Mokydamasis Žirmūnų gimnazijoje V.Bartninkas buvo įsitikinęs, kad, kaip ir dauguma bičiulių, studijuos tarptautinius santykius ir politikos mokslus. Tačiau paskutinėje gimnazijos klasėje Viliaus akiratyje atsidūrė keletas šiuolaikinių filosofijos knygų. Ypač užbūrė filosofės Hannah Arendt idėjos.
„Sužavėjo jos minčių raiškos paprastumas ir gylis, būdas per įvairius kultūrinius kontekstus ir filosofines idėjas prieiti prie kertinių politinių problemų. Viso to pasigesdavau, skaitydamas politines apžvalgas, rašomas ne filosofų. Tąkart supratau, kad toks ir turėtų būti būdas gilintis į politiką kaip reiškinį“, – prisimena V.Bartninkas.
Sužavėjo jos minčių raiškos paprastumas ir gylis, būdas per įvairius kultūrinius kontekstus ir filosofines idėjas prieiti prie kertinių politinių problemų.
Vakarų valstybėse nemaža dalis politikų yra baigę socialinius ir humanitarinius mokslus. Planuojant politinę karjerą Didžiojoje Britanijoje, populiaru studijuoti vadinamąją PPE triadą: politics, philosophy, economics (politika, filosofija, ekonomika, – liet.)
Tuo metu Lietuvoje politika esą pirmiausia suvokiama kaip ūkinė veikla, vadinasi, politikai turėtų būti ūkiški žmonės.
„Ūkis – tai išarti lauką, pastatyti pastatą, nutiesti kelią. Tačiau Lietuvai labiausiai trūksta vizijų, idėjų, mąstymo, kas mes esame, kur einame, kokie mūsų tikslai. Filosofija pasirodė kaip tiesiausias kelias kelti visuomenės raidai pamatinius klausimus“, – pasakoja V.Bartninkas.
Tiksliųjų mokslų nuosmukis – mitas?
Ketverius metus filosofiją studijavęs Vilniaus universitete V.Bartninkas tą laiką prisimena kaip transformuojančią patirtį. Jis nesiskundžia nei studijų kokybe, nei dėstytojų kompetencija: „Manau, kad iš studijų Lietuvoje galima gauti iš esmės viską, ko reikia tikram išsilavinimui. Bet, žinoma, tik nuo tavęs priklauso, ką pasiimsi iš studijų. Be to, Vilniaus kultūrinis gyvenimas iš esmės labai turtingas: vyksta daugybė forumų, diskusijų, leidžiamos gana neblogos knygos, gal trūksta vertimų, bet tai ateis su laiku.“
Daugiau kritikos V.Bartninkas galėtų pažerti viduriniojo ugdymo programoms.
„Moksleiviai neturi šanso patirti ir suvokti, kas yra humanitariniai mokslai. Istorija, literatūra užgožiamos tiksliųjų mokslų. Didžioji dalis geriausių Lietuvos gimnazijų yra tiksliosios“, – pažymi jis.
Moksleiviai neturi šanso patirti ir suvokti, kas yra humanitariniai mokslai. Istorija, literatūra užgožiamos tiksliųjų mokslų.
Viešojoje erdvėje dažnai skambančias kalbas apie tiksliųjų mokslų nuosmukį pašnekovas vadina paprasčiausiu mitu.
„Manau, tokios naujienos skleidžiamos, viena vertus, nelabai gilinantis į tikruosius poreikius, o, antra vertus, dėl atskirų industrijų lobizmo. Vienas pavyzdys, iškylantis atmintyje, yra iškalbingas. Pažvelkime į sėkmės istorijas: Kembridže studijuoja apie 70 lietuvių. Absoliuti jų dauguma studijuoja gamtos mokslus, o humanitarinius – vos keletas. Tai daug ką pasako apie mūsų mokyklų lygį“, – svarsto V.Bartninkas.
Gali būti bet kuo
V.Bartninko nuomone, Lietuvoje humanitariniai mokslai nevertinami rimtai – juk jie esą nesukuria jokio apčiuopiamo rezultato.
„Iš pirmo žvilgsnio, neįmanoma išmatuoti idėjų naudos ir produktyvumo. Tačiau idėjos yra svarbios tiek viešajame gyvenime, tiek versle. Juk garsiausių prekės ženklų produktai irgi prasideda nuo idėjų, o ne specifinių techninių žinių“, – samprotauja V.Bartninkas.
