„Visų mūsų noras, vizija – turėti Lietuvoje tokią aukštąją mokyklą, kuri būtų itin patraukli studentui ir dėstytojui, lyderiaujanti mokslo ir studijų srityse, puikiai vertinama pasaulyje. Ryžtingai siekdami šio tikslo, einame keliu, kurio sėkme jau įsitikino ne viena Europos valstybė, ir tai šalyje darome pirmieji – telkiame stipriausių šalies universitetų pajėgumus“, – rašoma KTU rektoriaus Petro Baršausko laiške studentams.
Pasak rektoriaus, keliamas tikslas – sujungti turimas kompetencijas bei intelektinį potencialą biomedicinos ir technologijos mokslų srityse, sukurti pasaulinio lygio studijų ir aukštojo mokslo instituciją.
„Norint, kad šios vizijos virstų realybe, laukia 3–4 metai įtempto darbo, kurių rezultatas džiuginantis bus tik tuomet, jei į juos įsitrauksime bei juose aktyviai dalyvausime visi“, – sako rektorius.
Pasak jo, susijungimas galėtų įvykti iki 2020-ųjų rugsėjo.
„Tikiu, kad jau 2020-ųjų rugsėjo 1-ąją pasitiksime būdami stipriausio ir pažangiausio Lietuvos universiteto bendruomenės nariais“, – sako P.Baršauskas.
Susijungę KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) vadinsis Lietuvos universitetu, jų keliamas tikslas – iki 2025 metų būti tarp 250 geriausiųjų pasaulio universitetų, po susijungimo pristatymo ministerijoje pranešė KTU.
Universitetų vadovai pabrėžia, kad aukštosios mokyklos dėl jungimosi savo namų darbus jau padarė, tačiau, siekiant įgyvendinti aukštųjų mokyklų susijungimą, dabar būtinas aukščiausios valstybės valdžios palaikymas ir parama.
„Susijungimo keliu jau ne pirmą dešimtmetį eina visa Europa, nes siekiama konsoliduoti išteklius, kelti mokslinių tyrimų ir studijų kokybę, didinti tarptautiškumą. Lietuvoje milijonui gyventojų tenka 14,5 aukštojo mokslo institucijų, tuo metu Europos Sąjungos šalių vidurkis – 4,6. Ši statistika vienareikšmiškai sako, kad aukštojo mokslo tinklo optimizavimas mūsų šalyje – būtinas, tačiau daug metų nepradedamas vykdyti procesas“, – pranešime cituojamas KTU rektorius P.Baršauskas.
Tikiu, kad jau 2020-ųjų rugsėjo 1-ąją pasitiksime būdami stipriausio ir pažangiausio Lietuvos universiteto bendruomenės nariais“, – sako P.Baršauskas.
„Kiekvienas iš besijungiančių universitetų ir šiandien yra vienas iš lyderių savo srityje, tačiau, sujungę savo mokslo ir studijų potencialą, mes pakilsime į dar aukštesnį lygį, tapdami viena stipriausių aukštųjų mokyklų Baltijos regione. Žinoma, kad šis sudėtingas ir ilgas procesas vyktų sklandžiai, būtina valstybės parama. Valstybė turi investuoti į savo ateitį, pažangą“, – teigia LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas.
Abiejų universitetų vadovai tvirtina, kad pastaraisiais metais KTU ir LSMU yra ne konkurentai, o glaudžiai bendradarbiaujantys partneriai – abu universitetai prisidėjo prie mokslo ir verslo slėnių „Santaka“ ir „Nemunas“ įsteigimo, 2013 metais inicijavo bendrų mokslinių tyrimų programą sveikatos technologijos ir biotechnologijos tema, finansuojamą iš vidinių institucijų lėšų, kartu su Lietuvos energetikos institutu įkūrė Nacionalinį inovacijų ir verslo centrą, vienijantį slėnių „Santaka“ bei „Nemunas“ veiklas.
Anot pranešimo, šiuo metu KTU, LSMU ir Vilniaus universitetas su užsienio partneriais dirba prie itin svarbaus nacionaliniu mastu sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centro HEALTH-TECH steigimo projekto, finansuojamo Europos Komisijos lėšomis.
Universitetai bendradarbiauja ne tik vykdami tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, bet ir vystydami bei įgyvendindami bendras studijų programas: 2015 metų rugsėjį studentai jau pradėjo studijuoti pirmojoje bendroje KTU ir LSMU studijų programoje „Sveikatos informatika“, taip pat parengta nauja „Medicininės chemijos” programa.
