Per metus vyksta 50–60 veiklų už klasės ribų
Pasak gimnazijos direktorės Irenos Jankevičienės, šiuo metu integruotos veiklos netradicinėse erdvėse yra viena iš prioritetinių įstaigos krypčių. Į šias veiklas aktyviai įsijungia daugiau nei pusė mokytojų, kurie per mokslo metus surengia apie 50–60 tokių netradicinių renginių.
„Kokią naudą aš, kaip mokyklos vadovė, matau šiame procese? Matau galimybę mokiniams patirti sėkmę, ypač tiems mokiniams, kuriems nelabai sekasi klasėje. Veikla netradicinėse aplinkose kiekvienam mokiniui taip pat suteikia galimybę geriau pažinti ir suprasti save. Bendraudama su buvusiais mokiniais, kai klausiu, kaip jiems sekasi, girdžiu, kad jie patenkinti, net jeigu egzaminų rezultatai nėra labai aukšti.
Jie teigia, kad mokykloje įgijo gebėjimą komunikuoti, dirbti komandoje, ieškoti įvairios informacijos, viešai kalbėti. Taigi gebėjimai, kurių jie įgyja būdami kitose aplinkose, vykdydami integruotas, tiriamąsias veiklas, jiems duoda didelę naudą ateityje, jau besimokant aukštosiose mokyklose ar kitur“, – pasakojo gimnazijos vadovė.
Mokiniai sako, kad buvo labai įdomu ir lengva. Mokytojai tikina, kad užduotys buvo pakankamai sudėtingos.
Pasak jos, svarbu ir tai, kad grįžę iš veiklų netradicinėje erdvėje, mokiniai per apibendrinamuosius renginius jas pristato visai mokyklos bendruomenei, todėl su jomis gali susipažinti ir kiti mokiniai, kurie toje veikloje nedalyvavo. Taip pat į tokius renginius, kurių metu vyksta pamokos kitaip, kartais pasikviečiamos ir kitos mokyklos.
„Kai pas mus atvyksta mokiniai iš kitų mokyklų, jų reakcija būna labai įdomi. Dalindamiesi įspūdžiais jie sako, kad buvo labai įdomu ir lengva. Tačiau mokytojai tikina, kad užduotys buvo pakankamai sudėtingos, atitinkančios jų lygį. Tiesiog tokia nestandartinė praktinė veikla nesukuria sunkumo jausmo kaip pamoka klasėje, mokiniai jaučiasi laisviau“, – svarstė pašnekovė.
Mokiniai siekia geresnio įvertinimo
Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Marytė Karpienė antrino, kad integruotų veiklų metu užduotys individualizuojamos, diferencijuojamos, pritaikomos kiekvienam mokiniui. Būtent todėl vaikai gali pajusti pasitenkinimą, kad jiems pavyksta padaryti tai, kas nesiseka sėdint klasėje. Duodant grupines užduotis, grupei priskiriami įvairių gebėjimų mokiniai, kad stipresni padėtų silpnesniems.
Išvykų ir pamokų netradicinėse erdvėse metu paprastai integruojami du–trys dalykai, pavyzdžiui, chemija, geografija, biologija; fizika ir biologija; lietuvių kalba, dailė, technologijos, muzika.
„Kitokia aplinka mokinius motyvuoja mokytis, jie pamato prasmę, kodėl reikia vieno ar kito dalyko žinių, pagaliau jie geriau įsimena taip gautas žinias. Kai organizuojame išvyką, mokiniai iš anksto žino, ką turės padaryti ir kokio rezultato iš jų tikimasi, ką reikia kelionės metu stebėti, kokios informacijos ieškoti.
Ir jie suinteresuoti tas užduotis atlikti, nes turi šansą gauti geresnį įvertinimą nei klasėje. Integruotos pamokos dažniausiai vertinamos kaupiamuoju balu, o tam tikrais atvejais, jei daug padirbėta, ir galutiniu pažymiu. Taip pat patys mokiniai įsivertina savo ir vienas kito darbą“, – pasakojo M.Karpienė.
Siekia bendradarbiauti su universitetais
Gimnazijos fizikos mokytoja Dalia Venckuvienė pasakojo, kad užduotis netradicinėms pamokoms, pasinaudodama ir interneto galimybėmis, paprastai kurianti pati.
„Pateikiu tokias užduotis, pagal kurias konkrečiai būtų galima tyrinėti gamtą, pavyzdžiui, išmatuoti medžio skersmenį, aukštį, stebėti šiluminio spinduliavimo priklausomybę nuo paviršiaus, matuoti temperatūrą, greitį atskiruose atstumuose. Tokios užduotys atliekamos artimoje aplinkoje. Edukacinių išvykų metu į tolimesnius objektus kartu integruojamės su kitais dalykais. Pavyzdžiui, vykstame į Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, pakeliui užsukame į „Ariogalos vandenis“, kur mokiniai klauso, kas jiems pasakojama, o tada atlieka iš anksto mūsų paruoštas užduotis.
Aš manau, kad toks aplinkos pakeitimas, išėjimas iš klasės, vaikams duoda labai daug – juos motyvuoja, skatina domėtis dalyku giliau. Išskiriu du mokinių tipus – vieniems sekasi geriau atlikti eksperimentus, jie yra praktikai, o kiti yra teoretikai, jiems geriau sekasi parengti teorinę dalį. Per šias veiklas jie turi galimybę pasirinkti tai, kas jiems geriau sekasi. Pagaliau ne visus eksperimentus galima atlikti klasėje, todėl kartais išeiname kad ir į gimnazijos stadioną. Pavyzdžiui, kad patyrinėti Paskalio dėsnį skysčiams ir dujoms, nustatyti vėjo greitį galima tik lauke“, – aiškino mokytoja.
Gimnazija turi planų bendradarbiauti su Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojais, Kauno technologijos universitetu. Buvusiame A.Stulginskio universitete gimnazistai dalyvavo respublikiniame konkurse ir užėmė aukštą ketvirtą vietą. Mokiniai lankosi aukštosiose mokyklose, gali atlikti tokius eksperimentus, kurių neįmanoma padaryti mokykloje. Tokia nauja patirtis motyvuoja mokinius.
Parsiveža kalnus įspūdžių
Galimybe bendradarbiauti su universitetais džiaugėsi ir chemijos mokytoja Rasa Čepauskienė. Kartu su mokiniais ji neseniai viešėjo Kauno technologijos universitete.
„Gimnazistai atliko bandymus, kurių, manau, ilgai nepamirš. Su dėstytojais buvo iš anksto suderinta tema, universitetas labai geranoriškai mus priėmė. Kiekvienas vaikas iš savo namų atsivežė vandens ir laboratorijoje jį tyrėme, nustatėme kietumą. Jiems buvo be galo įdomu, juolab kad dirbo su chemikalais, kurių gimnazijoje neturime. Iš esmės jie atliko antro kurso studentų darbą, bet puikiai suprato visą procesą. Ir įspūdžių buvo labai daug.
Vėliau grįžę jie perteikė savo patirtį kitiems mokyklos mokiniams. Šiuolaikinės skaitmeninės technologijos leidžia patirtį perteikti labai vaizdžiai per nuotraukas, filmuotą medžiagą. Džiaugiamės, kad mokykla suteikia galimybes tokioms nestandartinėms veikloms ir aktyviai tuo naudojamės.
Pavyzdžiui, neseniai su geografijos mokytoja visai dienai išvykome į Jukainių geomorfologinį draustinį, kur mokiniai įvairiais aspektais tyrinėjo vandenį. Pasiskirstėme grupėmis ir atlikome bandymus pagal iš anksto numatytas užduotis, viską fiksavome, aptarinėjome, lyginome, darėme išvadas“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak R.Čepauskienės, nors mokytojams pamokos netradicinėse erdvėse yra galvos skausmas, nes reikia sugalvoti užduočių, mokiniai į tokias veiklas įsitraukia labai noriai..
Skatinamas vaikų smalsumas
M.Karpienė pabrėžė, kad iš anksto parengtos užduotys padeda sužadinti vaikų smalsumą – jie nėra tik aktyvūs klausytojai, o patys ieško informacijos.
„Kai lankėmės Rumšiškių muziejuje, darbuotojos buvo nustebusios. Po edukacinės programos mokiniai visur tik laksto, visko klausinėja, kažką žymisi. Mat jie turėjo konkrečias užduotis: pavyzdžiui, nufotografuoti dešimt objektų, sužinoti jų pavadinimus, paskirtį; nufotografuoti skirtingų Lietuvos regionų drabužių juostas ir jas vėliau nupiešti; surinkti medžiagą rašinėliui apie apie kokį nors muziejaus daiktą.
Taigi kiekvienas asmeniškai ieškojo jiems įdomios informacijos, klausinėjo darbuotojų, kad galėtų vėliau apie parašyti ir pristatyti medžiagą kitiems“, – teigė gimnazijos atstovė.
Pasak gimnazijos direktorės I.Jankevičienės, kadangi mokiniai edukacinių veiklų metu yra užsiėmę, jie yra drausmingi, mokytojams nereikia jiems duoti pastabų dėl elgesio.
„Rengdami strateginį planą ateinantiems trejiems metams taip pat įtraukėme mokinius, kad jie pristatytų, ko patys norėtų. Veiklos netradicinėse aplinkose buvo labai gerai įvertintos. Mokiniai pareiškė, kad nori daugiau tokių išvykų. Todėl ir stengiamės dėl jų.
Mokyklos lėšos tokioms išvykoms ribotos, bet visgi administracija palieka pirmumo teisę spręsti, kiek jų reikia, mokiniams ir mokytojams. Aišku, tai papildomas krūvis mokytojams. Prieš pamokas gamtoje, mokytojai tam tikrais atvejais vyksta ten anksčiau už mokinius, kad paruoštų užduotis, kartais palieka ir siurprizų“, – pasakojo mokyklos vadovė.
Naujų ugdymo metodų taikymą mokyklose, mokymąsi kitose erdvėse skatina ir ES fondų finansuojamos priemonės – „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ ir kt.
