Daugelis neformalųjį ugdymą siūliusių Kauno švietimo įstaigų iki šiol, pavyzdžiui, muzikos, pamokas vedė nuotoliniu būdu. Vaikai sulaukdavo užduočių, su jais buvo susisiekiama interneto pagalba. Tačiau trečiadienį mokinių tėveliai ėmė gauti žinutes iš mokytojų, kad mėnesiui ugdymas stabdomas. Tai patvirtino ir Kauno miesto savivaldybė.
„Visoje šalyje tęsiantis karantinui, tenka priimti nepopuliarius, bet būtinus sprendimus. Nuo šiandien laikinai sustabdoma neformalaus ugdymo įstaigų veikla. Tokį sprendimą diktuoja mokiniams prasidėjęs nuotolinis formalaus ugdymo procesas. Šiuo metu tai tapo rimtu iššūkiu tiek mokykloms, tiek ir jų auklėtiniams bei tėvams.
Todėl dabar itin svarbu susitelkti būtent ties nuotoliniu mokyklų darbu, kad jis vyktų kiek įmanoma sklandžiau ir efektyviau. Visą pamokų laiką praleisti prie kompiuterių ekranų ir išmokti ties tuo susikoncentruoti nebus lengva. Ypač pirmomis dienomis. Todėl po tokių pamokų siūlyti dar papildomus neformalaus ugdymo užsiėmimus prie to paties ekrano ir už tai prašyti vaikų tėvus susimokėti būtų neteisinga“, – sprendimą paaiškino Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, atliekanti vedėjo funkcijas, Ona Gucevičienė.
Vis dėlto, pasak jos, svarbu pabrėžti, kad neformalus ugdymas kol kas stabdomas tik laikinai, mėnesiui. Jei per jį pavyks sklandžiai „įsivažiuoti“ į nuotolinio mokymosi procesą, bus svarstomos visos galimybės.
Visiems neformalaus ugdymo mokyklų mokytojams siūloma atostogų laikotarpį iš vasaros atsikelti į šiandieną.
„Vasarą, visam gyvenimui pasislinkus keliais mėnesiais į priekį, jų darbas ir vaikų užimtumas bus ypač svarbus. Kita galimybė darbuotojams – 50 proc. atlyginimo dydžio išmoka pirmą mėnesį ir 60 proc. – vėlesnius mėnesius, bet ne mažiau kaip minimalus darbo užmokestis. Tokios sąlygos turėtų tęstis, kol įstaigos dėl karantino negalės atnaujinti ir visavertiškai vykdyti savo veiklos“, – teigė O.Gucevičienė.
Ne išimtis, jos teigimu, ir Kauno savivaldybės administracija, siūlanti nuotoliniu būdu kokybiškai savo funkcijų negalintiems atlikti darbuotojams išnaudoti sukauptas atostogas arba solidariai rinktis prastovas, kad po karantino sugrįžę į darbus vasaros metu būtų atsigriebiama už prarastą laiką.
Apie tai, kad karantino metu ypač skaudžiai gali nukentėti menkas pajamas gaunantys biudžetinių įstaigų darbuotojai, nuomonę išsakė ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis, pirmųjų nerimą keliančių žinių sulaukęs būtent iš Kauno.
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ nuomone, nėra teisinga visą krizės naštą perkelti ant darbuotojų pečių, todėl siūlo Kauno miesto savivaldybei pirmiausia peržiūrėti vidinius rezervus, atsisakyti ne pirmo būtinumo infrastruktūros projektų, taip pat kreiptis į LR Vyriausybę dėl finansinės paramos. Veiksmingas instrumentas sprendžiant keblią situaciją gali būti ir kolektyvinė sutartis.
K.Juknis nuogąstavo, kad Kauno pavyzdys paskatins ir kitas savivaldybes pasukti šiuo pavojingu, skaudžių socialinių pasekmių turėsiančiu keliu. Jo manymu, savivaldybių vadovai turėtų dėti visas pastangas ekonominės ir socialinės žmonių gerovės išsaugojimui, nes, priešingu atveju, krizės padariniai bus dar skaudesni.
Kaip skelbta praėjusią savaitę, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos apklausos duomenimis, apie 76 proc. neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) teikėjų veiklas planavo vykdyti nuotoliniu būdu. Apklausoje dalyvavo 1181 NVŠ paslaugų teikėjas. Kad turės galimybių dalyvauti nuotolinėje NVŠ programoje, neabejojo 70 proc. mokinių.
Kovo 31 dieną ministerija skelbė, kad NVŠ teikėjai, kurie negali pasiūlyti užsiėmimų nuotoliniu būdu ir turi priverstinai skelbti prastovą,
galės gauti valstybės nustatytas subsidijas.
