– Iki abiturientų baigiamųjų egzaminų pradžios ir stojimo į aukštąsias mokyklas liko vos pora mėnesių. Ar jau galite prognozuoti, kokie bus šie metai, ką rinksis moksleiviai?
– Viena iš esminių tendencijų Lietuvos aukštajame moksle nesikeičia – didžioji dalis abiturientų siekia studijuoti aukštosiose mokyklose. Šiemet šis skaičius siekia 79 procentus. Iš jų maždaug 9 iš 10 planuoja pradėti studijas iš karto pabaigę mokyklą. Vakarų šalyse dažnas įprotis prieš studijas padaryti metų ar ilgesnę pertrauką Lietuvoje nėra populiarus. Tokią statistiką matome iš MOSTA šiuo metu atliekamo studijų sistemos suinteresuotųjų šalių tyrimo, kurio viena iš dalių buvo moksleivių apklausa. Vis dėlto, tikėtina, tendencijos iškart po vidurinės mokyklos baigimo neskubėti studijuoti iš Vakarų atkeliaus ir į Lietuvą.
Turime vis daugiau studentų, kurie apsisprendžia studijas kiek atidėti. Beje, tokie studentai dažniau renkasi ištęstines studijų formas ir pasiryžta jas dengti savomis lėšomis.
2009 metais iš visų stojančiųjų 76 procentai buvo ką tik baigę vidurinę mokyklą, o 2013 m. šis skaičius sumažėjo iki 61 procento – tai parodė kitas, kasmet atliekamas MOSTA tyrimas „Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas apžvalga“. Vadinasi, turime vis daugiau studentų, kurie apsisprendžia studijas kiek atidėti. Beje, tokie studentai dažniau renkasi ištęstines studijų formas ir pasiryžta jas dengti savomis lėšomis
Grįžtant į šiuos metus, dar ne visi moksleiviai yra apsisprendę, kokias studijas rinktis. Apklausos rodo, kad maždaug trečdalis apklaustųjų moksleivių ketina studijuoti socialinius mokslus, po penktadalį – technologijų ir biomedicinos mokslus. Mažiausiai, 9 procentai apklaustųjų, planuoja studijuoti fizinius mokslus. Vis dėlto šios tendencijos keičiasi – kiti MOSTA tyrimai, nors ir patvirtina socialinių mokslų didžiulį populiarumą, tačiau taip pat rodo, kad jis pamažu mažėja, o biomedicinos ir technologijos sričių – auga.
– Kiek iš šių būsimųjų studentų žada rinktis studijas universitetuose? Gal moksleiviai pradėjo labiau domėtis studijomis kolegijose?
– Šiuo metu universitetai vis dar populiaresni – juose studijuoti ketina 61 procentas būsimųjų abiturientų, o kolegijose – apie 30 procentų. Pastebime, kad universitetus renkasi geriau besimokantys moksleiviai, gimnazijų abiturientai, o kolegijas – mokiniai iš profesinių mokyklų moksleivių, turintys prastesnius pažymius. Tačiau susidomėjimas kolegijomis auga. MOSTA atliekama Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas apžvalga, rodo, kad 2010 m. kolegines studijų programas pirmu pageidavimu nurodė 32 procentai stojančiųjų, o 2013 m. – jau 37 procentai. Beje, praėjusiais metais iš visų vadinamųjų „šimtukininkų“ 55 pasirašė studijas su kolegijomis – daugiausia su Vilniaus kolegija ir Kauno kolegija.
– Kas lemia abiturientų pasirinkimą, kokias studijas rinktis?
– Labai gyvenimiški dalykai – hobiai, kuriais jie užsiima laisvalaikiu, taip pat dalykai, kurie sekasi mokykloje. Tik viena labai praktiška priežastis abiturientams atrodo svarbesnė už galimybę pasirinkti studijas, susijusias su mėgstama veikla – tai valstybės finansuojama studijų vieta. Beje, į draugų, mokytojų patarimus, žiniasklaidoje pateikiamą informaciją, kokias studijas rinktis, abiturientai sako beveik neatsižvelgiantys. Tačiau apskritai studijuoti dažniau ryžtasi tie abiturientai, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą.
– Abiturientai turi ne tik pasirinkti, kur jie nori studijuoti, bet ir pasiruošti egzaminams bei būsimoms studijoms. Ar jiems pakanka mokykloje gaunamų žinių? Ar daug jų ruošdamiesi kreipiasi pagalbos į korepetitorius?
– Daugiau nei pusė moksleivių, kurie ketina studijuoti, norėtų, kad pamokos dar mokykloje būtų labiau orientuotos į praktines, gyvenimiškas situacijas. Beveik tiek pat mano, kad reikėtų gerinti pamokų dėstymo kokybę. Bent vieną korepetitorių turi 37 procentai moksleivių. Dažniausiai į juos kreipiasi gimnazijų, didmiesčių, ypač Vilniaus, moksleiviai. Įdomu, kad korepetitorius turi daugiausia tie moksleiviai kurių pažymių vidurkis aukščiausias.
Įdomu, kad korepetitorius turi daugiausia tie moksleiviai kurių pažymių vidurkis aukščiausias.
Lietuvoje dažnai girdime nuogąstavimus, kad gabiausias mūsų jaunimas išvyks mokytis į užsienį. Ar pagrįstos tokios baimės?
MOSTA atliktos moksleivių apklausos duomenimis 87 procentai apklaustų baigiamųjų klasių moksleivių planuoja studijuoti Lietuvoje, 9 procentai – užsienyje, o likusieji dar nežino. Norintys studijuoti užsienyje mano, kad ten jų laukia geresnės karjeros perspektyvos ir aukštesnė studijų kokybė. Tarp abiturientų, planuojančių studijas užsienyje, yra daugiau norinčių siekti ne tik bakalauro, bet ir magistro, mokslų daktaro laipsnio negu tarp tų, kurie ruošiasi likti Lietuvoje. Tačiau šis reiškinys nėra masinis. Pavyzdžiui, pernai iš geriausiųjų Lietuvos abiturientų, „šimtukininkų“, daugiau nei 80 procentų pasirinko studijas Lietuvoje. Be to, kaip dažnai sako MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė, reikia galvoti ne apie tai, kaip jauniems žmonėms neišvažiuoti, o ką kiekvienas galime padaryti, kad jie norėtų sugrįžti.
