Juozo Urbšio katalikiškos mokyklos moksleiviai, tėvai ir pedagogai antradienį rengs protesto akciją „Išsaugokime savito ugdymo mokyklą“, kurios metu jie susikabins rankomis ir apjuos mokyklą.
Verčiama išvyti vienuoliktokus ir dvyliktokus
Jau nuo rugsėjo ši mokykla turės kitą statusą – ji taps pagrindine. Bendruomenė nesupranta, kodėl 1100 moksleivių turinti įstaiga turės atleisti pedagogus, netekti iškovoto populiarumo, prarasti vienuoliktokus ir dvyliktokus.
„Mokiniai prirašė laiškų prezidentei, švietimo ministrui, merui, pasirašė peticiją. Girdėjome pažadus, kad mus pertvarkys į ilgąją gimnaziją ir niekam nereikės palikti mokyklos“, – teigia viena bendruomenės atstovė laiške 15min.lt redakcijai.
Valdžia pasirinko „Vyturio“ mokyklą
Kauno savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas aiškino, kad miesto valdžia turi paklusti Seimo nutarimui iki šių metų rugsėjo pabaigti švietimo tinklo pertvarką. Po jos neturi likti vidurinių mokyklų. Jos virs gimnazijomis, progimnazijomis, pagrindinėmis mokyklomis ir mokyklomis su daugiafunkciniu centru.
„Vienoje Dainavos seniūnijoje yra dvi katalikiškos vidurinės mokyklos – „Vyturio“ ir Juozo Urbšio. Reikėjo rinktis, kuriai iš jų suteikti gimnazijos statusą, nes dviejų gimnazijų vienai seniūnijai būtų per daug“, – teigė jis.
Kaltina manipuliavimu vaikais
A.Bagdonas tikino, kad dar pernai liepą Kauno taryba priėmė nutarimą Juozo Urbšio mokyklą pertvarkyti į pagrindinę, o rugpjūtį apie tai buvo informuota mokyklos administracija.
„Jau tada mokyklos vadovai turėjo perspėti moksleivius ir jų tėvus dėl pertvarkos, bet buvo delsiama, matyt, tikintis, kad Juozo Urbšio katalikiškoji vidurinė mokykla visgi taps ilgąja gimnazija (gimnazija, kurioje yra komplektuojamos visos 12 klasių, – red. past.). Dabar panašu, kad manipuliuojama vaikais, tai negerai“, – sakė vedėjas.
A.Bagdono teigimu, su planuojama mokyklos pertvarka supažindinta naujoji Kauno taryba, sprendimui neprieštaravo ir Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. „Jis sakė, kad geriausia būtų turėti dvi katalikiškas gimnazijas, bet jei reikia rinktis, sutinka, kad tokia bus tik „Vyturio“ mokykla“, – tvirtino jis.
Rugsėjį dabartiniai dešimtokai dar galės eiti į vienuoliktą, o kitais metais ir į dvyliktą klasę Juozo Urbšio mokyklos patalpose, bet formaliai jie bus baigę jau „Vyturio“ gimnaziją. Dabar besimokantys devintos klasės moksleiviai šią mokyklą turės palikti pabaigę dešimtą klasę.
Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sakė, kad geriausia būtų turėti dvi katalikiškas gimnazijas, bet jei reikia rinktis, sutinka, kad tokia bus tik „Vyturio“ mokykla.
Direktorius tikina negavęs aiškaus perspėjimo
Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos direktorius Paulius Martinaitis 15min.lt teigė, kad bendruomenė iki pat kovo 25 d. tiksliai nežinojo, kad bus keičiamas įstaigos statusas.
„Tokias kalbas girdėjome, patys siuntėme klausimus Švietimo ir mokslo ministerijai, bet konkrečiai taip ir nesužinojome, koks likimas mūsų laukia. Tik šiemet kovo 25 d. pamatėme parengtą savivaldybės projektą dėl mūsų įstaigos pertvarkos į pagrindinę“, – tikino P.Martinaitis.
Tai prieštarauja A.Bagdono teiginiams, kad mokyklos direktorius gavo perspėjimą dar pernai vasarą. „Tada gavome tik raštą, kuriame teigiama, kad reikia perspėti būsimus vienoliktokus ir jų tėvus apie vienuoliktos klasės komplektaciją pagal teisės aktais numatytą tvarką. Tuose aktuose mūsų statusas yra ilgoji gimnazija“, – tvirtino P.Martinaitis.
Populiari mokykla
Ar Juozo Urbšio vidurinė mokykla nėra tuštėjanti kaip nemažai kitų ugdymo įstaigų? „Atvirkščiai, sukomplektuotos visos klasės. Nesutinkame ir su tuo, kad vienoje seniūnijoje dviejų gimnazijų yra per daug. Apie pusė moksleivių pas mus atvyksta iš kitų miesto rajonų, turime net atvažiuojančių iš Kaišiadorių rajono, Pravieniškių miestelio“, – teigė P.Martinaitis.
Jis aiškino, kad kaimyninė „Vyturio“ vidurinė mokykla nors irgi yra katalikiška, bet mokyklos turi skirtingas kryptis: „Vyturio“ yra salezietiškos, o Juozo Urbšio – Vatikano bendrystės pedagogikos.
„Priklausome tarptautinei šios krypties mokyklų organizacijai. Čia vykdome kūrybinio mąstymo ugdymo programą, įkūrėme Efektyvaus mąstymo centrą, diegiame pažangius pedagogikos metodus. Dabar, pasirodo, kūrybingų asmenybių ugdymo nereikia“, – apgailestavo P.Martinaitis.
Direktorius įsitikinęs, kad po reformos mokykla bus pasmerkta, reikės atleisti dalį mokytojų, o mokykla neteks turėto patrauklumo. „Mūsų sąskaita bandoma pagerinti nepopuliarių gimnazijų situaciją. Taip, kuriam laikui jose moksleivių pagausės, bet praktika jau parodė, kad tai trumpalaikis efektas“, – įsitikinęs P.Martinaitis.
Kaune po reformos pasikeis 15 vidurinių mokyklų statusas. Tiksliai žinoma, kad iš jų 3 bus gimnazijomis. Kitų likimas dar sprendžiamas – jos galės tapti gimnazijomis, progimnazijomis, pagrindinėmis mokyklomis ir mokyklomis su daugiafunkciniais centrais.
Kaune šiuo metu jau yra 18 gimnazijų (iš jų 13 priklauso savivaldybei), 20 progimnazijų ir pagrindinių bei 9 pradinės mokyklos.