybių gyventojams.
LCC tarptautinis universitetas, siekdamas padėti jaunuoliams ir išugdyti karo niokojamų šalių piliečius naujais lyderiais, kurie įgiję vakarietišką išsilavinimą, galės būti teigiamų pokyčių iniciatoriais ir vykdytojais, plėtoja Artimųjų rytų mokslo programą. Programos tikslas yra padėti nuo karo nukentėjusiems jaunuoliams iš Sirijos, Irako, Afganistano, suteikiant galimybę jiems įgyti aukštąjį išsilavinimą. Siekiama, kad Artimųjų Rytų regiono šalių jaunimas neliktų prarastąja karta, atvirkščiai, įgytų išsilavinimą ir ateityje padėtų atkuriant savo šalis demokratiškais, rinkos ekonomikos ir žmogaus teises gerbiančiais principais. Dėl sudėtingų sąlygų gimtojoje šalyje, švietimo galimybių neturintiems jauniems asmenims LCC tarptautinis universitetas ne tik suteikia aukštąjį išsilavinimą ir paruošia juos darbo rinkai, tačiau padeda įveikti potrauminio streso pasekmes ir sklandžiai integruotis į universiteto studijų programas.
Šiuo metu LCC tarptautiniame universitete įvairiose bakalauro ir magistro studijų programose studijuoja 13 jaunuolių iš Afganistano, 39 iš Irako ir 4 iš Sirijos. Visi jie tiki, LCC tarptautiniame universitete atverstas naujas profesinio gyvenimo lapas padės jiems ateityje būti naudingiems savo šaliai.
„Esu be galo dėkingas LCC tarptautiniam universitetui už suteiktą galimybę toliau studijuoti. Universitetas man suteikia daugiau nei žinias ir idėjas, šios studijos man atveria galimybes bendrauti su skirtingais žmonėmis iš skirtingų šalių, su skirtingomis patirtimis, kas man padeda išlikti pozityviu ir plačiai mąstančiu žmogumi. Tikiu, kad Tarptautinės vadybos magistro laipsnis man padės rasti raktą, kuris atrakins geresnio gyvenimo visai mano bendruomenei, duris“, – sako Nadhim Ghanim.
Neseniai vykusiame Europos Komisijos legalios migracijos darbo grupės susitikime, ši Artimųjų rytų mokslo programa buvo pristatyta kaip sektinas Lietuvos pavyzdys visoms Europos sąjungos šalims. Įgyvendinant šią programą, siekiama stiprinti vietines karo paveiktų šalių bendruomenes, jas edukuojant, suteikiant žinias ir tarptautinę patirtį, kuri padeda praplėsti jaunuolių mąstymą ir prisideda prie pokyčių karo niokojamose Artimųjų rytų šalyse.
Šį projektą remia Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, kuri prisideda prie Jungtinių tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų tikslų įgyvendinimo. Vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslas – kovoti su skurdu ir prisidėti prie besivystančių šalių, ypač pačių skurdžiausių, ekonominio ir socialinio vystymosi. Siekiama nuosekliai integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką ir kartu skatinti demokratijos, įstatymo viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms sklaidą. Vystomasis bendradarbiavimas taip pat yra naudingas ir Lietuvai, jis padeda užmegzti ryšius ir atrasti naujas rinkas Lietuvos verslui. Taip pat gerėja Lietuvos valstybės ir jos institucijų, nevyriausybinių organizacijų įvaizdis – didėja įtaka tarptautinėje bendruomenėje.
