Ukraina – ant įvairių reformų slenksčio
Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis 15min sakė, kad kaimyninė šalis šiuo metu įgyvendina daug reformų – tiek sveikatos apsaugos, tiek švietimo, tiek pensijų srityse.
Neformaliojo švietimo būreliuose vaikai užsiima mėgstama veikla ir dėl to patiria mažiau streso, gauna daugiau teigiamų emocijų.
„Švietimas – tai investicija į ateitį, o neformalusis švietimas šiuo atveju – tarsi socialinė parama šios šalies vaikams. 2014-aisiais Rusija pradėjo agresiją prieš Ukrainą: kai šalies visuomenė pergyvena tiek sukrėtimų, pagrindinis valstybės uždavinys yra pasirūpinti vaikais, moksleiviais. Smagu, kad Ukrainos švietimo ministerija yra viena pažangiausių ministerijų šalyje. Aiškiai matome jos pastangas sukurti naują sistemą su naujais kokybės standartais“, – kalbėjo M.Janukonis.
Lietuva teikia Ukrainai įvairią pagalbą, tiek materialią, tiek dalindamasi patirtimi įvairių bendradarbiavimo projektų metu. Šiuos projektus remia Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, pasak M.Janukonio, švietimo projektai yra vienas iš prioritetų.
„Nuspręsta vystyti švietimo projektus būtent karo paveiktuose regionuose. Su kokiais iššūkiais čia galime susidurti? Kiekvienai reformai kyla natūralus pasipriešinimas. Kita vertus, kol kas viskas, ką siūlo Lietuva yra priimama labai pozityviai. Mūsų pagalba tikrai vertinama“, – sakė M.Janukonis.
Jo teigimu, neformaliojo švietimo būreliuose vaikai užsiima mėgstama veikla ir dėl to patiria mažiau streso, gauna daugiau teigiamų emocijų. Tai padeda išvengti agresijos, kuri kyla gyvenant ir mokantis tokiomis sąlygomis, kai tarsi nėra vilties, kad gyvenimas grįš į įprastas vėžes. Lietuva Ukrainai padeda ir kitokiais būdais, pavyzdžiui, vasaros metu į Lietuvą atvyksta stovyklauti ukrainiečiai jaunuoliai, lietuvių lėšomi remontuojamos 2014-2015 metais apšaudytos Ukrainos mokyklos.
Ambasadoriaus teigimu, konsultacinę pagalbą Ukrainai taip pat teikia buvęs Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, humanitarinę pagalbą savo iniciatyva teikia Akmenės, Joniškio savivaldybės. Atsiranda vis daugiau bendrų projektų tarp Lietuvos ir Ukrainos universitetų.
Mokymas tęsiasi ir okupuotoje teritorijoje – bet mes nežinome, kaip viskas ten vyksta.
„Mes švietimo organizavimo sistemą gavome iš Europos, dabar metas ją perduoti toliau“, – sakė M.Janukonis.
Ukrainos Švietimo ministerijos atstovė: dauguma mokyklų ir universitetų tiesiog išsikėlė
Lietuvoje apsilankiusi Ukrainos švietimo ministerijos Neformaliojo švietimo ekspertė Oksana Savytska 15min.lt teigė, jog absoliuti dauguma Ukrainos universitetų ir dalis mokyklų tiesiog išsikraustė iš Rusijos armijos okupuotos teritorijos.
„Sąmoningas jaunimas iš tų teritorijų išvažiavo – net mūsų Švietimo ministerijoje dirba mergina, kuri paliko tą kraštą praėjus valandai po okupacijos. Bet yra daug jaunuolių, kurie bijo palikti teritoriją, nerimauja, kad kitame mieste nepavyks įsikurti, kad neras darbo, kad neturės iš ko gyventi. Nes darbo ieškoti greičiausiai reikėtų važiuoti į sostinę, Kijevą, o ten nuomotis būstą ir pragyventi iš tiesų brangu. Mokyklos ir 10 universitetų iš to krašto tiesiog evakavosi ir dabar veikia teritorijose, kur karo veiksmai nevyksta. Mokymas tęsiasi ir okupuotoje teritorijoje – bet mes nežinome, kaip viskas ten vyksta. Tikimės, kad karas baigsis ir viskas grįš į Ukrainos rankas“, – kalbėjo O.Savytska.
Pašnekovė pasakoja, jog Ukrainos valdžia labai rūpinasi iš okupuotos teritorijos persikėlusių aukštųjų mokyklų studentų apgyvendinimu ir maitinimu. Taip pat priimta daug įstatymų, leidžiančių iš okupuotų teritorijų atvykstantiems jaunuoliams nemokamai studijuoti aukštosiose mokyklose, profesinėse mokyklose, nemokamai gyventi bendrabučiuose, gauti nemokamą išsilavinimą.
Tuo metu neformalusis mokymas (nors apibrėžtas 2017-ųjų rudenį šalyje priimtu įstatymu), pasak ekspertės, vis dar yra įstrigęs praėjusio amžiaus pabaigoje.
„Mes turime kai kurias Tarybų Sąjungos atgyvenas: pavyzdžiui, taip vadinamą mokymą už mokyklos ribų – specialiuose rūmuose ir panašiose organizacijose. Tačiau toks neformalusis mokymas nėra standartizuotas, nėra jokių reikalavimų, kaip turėtų būti ugdoma, mokoma. Norime labiau atitikti vaikų poreikius, mokyti juos vadinamųjų „minkštųjų gebėjimų“, emocinio intelekto. Todėl ir esame čia – kad Lietuvos ekspertai pasidalintų savo patirtimi“,– kalbėjo O.Savytska.
Karinius veiksmus ištvėrusių regionų vaikai – kitokie
Apsilankiusi Lietuvos vaikų ir jaunimo centre moteris pripažino, kad tokia vaikų neformaliojo ugdymo sistema ir sąlygos stipriai skiriasi nuo to, kas šiuo metu egzistuoja Ukrainoje.
„Lietuvoje ugdoma pasitelkiant projektinę veiklą, o Ukrainoje – pagal seną tvarką. Siekiame kad neformalusis ugdymas labiau priartėtų prie vaikų poreikių ir interesų“, – kalbėjo Lietuvoje viešėjusi Ukrainos Švietimo ministerijos atstovė.
Vietovėse, kurios yra arti konflikto zonosų vaikai yra labiau uždari, konfliktiniai, jautrūs ir jų poreikiai – kitokie.
Siekiant dalintis gerąja patirtimi pasirašytas memorandumas tarp Ukrainos švietimo ministerijos ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centro. Keturiose karo siaubą patyrusiose Ukrainos savivaldybėse (Donecko regione) pradėtas vykdyti pilotinis projektas, kurio metu neformaliojo ugdymo sistema bus pertvarkyta remiantis lietuviškuoju modeliu.
Kitaip tariant, atsiras vadinamasis moksleivio „krepšelis“, iš kurio finansuojama moksleivio pasirinkta neformaliojo švietimo veikla. Lietuvoje šis krepšelis finansuojamas iš valstybės biudžeto, Ukrainoje tam bus skirtos savivaldybių lėšos.
„Savivaldybės jau dabar sudarinėja neformaliojo ugdymo programas, numato mechanizmus, kaip lėšos skirtos ugdymui („mokinio krepšelis“) keliaus paskui vaiką. Ieškome būdų, siekiame išbandyti pilotinį projektą ir jo metu išsiaiškinti, kaip ši sistema veikia. Žinoma, bandant kažką naujo tenka išeiti iš savo komforto zonos, atsiranda abejonių ir baimių, tačiau Lietuvos vaikų ir jaunimo centras mums labai padeda“, – dėkojo O.Savytska.
Šiuo metu dar nėra aišku netgi kokių neformaliojo švietimo programų norėtų karinę intervenciją ištvėrusių savivaldybių moksleiviai.
„Vaikai labai skirtingi, su skirtingais poreikiais – pirmiausia reikia tuos poreikius išanalizuoti. Svarbiausia orientuotis ne į tai, kokių programų ministerija mano, kad reikėtų, bet atsižvelgti į regionų specifiką. Pavyzdžiui, kokia ten egzistuoja pramonė, ko reikia, kad vaikai, gavę išsilavinimą neišvažiuotų kitur, o prisidėtų prie vietos teritorijos plėtros. Decentralizacija – dar viena mūsų reforma: perduosime sprendimo teisę savivaldybėms. Regionai skirtingi ir vaikai skirtingi – ypač vietovėse, kurios yra arti konflikto zonos. Tų regionų vaikai yra labiau uždari, konfliktiniai, jautrūs ir jų poreikiai – visiškai kitokie“, – atskleidė pašnekovė.
Emocinio ir socialinio ugdymo trūksta tiek vaikams, tiek mokytojams
Ekspertai svarsto, kad mokant šio regiono vaikus emocijų pažinimo, jų raiškos, socialinių santykių, naujoji Ukrainos karta išaugs su savybėmis, kurios galbūt leis pasiekti taiką tarp konfliktuojančių valstybių.
Numatome bausmes už mušimą, bet nepasakome, kaip galėtumėme elgtis kitaip.
„Mes Ukrainoje stengiamės taikyti Lietuvos patirtį patyčių prevencijos srityje (Olweus ir kitos panašios patyčių prevencijos programos, pasiteisinusios Lietuvoje, – red.past.). Manau, kad tiek mokytojams, tiek vaikams reikia padėti suvokti patyčių priežastis, savo agresijos priežastis, būti supratingesniems. Turime pripažinti, kad konflikto akivaizdoje dažnai vaikų agresiją provokuoja ir patys mokytojai. Ukrainoje šiuo metu mokytojai turi didžiulius krūvius, daug atsakomybių, jų darbas ne visuomet įvertinamas tinkamu atlyginimu. Tai kartais lemia emocijų išliejimą ant vaikų“, – pripažįsta O.Savytska.
Jos teigimu, dėl šios priežasties emocinis ir socialinis ugdymas būtinas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Todėl Ukrainos Švietimo ministerija iš Lietuvos vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro ketina perimti socialinio ir emocinio ugdymo patirtį. Beje, Ukrainoje vasarį taip pat įsigaliojo įstatymas, numatantis administracinę atsakomybę už vaikų, nepilnamečių mušimą.
„Emocinis intelektas, jo ugdymas – tai tos sritys, kuriomis mes turime pasirūpinti po įstatymo įsigaliojimo: nes juk numatome bausmes už mušimą, bet nepasakome, kaip galėtumėme elgtis kitaip. Tai būtų loginė šio įstatymo realizavimo tąsa – aš labai palaikau emocinį ir socialinį ugdymą“, – pokalbį pabaigė O.Savytska.
