„Jeigu čia tikrai visi mato kažkokius pažeidimus, mes nelinkę nieko pažeidinėti“, – 15min antradienio vakarą sakė A.Navickas, pats šešias naktis praleidęs ministerijoje.
„Turbūt svarstysim klausimą: jeigu čia derybų nebevyksta, mūsų buvimas tikrai beprasmis“, – pridūrė jis.
Anksčiau A.Navickas tikino, kad pedagogai iš ministerijos pastato neišeis tol, kol nesusitars dėl keliamų reikalavimų – kad ir iki Kalėdų.
Anot profsąjungos lyderio, laikas ministerijos patalpose buvo traktuojamas kaip derybos ir pasitarimai.
„Akivaizdu, kad jie ir vyko kasdien. Manau, kad rytoj pasiklausim tiek ministerijos darbuotojų, kaip čia toliau bus, galbūt policijos, ką jie sako ir ką jie mano, ir tada svarstysim, ką čia daryti“, – dėstė jis.
„Jei ministerija nenori kalbėtis, mus nori išprašyti iš čia, mes tikrai čia jėga neliksime“, – kalbėjo A.Navickas.
Naktį iš antradienio į trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje praleis apie 20 streikuojančių mokytojų.
Policija: galimai pažeistas Susirinkimų įstatymas
Antradienio pavakarę kalbintas R.Matonis 15min teigė, kad policija pranešimo atvykti į Švietimo ir mokslo ministeriją nėra gavusi.
Tačiau policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas pažymėjo, kad streikuojantys pedagogai, apsigyvenę ministerijoje, galimai pažeidė Susirinkimų įstatymą.
„Mes, kaip policija, įžvelgiame galimus Susirinkimo įstatymo pažeidimus. Bet mums, norint priimti galutinį sprendimą, reikia gauti pareiškimą iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Kai gausim pareiškimą, tada turbūt pradėsim administracinę teiseną ir vertinsime ministerijos vidinius teisės aktus, visus kitus tikslinamuosius veiksmus atliksime ir tada spręsime, ar yra kažkoks administracinis nusižengimas, ar nėra, ir ką daryti“, – 15min sakė R.Matonis.
Jis taip pat pridūrė tikintis, kad „mokytojai laikytųsi įstatymų ir kažkokių problemų su pareigūnais nebūtų“.
Beveik tokią pat poziciją kaip ir R.Matonis dėl teisės akto pažeidimo išdėstė buvusio vidaus reikalų ministro, o dabar premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas. Tik jis pažeidimų nekvestionavo.
„Tai nėra teisėta, tai pažeidžia Susirinkimų įstatymą“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė jis.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, Susirinkimų įstatymo pažeidimas užtraukia 140–600 eurų baudą.
Po to, kai trys profsąjungos pasirašė derybų protokolą, pavakarę ministerijoje lankėsi visuomenininkas, apžvalgininkas Andrius Tapinas.
E.Leiputė-Stundžienė: susitarimas – deklaratyvus
Antradienį antrame ŠMM pastato aukšte, kai kitame dienas ir naktis leidžia mokytojai, dalis švietimo profsąjungų pasirašė susitarimų protokolą dėl etatinio apmokėjimo modelio pataisymų ir didesnio finansavimo švietimo pagalbos specialistams.
Į protokolą streiką paskelbusios Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos kelti reikalavimai nebuvo įtraukti. Jo pavaduotoja ant protokolo parašo nepadėjo.
„Tas susitarimas tik deklaratyvus. Jame nėra konkretumo. Jame nėra konkrečiai, kada kas bus vykdoma. Ir apskritai tas susitarimas neišsprendžia etatinio apmokėjimo sistemos įvedimo problemų [...]“, – žurnalistams sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos vadovo pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė, teigusi, kad ir neturi įgaliojimų pasirašyti susitarimą.
Kitame ministerijos aukšte apsistoję pedagogai teigė, kad jų apie protokolo pasirašymą niekas iš anksto neinformavo.
„Šiandien [...] lyg ir pasirašė kažkas, kiek girdėjau, protokolus antrame aukšte – mes būdami trečiam nežinojom kažkaip tai apie pasirašymą“, – vėliau kalbėjo A.Navickas.
Parašais patvirtinti protokolą elektroniniu paštu buvo pakviesti visų penkių profesinių sąjungų lyderiai. Dokumentą pasirašė Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovas Ramūnas Znutas, Švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ lyderė Ramutė Minkevičienė.
Nėra ir „Sandraugos“ vadovo parašo
Be A.Navicko, kurio ministerijoje pasirašant dokumentą nebuvo, protokolo nepatvirtino profesinės sąjungos „Sandrauga“ vadovas Kęstutis Juknis. Jis į ministeriją pasirašyti protokolo neatvyko, nors ministrės patarėjo Armino Varanausko žiniomis, žadėjo jį pasirašyti.
„Sandrauga“ antradienį paskelbė prisijungsianti prie ketvirtą savaitę besitęsiančio mokytojų streiko.
Prieš pasirašant protokolą, Švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius sakė, kad jis pasirašomas ne su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, kuriai premjeras pareiškė nepasitikėjimą, o su ministro institucija.
Vėliau jis kalbėjo, kad pasirašytame protokole išdėstyti siūlymai yra identiški tiems, kuriuos kelia A.Navicko vadovaujama profsąjunga (pastarieji – teksto apačioje).
„Esminiai dalykai: yra sutarta padidinti valandų skaičių skirtą pasiruošimui pamokoms, aiškiau sutvarkyti kitų darbų skyrimo tvarką, eliminuoti galimybę vadovams manipuliuoti skaičiais, skaičiuojant mokytojo etato valandas. Ir paskutinis dalykas yra susijęs su mokinių skaičiaus klasėse mažinimu – sutarta, kad po kitų metų kovo mėnesio, kada bus nustatytas moksleivių skaičius pagal naują apmokėjimo tvarką, įvertinus vidurkį, kiek sumažėjo mokinių klasėse, grįžti prie Vyriausybės nutarimo, nustatančio maksimalias ribas“, – sutarimus komentavo A.Jurgelevičius.
Jis išreiškė viltį, kad dokumento pasirašymas yra pavyzdys tiek Vyriausybei, tiek streikuojantiems mokytojams „sėsti galų gale prie derybų stalo, taip kaip supranta derybas abidvi pusės, ir galų gale baigti streiką, dėl kurio kenčia visi“.
Prie streiko jungiantis dar vienai profsąjungai, keliasdešimt streikuojančių mokytojų, šeštą naktį praleidusių ŠMM kol kas nežada skirstytis.
Antradienį mokytojus aplankė ŠMM kancleris Tomas Daukantas. Jeigu pedagogai neturi suplanavę susitikimų su ministerijos atstovais, jie, anot kanclerio, turi išeiti, į patalpas daugiau įleidžiami nebebus.
Tiesa, profsąjungos pirmininkas A.Navickas ir jo pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė, pastarosios teigimu, turės leidimus įeiti į ministeriją. Kiti pedagogai, jeigu išeis, sugrįžti nebegalės.
Kancleris: viliuosi, kad nereikės kartotis
„Kaip su mūsų prašymu?“ – priešpiet įėjęs į ministerijos Kolegijų salę susirinkusių mokytojų pasiteiravo kancleris T.Daukantas.
„O kaip su mūsų prašymu?“ – klausimu atsakė viena iš pedagogių.
Streiką paskelbusios profsąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius tikino, kad, ministerijoje susirinkusių asmenų manymu, derybos nėra baigtos, pedagogai turi klausimų dėl protokolo, „ypač dėl skaičių“.
Jis taip pat pažymėjo, kad ant ministerijos išplatinto protokolo nėra profsąjungų atstovų, ministro parašų.
„Sakymas, kad darbas baigtas – tai ne [...]“, – dėstė V.Silvanavičius.
„Mums kelia abejonių tie išsakyti skaičiai [...]. Jie tik viešai nuomonei suformuoti, kad reikalavimai nerealūs“, – pridūrė jis.
Profsąjungos vadovo pavaduotojo teigimu, pedagogų buvimas ministerijoje yra taikus ir geranoriškas.
„Tenka apgailestauti, kad į mūsų nuoširdų prašymą per vakar palikti patalpas nebuvo atsižvelgta. Jūsų sprendimas, aišku, toks“, – kreipdamasis į mokytojas dėstė T.Daukantas ir dar kartą pakartojo, kad jokie susitarimai dėl derybų, jo žiniomis, neplanuojami.
„Yra vidaus tvarkos taisyklės, žinot teisės aktus, mes to laikysimės. [...] Jeigu susitikimai nėra suderinti su ministerijos žmonėmis, valstybės tarnautojais, ministre ar viceministrais, jeigu tokio renginio, susitikimo nevyksta, tai mes negalėsim įleisti į ministeriją. Viliuosi, kad nereikės kartotis ir kartotis“, – teigė ŠMM kancleris.
Pastarosiomis dienomis, anot T.Daukanto, įėjimo į ministeriją vidaus tvarkos taisyklių nebuvo laikomasi.
Atsakydama jam, viena iš mokytojų tvirtino, kad ministerijoje apsigyventa ne iš malonumo.
„Situacija yra neįprasta, mes to neslepiam. Bet mums tikrai labai skauda ir mes norim šitą problemą išspręsti, kad neišeitume su skaudančia širdimi“, – sakė ji.
A.Navickas: gavau patikinimą, kad derybos tęsis
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderis A.Navickas teigė lankęsis Vyriausybėje ir gavęs patikinimą, kad pedagogų su policija niekas neiškraustys. Tai esą būtų unikalus atvejis pasaulyje.
Vienas premjero S.Skvernelio patarėjų, anot BNS, paneigė esant tokį pažadą.
A.Navickas antradienį Vyriausybėje buvo susitikęs su Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu, premjero patarėja švietimo klausimais Une Kaunaite bei patarėju ekonomikos klausimais Luku Savicku. Apie minėtą susitikimą viešai iš anksto nebuvo paskelbta.
Kreipdamasis į pedagogus, A.Navickas aiškino gavęs jų patvirtinimą, kad derybos tęsis.
„Gavau patikimą, kad kuo skubiau bus atnaujintos derybos“, – sakė profsąjungos vadovas.
Antradienio rytą jis BNS komentavo, kad jokių pokyčių dėl situacijos ministerijoje nėra. Pasak jo, apie 20–30 mokytojų ministerijoje toliau laukia derybų dėl reikalavimų keisti rugsėjį įvestą etatinio mokytojų darbo apmokėjimo sistemą ir kelti algas.
„Kaip žinote, yra prasidėjusios derybos, yra išsiųstas derybų protokolas, bet jis nėra iki galo suderintas, nėra parašų. Laukiame profsąjungų ir ministerijos, kad galėtume susitarti“, – kalbėjo streikuojančios profsąjungos pirmininkas.
„Reikia ateiti ir galutinai susitarti, reikia tęsti derybas. Negalima viduryje derybų išeiti, kol nesusitari“, – pridūrė jis.
A.Varanauskas: griežtesnių veiksmų imtis neketinama
Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas tikino, kad pedagogams toliau būti ministerijoje nėra ko, nes „derybos dėl reikalavimų nebevyksta ir nebevyks“.
„Tikime žmonių sąmoningumu, kad jie šias patalpas paliks [...]. Kažkokių griežtesnių veiksmų, susijusiu su prievarta, žmonių išgabenimu iš ministerijos, tikrai neketinama imtis“, – žurnalistams sakė jis.
Patarėjas užsiminė, kad Lietuvos savivaldybės, kurių mokyklų pedagogai nedirba, bus kviečiamos apsvarstyti galimybę streikuojančių ugdymo įstaigų vaikus leisti į kitas mokyklas.
„Šiandien tikrai bus kreipimasis į merus, prašymas savivaldybėms, kaip mokyklų steigėjoms, prisiimti atsakomybę ir užtikrinti, kad mokiniai gautų visas ugdymo paslaugas, kurios jiems priklauso, – kalbėjo A.Varanauskas. – Matyt paprasčiausias kelias būtų, kad mokiniai galėtų eiti į kitas mokyklas ir ten gauti reikalingas ugdymo paslaugas.“
Praėjusią savaitę per derybas švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė ir profsąjungos iš esmės sutarė, kaip taisyti rugsėjį įvestą etatinį mokytojų apmokėjimo modelį ir numatyti daugiau finansavimo švietimo pagalbos specialistams.
Švietimo ir mokslo ministerija teigia penktadienį išsiuntusi šių derybų protokolą profsąjungų patvirtinimui.
Vyriausybė į reikalavimus neatsižvelgė
Dauguma punktų, dėl kurių rastas konsensusas, buvo pasiūlyti nestreikuojančių profsąjungų, o dėl A.Navicko vadovaujamos streikuojančios profesinės sąjungos reikalavimų sutarta nebuvo.
Jis kartu su mokytojais reikalauja:
LŠDPS reikalauja:
- įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams;
- mažinti mokinių skaičių klasėse;
- turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.;
- valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei;
- ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos.
-
Po susitikimo su ŠMM atstovais – žinia streikuojantiems mokytojams: daugiau derybų nebus
-
Raimundas Celencevičius: Žeminantis S.Skvernelio pralaimėjimas R.Karbauskiui
-
„Valstiečiai“ sugalvojo, kaip apraminti mokytojus: S.Skvernelis pokalbio kviesis merus
-
Mokytojai iš ministerijos nesitraukia: vyko šokiai, atvyko I.Šimonytė
Visų minėtų reikalavimų įgyvendinimas, Vyriausybės skaičiavimais, valstybei atsieitų 300 mln. eurų.
Pirmadienį vykusio Vyriausybės posėdžio metu 2019-ųjų valstybės biudžeto projekte priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams buvo nuspręsta 10 proc. padidinti darbo užmokestį. Kitos reikalaujamos lėšos švietimo sektoriui nebuvo numatytos.
Tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek finansų ministras Vilius Šapoka posėdžio metu kartojo, kad pedagogų prašymai, kurių kaina – 300 mln. eurų ar daugiau, yra nepagrįsti.
„Reikalavimai dėl papildomo finansavimo nėra pagrįsti, 300 mln. eurų, kurių paprasčiausiai nėra, nes reikėtų mažinti išlaidas kitoms sritims“, – pirmadienio rytą, pristatydamas ministrų kabineto pokyčius, kalbėjo premjeras S.Skvernelis.
Švietimo ir mokslo ministerijoje besilankiusios parlamentarės, siekiančios tapti prezidentėmis, Ingrida Šimonytė ir Aušra Maldeikienė antradienį pranešė, kad kreipėsi į Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijas prašydamos pateikti skaičiavimus, kuriais vadovaujantis buvo nustatyta, jog norint streikuojančiųjų reikalavimus iš biudžeto reikės skirti papildomus 300 mln. eurų.
Apie tai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė A.Maldeikienė.
Premjeras S.Skvernelis pirmadienį Vyriausybėje pažymėjo, kad švietimui ir mokslui kitąmet numatyti 2,2 milijardai eurų, ir tai yra 185 mln. eurų daugiau nei šiems metams. Daugiausia papildomų lėšų skirta mokytojų etatinio darbo apmokėjimui – 49,1 mln. eurų.
Po Vyriausybės posėdžio Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris T.Daukantas įspėjo ministerijos patalpose apsigyvenusios pedagogus, kad jie iki antradienio ryto turi palikti patalpas.
„Tikrai nebus jokių prievartos veiksmų iki pat rytojaus ryto imtasi. Tikimės, kad [mokytojai] paliks ministeriją su savo daiktais“, – teigė jis.
Premjero patarėjas įspėjo apie pareigūnus
„Ministerijos kancleris paprašė palikti patalpas. Aš matau, kad visi nuščiuvę. Be jokios abejonės, jeigu kito sprendimo nėra, turi būti kviečiama policija“, – portalo Delfi.lt laidai „Dėmesio centre“ ketvirtadienio vakarą komentavo premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.
Streiką paskelbusios profsąjungos lyderis A.Navickas ministerijoje apsistojusius mokytojus pirmadienio vakarą ragino niekur nesitraukti.
„Reikia tiesiog laikytis, keliauti į Seimą. Juk vis tiek ateis biudžetas, mes turim Seimo narių, kurie čia ateina, mes tikimės, kad Seimo nariai balsuos už mūsų reikalavimus“, – kalbėjo jis.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas užtraukia 90–140 eurų baudą.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Prie streiko jungiasi dar viena profsąjunga
A.Navicko vadovaujamos profsąjungos pedagogų streikas tęsiasi ketvirtą savaitę.
Prie streiko artimiausiu metu žada prisijungti per tūkstantį pedagogų, priklausančių kitam profesiniam susivienijimui. Daugiausia mokytojų iš vidurio Lietuvos – Garliavos, Kauno, Prienų, Domeikavos, Kėdainių, Raseinių ir kitų vietovių, antradienį BNS patvirtino Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
„Žmonės neapsikentę to socialinio neteisingumo, sunkių darbo sąlygų ir neapmokėjimo dėl to ir prisijungia prie streiko. Ne vien gimnazijos ir stambios mokyklos, yra ir smulkesnių. Plius, minus virš tūkstančio mokytojų bus. Pastaruoju metu skaičius tiesiog akyse kyla“, – teigė K.Juknis.
Anot jo, anksčiau prie streiko nebuvo jungiamasi, nes nors žmonės palaikė streikuojančių mokytojų reikalavimus, tačiau norėjo palaukti ir pažiūrėti, kaip elgsis Vyriausybė bei ŠMM.
Kita priežastis – kai kurios savivaldybės patenkino mokyklų reikalavimus ir skyrė lėšų mokytojų algų didinimui.
„Pavyzdys galėtų būti Kazlų Rūdos pagrindinė mokykla, kuri problemą išsprendė. Steigėjai reikalavimus patenkino. Savivaldybė skyrė 20 tūkst. eurų mokytojų atlyginimams ir jiems beveik 20 proc. padidintas yra koeficientas“, – sakė K.Juknis.
Formaliai prie streiko jungsis tarptautinė profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“, kurios viena iš steigėjų, pasak K.Juknio, yra jo vadovaujama profesinė sąjunga tuo pačiu pavadinimu. Šis formalumas kilo dėl to, kad profesinė sąjunga „Sandrauga“ su ŠMM yra pasirašiusi kolektyvinę sutartį, kurioje šalys sutarusios nestreikuoti.
Daug mokytojų, pasak K.Juknio, šiuo metu stoja į federaciją norėdami ne tik solidarizuotis su jau streikuojančiais mokytojais, bet ir prisidėti prie jau ketvirtą savaitę vykstančio dalies mokytojų streiko.
„Kolektyvai, kurie nori streikuot, o jie labai nori, pavyzdžiui, Domeikavos gimnazija tik ir laukė dienos, kada galės pareikšti reikalavimus Kauno rajono savivaldybei dėl darbo užmokesčio, dėl reikalavimų. Tai jie įstojo visi į federaciją, didžioji dalis mokyklos“, – teigė K.Juknis.
Streikuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje streikuoja apie 100 mokyklų. ŠMM duomenimis, tokių mokyklų mažiau – 75.
Prie streiko prisijungė Vilniaus Žvėryno gimnazija
Pirmadienį prie streiko prisijungė Vilniaus licėjus, antradienį – Vilniaus Žvėryno gimnazija. Čia streikuoja 66 pedagogai.
„Manome, kad streiko reikalavimai yra pagrįsti, nes jau 10 metų valdžios pažadai mokytojams nėra vykdomi. Tikimės, kad sumažinus mokinių skaičių klasėse gerės mokymosi kokybė, į kurią investuoti vyriausybė nenori.
Turime tėvų ir mokinių palaikymą. Jie supranta, koks svarbus yra švietimas visuomenės ateičiai“, – žiniasklaidai išplatintame laiške rašo Žvėryno gimnazijos bendruomenė.
Įsibėgėjus protestams, ministras pirmininkas S.Skvernelis pirmadienį paskelbė, kad J.Petrauskienė bus viena iš trijų atleidžiamų jo Vyriausybės ministrų.
