Vadovaujantis Eurobarometro duomenimis, 2012 m. vykdytų apklausų rezultatai parodė, kad net 92 proc. visų Lietuvos gyventojų nurodė mokantys bent vieną užsienio kalbą. Iš jų – 80 proc. teigė mokantys rusų kalbą, 38 proc. – anglų.
Statistikos departamento duomenimis, per 2011 metų gyventojų surašymą tarp jaunuolių nuo 15 iki 29 metų mokantys anglų kalbą nurodė 72 proc. Vyresni nei 30 metų gyventojai geriau moka rusų kalbą.
Tačiau mokančių kitų pasaulyje paplitusių kalbų, tokių kaip prancūzų ar ispanų, Lietuvoje – mažuma. 2012 m. Eurobarometro duomenimis, 3 proc. lietuvių moka prancūzų (ES šis skaičius siekia 12 proc.), vos 1 proc. – ispanų (ES – 7 proc.).
Tiek verslui, tiek valstybės tarnybai
Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, daugiau nei 12 tūkst. lietuvių 2016 m. dirba užsienio investuotojų įsteigtuose verslo paslaugų centruose.
Anglų kalbos žinios ir gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje yra būtinybė, o papildomų kalbų mokėjimas – didelis privalumas ieškantiems darbo užsienio investuotojų įmonėse.
Anglų kalbos žinios ir gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje yra būtinybė, o papildomų kalbų mokėjimas – didelis privalumas.
„Keliomis kalbomis bendrauti galintys asmenys, organizacijos ir įmonės turi daug pranašumų. Kalbų mokėjimas didina kūrybingumą, laužo kultūrinius stereotipus, skatina laisvą mąstymą ir gali padėti kurti naujoviškus produktus bei paslaugas“, – tokią tezę yra išsakęs Europos Komisijos narys Leonardas Orbanas, atsakingas už daugiakalbystę ir kultūrų dialogą.
Užsienio kalbų mokėjimas yra svarbus dirbant ne tik versle, bet ir valstybės tarnyboje. Kandidatuojant į tam tikras pozicijas, atitinkamas anglų, prancūzų ar vokiečių kalbų lygis gali būti netgi privalomas.
2015 m. į Užsienio reikalų ministerijos ieškomas diplomatines pareigybes atrinkti pretendentai buvo pakviesti pasitikrinti, kaip gerai moka anglų kalbą. Pretendentų buvo reikalaujama anglų kalbą mokėti C1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. Iš 89 egzamino laikyti atvykusių pretendentų šį etapą sėkmingai įveikė tik 37.
Mokame kalbėti buityje, bet ne versle
Vilniaus verslo kolegijoje (VVK) 15-ktus metus Užsienio kalbų katedroje dėstantis Andrejus Račkovskis pastebi, kad dabartinių abiturientų, stojančių į aukštąsias mokyklas, anglų kalbos žinių lygis yra žymiai pagerėjęs. Tačiau net ir puikiai įvaldyta bendrinė (B2) lygio kalba verslo santykių kontekste nėra pakankama.
„Mokyklose yra įgyjamas B2 anglų kalbos lygis, kuris leidžia laisvai bendrauti buityje. Tačiau versle nebegali vartoti bendrinių sąvokų – turi kalbėti tiksliai ir suvokti sąvokų prasmę“, – teigia A.Račkovskis.
Jo pastebėjimu, nors B2 ir C1 kalbos lygius skiria tik vienas slenkstis, tačiau norint tą slenkstį peržengti, teks nemažai padirbėti. „C1 kalbos lygio įgyti neįmanoma, jeigu nesupranti vartojamų sąvokų konteksto, – įsitikinęs kalbų specialistas. – Todėl mūsų kolegijoje kalbų besimokantys studentai yra supažindinami ir su verslo aplinka – jo veikimo mechanizmais ir principais.“
Kalbų mokslai – geras atspirties taškas
A.Račkovskio pastebėjimu, į kalbas orientuotas I pakopos (bakalauro) išsilavinimas gali tapti puikiu atspirties tašku tolesnei karjerai. „Absolventas išmoksta kalbų, geba komunikuoti tarptautinėje erdvėje, vertėjauti. Tai – puiki pradžia, nes kalbiškai pasikaustęs ir ambicingas specialistas visuomet ras darbo vietą. O toliau jau pati darbovietė padiktuos, kokio antro išsilavinimo, esant poreikiui, reiktų siekti toliau“, – teigia pašnekovas.
Mokyklose yra įgyjamas B2 anglų kalbos lygis, kuris leidžia laisvai bendrauti buityje. Tačiau versle nebegali vartoti bendrinių sąvokų – turi kalbėti tiksliai ir suvokti sąvokų prasmę.
Šiais metais naują studijų programą „Anglų kalba ir tarptautinė komunikacija“* įsteigusi VVK būsimiems studentams siūlo 3 metus trunkančių nuolatinių studijų metu įgyti ne tik C1 anglų kalbos lygį ir susipažinti su verslo aplinka, bet ir pramokti antros užsienio kalbos – vokiečių, prancūzų, ispanų, švedų arba kinų.
„Tai, kad kalbos specialistai reikalingi darbo rinkai, yra neginčijamas faktas. Bet jie turi būti rengiami pagal inovatyvias studijų programas siejančias kalbos studijas su kitų mokslo sričių studijomis.
Mūsų absolventai turi ne tik puikiai bendrauti keliomis užsienio kalbomis, bet ir žinoti verslo kūrimo bei organizavimo principus, marketingo, medijų kalbos ypatumus, komunikuoti tarptautinėje verslo bei tarpkultūrinėje aplinkoje“, – papildo viena pagrindinių studijų programos „Anglų kalba ir tarptautinė komunikacija“ iniciatorių, VVK direktorė Jolanta Skirgailė.
*Programa ketinama vykdyti nuo 2016 m. spalio mėnesio, kai bus įregistruota Švietimo ir mokslo ministerijoje. Į ją bus vykdomas tik tiesioginis priėmimas. Daugiau apie studijų programą „Anglų kalba ir tarptautinė komunikacija“ galite sužinoti čia.
