– Turbūt esate labai drąsus, kad toks jaunas ryžotės užimti vieną svarbiausių postų Kaune. O gal jau turite administracinio darbo patirties?
– Daug žinių apie Kauno miestą gavau dirbdamas visuomeninėje organizacijoje „Vieningas Kaunas“. Ši organizacija suvienijo kelis šimtus kauniečių, savo sričių profesionalų.
Politinės veiklos užuomazgų turėjau dar mokykloje, kai buvau išrinktas į Lietuvos mokinių parlamentą. Kaip tik tuo metu ir apsisprendžiau dirbti politinėje srityje.
– Ar suprantate, kad dabar seni politikos vilkai iš opozicijos žiūrės iššiepę dantis, laukdami kiekvienos jūsų klaidos?
– Bijai vilko – neik į mišką. Po rinkimų jau praėjo beveik du mėnesiai, šiek tiek susipažinau su miesto tarybos nariais. Viena dalis vilkų jau nebeturi aštrių dantų, gyvena pagal senus standartus ir tik tuščiažodžiauja. Tačiau taryboje yra ir didelės pagarbos vertų kauniečių, kurių kritika man bus stimulas tobulėti. Akivaizdu, jog reikės ištvermės ir kantrybės, nes neklysta tik tas, kuris nieko nedaro.
– Rūpinsitės švietimu ir kultūra. Ar žinote, kad Kaune mokyklų renovacija susipynusi su korupcija, buvo suimti du valdininkai. Ką ketinate daryti, kad sandoriai švietimo srityje būtų skaidrūs?
– Taip, man yra žinomi kyšininkavimo atvejai Kauno savivaldybėje. Tai ne tik didelis miesto administracijos kirminas, tačiau ir dėmė Kauno įvaizdžiui. Manau, padėtį iš esmės gali pakeisti naujos mąstysenos žmonės, kurie užaugę kitokių vertybių aplinkoje nei tie, kuriuos iš savivaldybės išvedė su antrankiais.
– Kauno skaudulys – Laisvės alėja. Ji nyksta ir verslo, ir kultūros prasme. Ar miesto valdžia gali ką nors padaryti, kad Laisvės alėja atsigautų?
– Apie Laisvės alėjos atgaivinimą kalbama metai iš metų, tačiau apčiuopiamų pokyčių nematyti. Miesto valdžia gali tik paskatinti, padėti tiems procesams, kurie natūraliai kyla iš bendruomenės pastangų. Sieksiu, kad gyventojai, menininkai, akademinė bendruomenė, verslininkai, politikai greitu metu sutartų labai konkrečių priemonių planą, kaip bendromis pastangomis į Laisvės alėją grąžinti miestietišką dvasią ir kultūrą.
– Girdėjau, svajojote sukurti lietuvišką automobilį?
– Ir dabar tebesvajoju. Kaip būtų šaunu, jei gatvėmis važinėtų automobiliai, kurių markės būtų „Kaunas“ ar „Aleksotas“. Tačiau man dabar svarbiau žemiškesni rūpesčiai. Vicemero darbą teks derinti su ekonomikos ir dizaino bakalauro studijomis.
– Sklinda kalbos, kad esate Visvaldo Matijošaičio giminaitis. Ar tai tiesa?
– Man pačiam teko girdėti tokius gandus, bet tai netiesa. Giminystės ryšiai mūsų nesieja.