Prie kelto darbo dienomis rytais būriuojasi grupelės vaikų, lydimi auklėtojų jie sulipa į keltą ir plaukia anapus, į Smiltynę, paėjėję apie pora šimtų metrų atsiduria darželyje, iš kur grįžta kiek po 17 valandos.
Svarbiausia šiame darželyje – tinkama apranga, mat nepaisant oro vaikai didžiąją laiko dalį leidžia gryname ore, pastogėje ar po atviru dangumi, kur žaidžia, muzikuoja, tyrinėja, keliauja į žygius, į pajūrį, ieško lobio ir užsiima įvairiausiomis veiklomis.
Idėją padiktavo vaikai
Du berniukus auginanti D.Urbanavičienė „Miško darželio“ idėją subrandino pati susilaukusi vaikų ir supratusi, jog rinkoje nėra nė vieno darželio, į kurį norėtų vesti vaikus.
„Viskas prasidėjo, kai man tėtis paliko tokį raganų nameliuką Druskininkuose, kur esu gimusi. Ten ėmiau daryti gamtines vasaros stovyklas, su drauge suremontavome, tiesiog įspūdingai smagu buvo per vasarą, viskas gerai ėjosi. Tai buvo dienos stovyklėlės, o po jų atėjo noras daryti toliau. Kadangi buvau Klaipėdoje, norėjau toliau tęsti čia.
Tuo pačiu metu lauko darželis atsidarinėjo Vilniuje, kartu turėjome mokymus su tokia moterimi iš Škotijos, kuri jau 30 metų dirba su lauko darželiais. Pradžioje mūsų darželyje buvo mano ir auklėtojų vaikai, gal 7-8, visi savi, žiūrėjome, kaip viskas pavyks, vertinome sezonų kaitą... Ir puikiai! Turime 40 vaikų!“, – džiaugiasi D.Urbanavičienė. Šiuo metu „Miško darželis“ visiškai užpildytas. Įkūrėja teigia, jog įstaiga nori augti ne į plotį, o į gylį, tad jau rudenį čia pradės mokytis pirmokėliai, na, o kol kas miške ir toliau verda mažųjų kasdienės veiklos.
Žirniai jau pasodinti
„Miško darželio“ ugdytiniai šiuo metu darbuojasi iš peties, mat čia vyksta sodinimo darbai. Vaikai į lysves jau pasodino žirniukus, pupas. Darže paprastai auga ir pomidorai, morkytės. Tiesa, anot įkūrėjos, vaikai tarsi paukšteliai viską nulesa greičiau nei derlius sunoksta, tačiau toks jau tas pažinimo procesas.
Šalia pagrindinės mėnesio temos, sodinimo, vaikai šiuo metu įnikę ir į driežų tematiką – lipdo, piešia, karpo.
„Vaikai sugalvojo, kad reikia terariumą pasidaryti, bandome ir šį projektą“, – šypteli dviejų vaikų mama.
Nuolat žygiuose
D.Urbanavičienė neatsidžiaugia darželio vieta, Smiltyne, kuri apsupta vandenų ir miško dvelkia ypatinga atmosfera, kurioje augti vaikams labai tinkama terpė.
„Smiltynė tai nuostabi vieta, kur iš vienos pusės jūra, smėlio dėžė begalinė, iš kitos pusės marios, gali stebėti veiksmą mieste ir girdėti mašinų garsus, policijos sirenas, uosto darbus, laivai – viskas akivaizdžiai čia, bet lyg ir esi ne tame. Pasakiška vieta.
Jūrų muziejus šalia, delfinariumas, etno sodyba, jie daug edukacijų turi, prie jų mes mielai jungiamės. Žiemos metu dažnai vykstame į miesto edukacines veiklas P.Domšaičio galerijoje, bibliotekoje, darome parodas, esame mobilūs ir socialūs“, – apie darželį pasakoja Dovilė.
Veiklų čia netrūksta. Šiltuoju metų laiku vaikai keliauja į pajūrį, kur gali kapstytis, taškytis. Visais metų laikais keliauja tyrinėjimams į mišką, eina į žygius, ieško lobio.
„Mes darome ir visa kita – piešiame, muzikuojame, tačiau neturime atskirų rimtų pamokėlių, kur visi susėstume. Visa tai orientuojame į gamtą, muzikuojame su pagaliukais, akmenukais, buteliais, piešdami nesėdime suoluose, o išsitiesiame vadinamąjį statybinį, kietoką popierių per visą kiemą ir piešiame, – apie veiklas pasakoja moteris.
– Sunku ir papasakoti, ką veikiame, nes tai begalinė kaita. Man vienas gražiausių momentų šiemet, kai buvo baisiai daug prilyta ir viskas užšalo, miške buvo didžiulė ledo arena. Ledas buvo skaidrus, vaikštai, matai, įšalę spygliai, pernykščiai lapai, pagaliai, būdavo ir mums, auklėtojoms, visiškas tyrinėjimo objektas, paveikslas. Būdavo skeli ledą, jis suskyla į formas, apžiūrinėjome, kas yra rombas, trikampis. Kiekviename sezone, gamtos pasikeitime tiek daug dalykų, iš ko pasimokyti. Tai vienas momentas, bet kaskart viskas kitaip“.
Vaikai nuolat keliauja į žygius – ieško vabalų, lobių, o stebuklingose miško vietose vieni kitiems palieka lauktuvių – kas obuolių, kas vandens ar kitų gėrybių kitai atkeliausiančiai vaikų grupei.
Apranga pati svarbiausia
Nuvargę vaikai grįžę į darželį sėda pietų, kuriuos atsineša savuose specialiuose termosuose. Dovilė teigia, jog visiems ugdytinių tėvams tenka pasirūpinti termosais, taip pat specialiais neperšlampančiais rūbais, kurių instrukcijos surašytos iki smulkmenų su patarimais net ir kojinėms, bei miegmaišiu, kuriame laukia saldus popiečio miegelis.
„Visiems privalomas 45 minučių poilsio metas, pagulėjimas arba pamiegojimas. Jei vyresnieji nemiega, nors būna, kad visi iki vieno lūžta kaip lapai, mes neverčiame, būna ir mažyliai, neužmiega, turi pagulėti, duodame individualiai kokią knygutę pavartyti gulint“, – pasakojo lauko darželio įkūrėja, besidžiaugianti, jog nuo pat veiklos pradžios čia tebedirba įkurti darželį padėję bendraminčiai.
Mėlynės ir gintarai
Pagal brandą „Mėlynėms“ ir „Gintarams“ priskirtus vaikus darželyje globoja kelios auklėtojos, kiekviena jų užsiima su 5-6 ugdytiniais. Šiuo metu įstaigoje dirba dešimt auklėtojų, tarp kurių vieną dieną vaikams skirianti menininkė, komiksų piešėja Viktorija Dambrauskaitė.
„Akcentuojamės, kad pritrauktume žmones, kurie būtų įdomūs, gyvenime ir dar kažką veiktų, būtų mokytojai kažkuo. Turime fantastiškai dainuojančių ir muzikuojančių, fotografų profesionalų, įdomių žmonių, jie nebūtinai turi būti su pedagoginiu išsilavinimu, bet duoda labai daug vaikams“, – sako Dovilė, pasakojanti, jog šio darželio auklėtiniai serga gerokai mažiau, mat yra užsigrūdinę.
„Šie vaikai būna fiziškai stiprūs, imlūs naujai aktyviai veiklai, pas juos raumenys išvystyti net ir smulkieji, nes gamtoje viskas skirtingai – skirtingos šakos, kur lipi, kupsteliai. Tai jaučiame ir iš sergamumo. Apie gripo epidemiją aš sužinau tik iš kaimynų. Vienas kitas serga, tačiau epidemijos nebūna, o ir ligos kitokios, jei būna kosulys, jis nevirsta bronchitu, greičiau išsivalo. Jei nekarščiuoja, mes priimame vaikus ir su sloga, leidžiame iki pietų miegelio būti, taip vaikai greičiau pasveiksta“, – pasakoja moteris.
Darželinukai taps pirmokais
Rudenį darželis pradeda naują, miško mokyklos etapą. Mokyklos filosofija – įvairaus amžiaus vaikų grupelės iki 12 narių. Vaikai čia bus mokomi ne dalykais, o projektinės veiklos metu.
Mes matome, kad vaikai labai „faini“ ir viskas mums pavyksta, tiesiog gaila, jog vaikai išeina ir vėl patenka į tas standartines vėžes. Nereikia jokių stebuklingų filosofijų, reikia vykdyti taip, kad būtų gera, – sakė Dovilė.
„Užaugo darželis ir turės pradinę mokyklą. Čia nebus pamokų, kaip lietuvių, matematika ar gamta, bet imsime projektą ir per patyriminę veiklą mokysimės, aptarsime, ką norime pasiekti. Pradiniame amžiuje ugdymo programos vykdymas gali būti labai įvairialypis.
Mes matome, kad vaikai labai „faini“ ir viskas mums pavyksta, tiesiog gaila, jog vaikai išeina ir vėl patenka į tas standartines vėžes. Nereikia jokių stebuklingų filosofijų, reikia vykdyti taip, kad būtų gera“, – sakė Dovilė.
Šioje pradinėje mokykloje nebus jokio vertinimo nei balais, nei pasiekimus žyminčiomis gėlytėmis. Apie vaiko pasiekimus tėvai sužinos grįžtamojo ryšio savaičių metu.
Pamokos mokykloje vyks neįprastai – rytą vaikai sutiks ne suole, o mankštose gamtoje, pasikalbėjimuose, tuomet iki popietės kibs į projektines veiklas, o vėliau galės prisijungti prie miško darželio draugų, tiesa, kaip vyresnėliai, tikimasi, taps talkininkais bendruomenės nariams – padės papjaustyti pavakariams obuoliukų ar sutvarkyti priemones.
