– Jūsų atstovaujama (LEU) universiteto Lituanistikos katedra kasmet organizuoja atvykusiems kitataučiams lietuvių kalbos kursus ir įvairius integracijos į visuomenę renginius. Ar galite papasakoti nuo ko viskas prasidėjo, kaip sekasi dirbti su kitataučiais, ar jie imlūs lietuvių kalbai bei kaip jie integruojasi mūsų visuomenėje – per socializacinius renginius, ar asmeniškai ieškodami įvairių asmeninių būdų?
– Kokių tautybių/šalių atstovai daugiausia mokosi pas jus lietuvių kalbos?
– Nuo 2005 metų LEU Lietuvių kalbos ir kultūros centre Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose, Baltistikos modulyje ir dalinėse studijose studijavo iš daugelio šalių studentai (Amerikos, Azijos, Europos). Daugiausia per šiuos metus sulaukiame studentų iš Ukrainos, Gruzijos, Lenkijos, Vokietijos, Kinijos. Kursų organizavimo pradžioje populiariausios šalys buvo – Lenkija, Vokietija, Italija, Turkija. Per pastaruosius metus geografija kinta dėl ekonominių, politinių sąlygų. Studentams iš Gruzijos ir Ukrainos suteikiama daugiau LR ŠMM stipendijų, todėl atsiranda natūralus šių šalių susidomėjimas. Vis daugėja norinčių studijuoti lietuvių kalbą iš Kinijos, Kazachstano, atsiranda pavienių studentų iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos. Gausus studentų skaičius iš kaimyninės Lenkijos (Vroclavo Baltistikos centro, Varšuvos). Daugėja studentų ir Brazilijos, Argentinos, Kanados, turinčių lietuviškų šaknų ir panorusių išmokti protėvių kalbą.
– Ar pavyksta kitataučiams per kelis mėnesius išmokti bent lietuvių kalbos pagrindus?
– Turime gerų pavyzdžių, kai užsieniečiai per mėnesį įgyja lietuvių kalbos pagrindus. Studentai, atvykę į mėnesio intensyvius vasaros ar žiemos kursus, pasiekia A1 arba A2 kalbėjimo lygį ( pvz., po paskutiniųjų kursų iš 46 studentų tik 4 studentai nepasiekė kalbos mokėjimo lygio). Po semestro studijų studentai pasiekia B1 kalbėjimo lygį, dažnam pasiseka pasiekti ir B2. Rezultatus lemia daug faktorių – tai ir kalbų mokymosi praktika (tie studentai, kurie turi kalbų mokymosi patirtį, lietuvių kalbos mokosi daug lengviau); gimtosios kalbos ir lietuvių kalbos panašumai ar skirtumai (fonetiniai, gramatiniai, sintaksiniai; kalbų kilmė); besimokančiųjų lietuvių kalbos motyvai (asmeniniai, darbo, studijų, socialinės integracijos). Iš patirties galima teigti, kad lietuvių kalbos mokytis sekasi daug lengviau tiems studentams, kurie turi kalbų mokymosi patirtį, lietuvių kalbos fonetika artima besimokančiojo gimtajai kalbai ir stipri asmeninė motyvacija.
– Ar studentai noriai mokosi ir domisi lietuvių kultūra, ar tai daugiau daro iš reikalo?
– Kiekvienais metais turime daugiau nei 200 studentų, kurie mokosi lietuvių kalbos. Tik maža dalis (apie dešimt procentų) mūsų kalbos mokosi iš reikalo. Kiti nori išmokti lietuvių kalbos, nes turi lietuviškų šaknų, antri ketina studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, treti iš meilės Lietuvai, ketvirti dėl asmeninio ryšio su lietuviu ar lietuve. Atsiranda ir išskirtinių lietuvių kalbos mokymosi motyvų – mokslo, tyrimo tikslais, atsitiktinis iš smalsumo noras pažinti Lietuvą, lietuvių kalbą, jaunatviškas nuotykio ieškojimas (lietuvių kalba kaip seniausia indoeuropiečių šeimos kalba). Studentai, turintys tikslą, greičiau išmoksta kalbą. Kiekvienais metais kursus renkasi vis daugiau studentų. Viena iš priežasčių – buvusių studentų „parnešta“ žinia apie kursus, Lietuvą. Užsienio studentams Lietuva taip pat tampa vis labiau patrauklesnė dėl kultūrinių, socialinių sąlygų, siūlomų studijų programų. Trečiųjų šalių studentai renkasi Lietuvą ir dėl bakalauro ar magistro studijų.
Daugelis atvykusiųjų nori ne tik išmokti kalbą, bet pažinti ir jos kultūrą. Būtent kalba ir kultūra yra tas raktas, kuris atrakina duris į skirtingų tautų, skirtingų patirčių pažinimą. Kitos kultūros ir kalbos pažinimas sudaro prielaidas dialogui ir bendradarbiavimui. Taigi, noras išmokti ar bent pramokti lietuvių kalbą – toli gražu ne vienintelis motyvas užsieniečiams atvykti į mūsų šalį. Vieni ieško ir savo lietuviškų šaknų, kiti nori susipažinti su kultūra prieš pradėdami studijas Lietuvoje, o dar kiti paprasčiausiai tenkina smalsumą ir plečia akiratį, paraginti anksčiau kursus ar studijas baigusių draugų.
– Gal yra kokių įdomių istorijų, kuomet atvykę studijuoti kitataučiai čia ir pasilieka gyventi, kaip jiems sekasi?
– Turime ne vieną įdomią istoriją apie studentus likusius gyventi Lietuvoje. Prieš trejus metus trys turkai atvyko iš Turkijos į lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus. Po kursų pasliko ir metų intensyviesiems kursams. Po metų pasiekę B2 lietuvių kalbos mokėjimo lygį įstojo į LEU bakalauro studijų programas. Šiuo metu tebestudijuoja, dirba; puikiai integravosi Lietuvoje. Ukrainietė Katia Balahtar atvyko prieš dvejus metus į Lkkc intensyvius lietuvių kalbos kursus, vėliau tęsė semestro studijų programą, po metų įstojo į magistro studijas. Lietuviškų šaknų turinti brazilė atvyko mokytis lietuvių kalbos, pamatyti savo senelių gimtąją šalį. Po kursų sutiko lietuvaitį, liko gyventi Vilniuje, dirba, savanoriauja įvairiose organizacijose.
Šiais metais į intensyvius žiemos kalbos ir kultūros kursus atvyko trys studentai iš Argentinos, vienas iš jų – Giuliano Volpe Girliauskas. Studentas išėjo iš darbo Argentinoje, jau antras mėnuo sėkmingai integruojasi į Lietuvos gyvenimą, mokosi kalbos, aktyviai dalyvauja socialiniame gyvenime.
Studentė iš Japonijos Aya Kimura netyčiomis užklydo į Lietuvą prieš dvejus metus: mokėsi intensyviuose vasaros kalbos ir kultūros kursuose, tęsė dalines studijas, žiemos intensyviuose kursuose toliau mokėsi kalbos. Per pasirinktą studijų laiką pasiekė B2 kalbos mokėjimo lygį, planuoja Tokijuje atidaryti Baltistikos centrą, tęsti kultūrinį bendradarbiavimą su Lietuva. Puikiai integravosi Lietuvoje, verčia vaikų literatūros knygas į japonų kalbą, domisi muziejais, architektūra, kultūra, rašo mokslinius straipsnius apie Lietuvą. Studentas iš Maroko turi kelionių agentūrą, dalyvauja Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatymuose, sukūrė šeimą Vokietė, ištekėjusi už lietuvio, atėjo į kursus išmokti savo vyro gimtosios kalbos. Per metus pasiekė B2 kalbos mokėjimo lygį, puikiai integruojasi Lietuvos socialiniame ir kultūriniame gyvenime. Studentai iš Kinijos mokosi Baltistikos modulio studijose, studijuoja LEU Muzikos katedroje, dalyvauja Lietuvos socialiniame ir kultūriniame gyvenime.
– Su kokiais iššūkiais Lietuvių kalbos ir kultūros centras susiduria prisidedant prie kitataučių integracijos, ar jaučiate vis dar neigiamą lietuvių nusistatymą kitataučiams ir/ar pabėgėliams?
– Iššūkių visada yra rengiant ir organizuojant lietuvių kalbos ir kultūros kursus. Pirmasis iššūkis trečiųjų šalių studentų vizų klausimas (Baltarusijos, Rusijos, Bangladešo, Kinijos ir kt.). Kitas iššūkis – atvykusiųjų studentų integracija, socializacija. Kadangi studentai atvyksta ir pakankamai trumpam laikotarpiui (4 savaitėms), turime numatyti įvairias veiklas ir priemones, kad besimokantieji kuo greičiau integruotųsi į Lietuvos gyvenimą. Turime numatyti įvairius aspektus, nes kursuose dalyvauja įvairių tautybių (rusų, ukrainiečių, azerbaidžaniečių, armėnų), rasių, religijų, įsitikinimų studentų. Numatome kursų programoje veiklas, kad studentai sutartų tarpusavyje, toleruotų ir gerbtų vienas kitą ir kad pažintų ir susivoktų patys savarankiškai būdami mieste, keliaudami po Lietuvą. Stengiamės kuo plačiau pateikti šią informaciją žiniasklaidoje, studentai duoda interviu radijui, televizijai, rengiami straipsniai įvairiuose portaluose, spaudoje. Tai padeda formuoti visuomenės vis palankesnį požiūrį į kitataučius Rengiame atvirus visuomenei renginius, pavyzdžiui Restoranų dieną. Kviečiame vilniečius ir miesto svečius atvykti į universitetą, pabendrauti, pasivaišinti studentų pagamintais tautiniais patiekalais. Vis palankesnė situacija klostosi Vilniuje, visuomenei patinka, kad kitataučiai mokosi lietuvių kalbos. Vasario šešioliktosios proga sukūrėme sveikinimą Lietuvai, kuriame studentai iš 10 šalių lietuviškai sveikino Lietuvą ir siuntė linkėjimus. Sulaukėme visuomenės palankios reakcijos ir pozityvių komentarų.
Kalbinome LEU Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovę Vilmą Leonavičienę.
Parengta įgyvendinant projektą „Lietuvos identitetas – tautų mozaika“.
