Kalbėti apie šią temą tikriausiai reikėtų pradėti nuo dokumentų, kuriuose nurodoma, koks turėtų būti ugdymo turinio kūrimas ir įgyvendinimas mokyklose. 2015 m. parengta Geros mokyklos koncepcija pasižymėjo holistiniu požiūriu į ugdymą ir ugdymąsi, joje pabrėžiama mokyklos bendruomenės ir gyvenimo mokykloje svarba. Šis šaltinis, skirtas tiek mokytojams, tiek tėvams, kitoms interesų grupėms, yra šiuolaikinės mokyklos raidos orientyras, kuris brėžia kryptį mokykloms, skatina mokyklos bendruomenių kūrybiškumą, iniciatyvas, nukreiptas į mokyklų tobulinimą.
Tuo metu Bendrosios programos mokyklos koncepcija, parengta 2008 m., aptaria ugdymo turinį valstybės lygmeniu. Būtent šiame dokumente ne vienoje vietoje akcentuojamas ugdymo(si) integralumo aspektas. Apie tai rašoma jau įvade: „didinti ugdymo turinio integraciją siekiant, kad mokiniai suprastų ir galėtų kūrybingai taikyti tai, ką išmoko“. Paiešką siaurinant iki aktualijų integralumo, jį randame prie dviejų uždavinių, per kuriuos siekiama socialinio ugdymo(si) tikslo: „tyrinėdami žmonių gyvenimą praeityje ir dabartyje, nustato istorinių įvykių, geografinių, visuomeninių reiškinių priežastis ir pasekmes, suvokia ir kritiškai vertina dabartiniame pasaulyje vykstančius politinius, socialinius, ekonominius, kultūrinius ir gamtinius reiškinius bei procesus.“ Iškart po šio esančiame uždavinyje taip pat įvardijama aktualijų svarba: „analizuoja savo ir kitų žmonių elgesį, individualius ypatumus, aktualias visuomenės gyvenimo problemas, vertina jas ir, kiek leidžia galimybės, bando spręsti žvelgdami iš asmeninės, savo gyvenamosios vietovės, nacionalinės ir globalios perspektyvos.“
2017–2018 m. ir 2018–2019 m. Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo programų Bendrojo ugdymo plane į tam tikrus dalykus (istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų) rekomenduojama integruoti šias temas: „Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios turi būti nuolat ir sistemingai atskleidžiamos ir aptariamos su mokiniais, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: nacionalinio saugumo samprata ir sistema Lietuvos Respublikoje; rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas.“
Rodos, šiandienos įvykių, vykstančių Lietuvoje ir pasaulyje, svarba suvokiama ir perteikiama. Tad mokyklos ir mokytojai, vadovaudamiesi Bendrosiomis programomis turėtų formuoti mokyklos ir klasės lygmens ugdymo turinį pritaikydami jį pagal atskirų klasių ir mokinių poreikius taip, kad mokiniai pagal savo išgales pasiektų kuo geresnių rezultatų.
Vis dėlto dažnai būna, kad tai, kas parašyta ant popieriaus, tikrovėje įgyvendinama nebūna. Kaip yra iš tikrųjų – ar aktualijų integravimas į pamokas vyksta, ar tai yra tik formalus įrašas?
Tokį klausimą iškėlė į svarbiausias šiandienos aktualijas mokytojams ir mokiniams padedančio įsigilinti kasmėnesinio naujienlaiškio „Aš manau“ rengėjai. Visą lapkritį jie kvietė mokytojus pasidalyti praktikomis, kaip mokydamiesi pilietiškumo, istorijos, kalbų ar kitų dalykų, drauge su moksleiviais nagrinėja šių dienų Lietuvos ir pasaulio įvykius.
„Esame labai maloniai nustebinti, kad lygiavertiškai kūrybingai aktualijas į vedamas pamokas integruoja įvairiausių dalykų mokytojai. Aktualijų integravimą jie sieja su kritinio mąstymo lavinimu, Z kartos sudominimu klasikiniais dalykų pagrindais. Džiaugiamės, kad mokytojai tarp kitų savo sugalvotų įrankių naudoja naujienlaiškį „Aš manau“ ir jį rekomenduoja kitiems. Norėtume, kad tokių mokytojų ir pamokų Lietuvos mokyklose būtų kuo daugiau“, – komentavo aktualijų naujienlaiškio projekto vadovė Giedrė Biržytė.
Vienas konkurso nugalėtojų, Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Mindaugas Grigaitis, mano, kad aktualumo kriterijus ugdymo turiniui sukuria sąsajas su dabartimi, paverčia mokymąsi konkretesniu, vysto tam tikras kompetencijas: „Būtent naudojant aktualijas mokinius galima įtraukti į problemų sprendimo procesą, ugdyti XXI a. žmogui būtinas kūrybiškumo, kritiško mąstymo kompetencijas.“
Pašnekovas integruotą ugdymą mato kaip įrankį formuoti visapusišką asmenybę: „Pats integruotą ugdymą matau kaip galimybę realizuoti humanistinės pedagogikos akcentuojamą holistinį mokymą: kiekviena sritis apima skirtingus mūsų patirties aspektus, bet visas sudėję mes galime matyti žmogų kaip visumą, lavinti visapusišką asmenybę. Dalykų integracija ir turi parodyti, kad visos žmogaus kultūrinės veiklos sritys yra susijusios.“
Priežasčių ne viena
Vis dėlto, praktikoje integruotas ugdymas atrodo kiek kitaip. Skirtis tarp realybės ir teorijos atsiranda, nes įprastai ugdymo programas sudarinėja teoretikai, ne praktikai. Kalbant apie šiandienos socialinių, ekonominių ar politinių įvykių integraciją į pamokas, kaip kliūtį įvardyti galima ir siaurus programų reikalavimus ir stambias jų apimtis.
M.Grigaitis sako, kad ugdymo turinį praktikoje sieti su aktualijomis nėra labai paprasta, kadangi kiekvieno dalyko programos yra sukurtos būtent tam dalykui, o valstybės mastu sukurtų integruotų programų nėra. Ši užduotis perleidžiama mokytojams į rankas.
„Tai, kad viešojoje erdvėje girdime apie savitas pamokas, pamokas kitaip, įdomias integruotas pamokas yra mokytojų kūrybiškumo rezultatas. Sistema reikalauja kūrybiškumo, kritiško mąstymo ugdymo, bet įkalina mokytoją ir mokinį siauruose griežtai reglamentuotų, perkrautų programų rėmuose“, – paaiškina mokytojas.
Jam antrina ir kita konkurso dalyvė, istorijos mokytoja metodininkė Aina Šiaulytė. Ji pažymi, kad istorijos mokymosi procese sieti praeities ir dabarties įvykius sudėtinga ir dėl to, jog moksleiviai neseka šių dienų politinių, ekonominių ir socialinių įvykių: „Jaunimas dažnai gyvena savo erdvėje, kurioje mažai politikos, bet daug įvairiausių socialinių tinklų naujienų. Dažnai rimta politinė ar socialinė aktualija išgirstama tik pamokos metu. Dėl dviejų nežinomųjų – dabarties aktualijos ir istorijos įvykio ar proceso praeityje – vidinė dalykinė integracija ne visada sėkminga“.
Praktiniai pavyzdžiai
M.Grigaitis konkursui skirtoje paraiškoje rašė, kad analizuoti klasikinę literatūrą literatūros mokytojui – bene didžiausias iššūkis. Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojas pasidalijo patirtimi, kaip tris žinomus kūrinius – Homero „Iliada“, Žemaitės „Marti“ ir Vinco Krėvės „Skerdžius“ – jam pavyko susieti su šių dienų aktualijomis. Žymaus graikų epo analizei mokytojas skyrė pamoką „Sportas graikų kultūroje ir literatūroje“, kur mokiniai tiek teoriškai, tiek praktiškai susipažino su Olimpinėmis žaidynėmis – diskutavo apie jų principus ir reikšmę, patys metė diską, ietį, bėgo 200 m distanciją.
Mokytojo pateikti pavyzdžiai demonstruoja, kaip lietuvių kalbos ir literatūros pamokose galima paliesti pačias įvairiausias temas – moterų diskriminaciją, smurtą šeimoje ar žmonijos poveikį gamtai. Pašnekovas pabrėžia, kad aktualijos turi būti tikslingai integruojamos, ne tik dėl įdomumo. „Darydami integruotą pamoką sporto manieže mes integravome antikinę literatūrą, istoriją, kūno kultūrą ir galiausiai reflektavome, kiek antikiniai sportiniai principai aktualūs šiandien, kokią įtaką jiems daro sporto komercializavimas. Tokiu būdu mes malonią ir įdomią pamoką iškeliama į aukštesnių gebėjimų kaip kritiškas mąstymas, problemų sprendimas lygmenį. Tai turėtų būti aktualijų integravimo tikslas“, – dėstė jis.
Aptardama demokratinės sanklodos vertybes, istorijos mokytoja metodininkė A.Šiaulytė pamokoje su dešimtokais demokratijos temą susiejo su Popiežiaus vizitais Lietuvoje ir pasaulyje. Šiai pamokai kaip įrankį ji pasitelkė ir aktualijų naujienlaiškį. Dirbdami grupėse mokiniai diskutavo, koks pontifiko vizitų tikslas, kuo skyrėsi Jono Pauliaus II-ojo ir Pranciškaus apsilankymai, lygino, kokia Lietuva buvo tada ir dabar.
Apie konkursą
Konkurse „Mokomės iš aktualijų“ dalyvavo dvidešimt mokytojų iš visos Lietuvos – Telšių, Gargždų, Molėtų, Kauno ir kitų miestų bei miestelių. Paraiškas papildydami vaizdo įrašais ir nuotraukomis, dalyviai pristatė, kaip vietos ir globalias aktualijas integruoja į mokomų dalykų pamokas.
Komisija („Kurk Lietuvai“ alumnai Mantė Makauskaitė („AfriKo“ bendraįkūrėja), Nedas Abaris („Euromonitor International“ verslo vystytojas) ir Neringa Stroputė („Versli Lietuva“ projektų vadovė)) skaitė ir vertino dalyvių paraiškas. Pirmąją vietą komisija skyrė Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui M. Grigaičiui, antrąją – Telšių Žemaitės gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytojai metodininkei A. Šiaulytei, trečiąją – Gargždų Vaivorykštės gimnazijos etikos mokytojai Ilmai Agajan. Pedagogai apdovanoti „Bitės“ ir „Fotofabriko“ įsteigtais prizais.
Skatinamuosius internetinės parduotuvės „Varlė.lt“ prizus vertintojai skyrė Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijos geografijos mokytojai Linai Barauskienei, Molėtų progimnazijos matematikos ir informacinių technologijų mokytojai Jurgitai Kniaziukienei, Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos anglų kalbos mokytojai metodininkei Linai Mickevičienei.
Apie naujienlaiškį
Naujienlaiškis „Aš manau!“ – tai unikali edukacinė priemonė mokytojams, padedanti įsigilinti į svarbiausias aktualijas, apie kurias vėliau galima diskutuoti istorijos, pilietinio ugdymo, geografijos ir kitų pamokų metu. Tokiu būdu siekiama diskusijas per pilietinio ugdymo pamokas priartinti prie aktualių ir mokiniams artimų temų. Priemonė mokytojams yra tęstinis projektas, organizuojamas jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ alumnų asociacijos. Projektas kuriamas kartu su VU TSPMI, Lietuvos žurnalistikos centru. Jį remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, platina TAMO dienynas, Ugdymo plėtotės centras. Informacinis rėmėjas – 15min.lt.
Naujienlaiškius rasite ČIA.
