LSMU Biochemijos laboratorijos vadovė profesorė Vilmantė Borutaitė ir biochemijos doktorantė Silvija Jankevičiūtė tiria Alzheimerio ligos patogenezę bei ieško galimų ligos gydymo metodų.
„Šiais tyrimais siekiama suprasti pagrindinių patologiškų Alzheimerio ligos veiksnių poveikį neuroninių ląstelių gyvybingumui bei funkcijoms, taip pat neurouždegiminių procesų svarbą ir įtaką ligos patogenezei. Pagrindinis darbų objektas – pirminė neuroninių ląstelių kultūra, su kuriomis atliekamos įvairios manipuliacijos“, – kalbėjo žinoma mokslininkė V. Borutaitė.
Eksperimentiniais tyrimais vykdomi anomalios struktūros baltyminės kilmės patogeninių molekulių, nustatomų Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse bei sukeliančių smegenų neurouždegimą, toksiškumo tyrimai. „Kartu atliekame ir Alzheimerio liga sergančių pacientų biologinių skysčių citotoksiškumo ir imunologinius tyrimus“, – pridūrė doktorantė S. Jankevičiūtė.
Anot jaunosios mokslininkės, ją itin domina smegenų tyrimai, nes tai ne tik neišsemiami informacijos klodai, bet ir galimybė nuolat tobulėti. S. Jankevičiūtė džiaugiasi, kad dar būdama doktorantė turi galimybę dirbti su geriausiais srities specialistais ir atlikti išskirtinius tyrimus, analizuoti. Alzheimerio ligos priežastis nėra nulemta vieno ar dviejų veiksnių. Ši problema yra iššūkis ieškoti ir rasti galimus ligos gydymo taikinius, metodus.
Ką atskleidžia visi šie tyrimai? „Jais siekiame suprasti pagrindinių Alzheimerio ligos patologiškų veiksnių poveikį neuroninių ląstelių gyvybingumui ir funkcijoms bei neurouždegiminių procesų svarbą ir įtaką patogenezei. Supratę, kokie veiksniai lemia šią ligą, galėsime veiksmingai su ja kovoti ir įveikti“, – paaiškino profesorė.
Alzheimerio ligos priežastis nėra nulemta vieno ar dviejų veiksnių. Ši problema yra iššūkis ieškoti ir rasti galimus ligos gydymo taikinius, metodus.
Pasaulyje mokslininkų grupių, dirbančių tyrimų Alzheimerio ligos tematika, tikrai netrūksta. Kasmet tokių tyrimų grupių ir tyrimų daugėja. Deja, dėl smegenų dauginių ląstelių pokyčių, tam tikrų funkcinių ir struktūrinių sutrikimų bei pokyčių, ši problema išlieka opi. Vis daugiau tyrimų atliekama vertinant histopatologinius ligos pokyčius, ieškoma sąsajų tarp aplinkos veiksnių, fiziologinių bei biocheminių priežasčių ir padarinių. Vis daugiau atliekama genetinių tyrimų, ieškoma įvairių biotechnologinių Alzheimerio ligos sprendimų. Bene pati populiariausia ir šiuo metu daugiausia dėmesio sulaukianti sritis – imunoterapija (naujų antikūnų, galinčių būti potencialia gydymo priemone, paieška (aut. past.). Lietuvos mastu šia tematika taip pat padaryta nemažai tyrimų ir publikuota mokslo straipsnių.
LSMU Neuromokslų instituto Biochemijos laboratorijos tyrimų grupė, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutu bei LSMU Neurologijos klinika, taip pat intensyviai ieško imunologinių sprendimų, galinčių padėti rasti vaistų nuo Alzheimerio ligos. Visi šie tyrimai, atliekami tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, yra neginčytinai reikšmingi tiek mokslo, tiek socialine prasmėmis, ieškant priežasčių, metodų ir, žinoma, galimybių nustatyti ir sunaikinti didelę grėsmę keliančias sunkias ligas.
