Apie tėvų vaidmens mokykloje kaitą, jų įsitraukimą ir jo suvokimą kalbamės su nemenkai šią temą analizavusia Garliavos Jonučių progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja D.Manukian.
– Tėvų įsitraukimą į vaikų mokymosi procesą veikiausiai galima prilyginti suvokimui, kad jie yra atsakingi už atžalų akademinius pasiekimus. Kaip vertinate šių laikų tėvų sąmoningumą šiuo klausimu?
– Tėvų suvokimas apie įsitraukimą į mokyklos veiklą yra labai įvairus, tai neapsiriboja tik atsakomybe už vaiko akademinius pasiekimus. Vieni tėvai minimaliai įsitraukia į mokyklos gyvenimą, t.y. periodiškai kontaktuoja su mokytojais dėl vaiko ugdymo rezultatų, padeda vaikams atlikti namų darbus, kiti – stengiasi gauti visą su vaiko ugdymu susijusią informaciją, retkarčiais dalyvauja mokyklos veikloje kaip stebėtojai, tačiau keliant tikslus, juos įgyvendinant ar vertinant pasiekimus nedalyvauja.
– O galbūt mes į tėvų ir vaikų santykius žiūrime „senamadiškai“? Valandų valandas ruošti pamokas kartu, vaikščioti į mokyklos renginius – gal tai atgyvena? Juk neretai sakoma, kad šių dienų vaikai kitokie – kompiuteriai ir kiti pomėgiai? Gal kitoks ir tas santykis? Gal jie savarankiškesni, o tas įsitraukimas jau dabar turi būti kitoks?Vis dėlto reikia pasidžiaugti, kad yra ir tokių tėvų, kurie yra lygiateisiai partneriai ir aktyviai dalyvauja jiems skirtose veiklose: įvairiuose seminaruose, pokalbiuose, diskusijose, taip pat gali įsitraukti į veiklas mokykloje: ne tik organizuoti ir vykdyti savanorišką veiklą, konsultuoti formuojant mokyklos politiką, teikti įvairių siūlymų mokyklos tarybai, atstovauti įvairiems komitetams, bet ir dalyvauti mokytojų veiklos vertinime, įdarbinime, paaukštinime ir pan.
– Tėvų – vaikų – mokyklos santykis ir įsitraukimas į mokyklos gyvenimą kinta. 1991 metų daugelyje užsienio mokyklų tėvai buvo nepageidaujami svečiai, lankytojai mokykloje. O nuo 1991 m. iki 1997 m. tėvų savanoriavimu buvo skatinamas tėvų dalyvavimas įvairiose mokyklos veiklose. Vėliau tėvų vaidmuo pakito. Jie jau buvo suvokiami kaip klientai, todėl dalis mokyklos turimos atsakomybės buvo perleidžiama jiems.
Tėvai jau suvokia, kad jų įsitraukimas į mokyklos gyvenimą nėra beprasmis.
Nuo 2005 metų tėvai, įsitraukę į mokyklos veiklą, tampa mokyklos partneriais. Jie įsitraukia į mokyklos valdymą, dalijasi atsakomybe ir abipuse pagarba. Pripažinimas yra tarpusavio santykių pagrindas, dėl to gerėja šių dienų mokinio akademiniai pasiekimai, mokyklos lankomumas, mažėja narkotines ir psichotropines medžiagas vartojančių vaikų skaičius, be to, prisidedama prie organizacijos sėkmės kūrimo. O vaikams padėti ruošti pamokas, vaikščioti į mokyklos renginius ir pan. nėra nei atgyvena, nei senamadiška. Tai skirtingi tėvų įsitraukimo lygmenys, tėvai jau suvokia, kad jų įsitraukimas nėra beprasmis.
– Vis dėlto, kokio pobūdžio bebūtų tėvų įsitraukimas į vaikų mokyklinį gyvenimą jis – neabejotinai reikalingas. Deja, mokyklos bendruomenė tikina, o ir patys tėvai neretai pripažįsta, kad jis – per menkas. Kas lemia tą atotrūkį tarp šeimos, tėvų ir mokyklos? Gal galėtumėte išvardinti kelis pagrindinius veiksnius.
– Tėvų įsitraukimas į įvairias mokyklos veiklas yra būtinas. Įvairiuose Lietuvos švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose, kaip antai, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos švietimo koncepcijoje ar Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, akcentuojama ir pabrėžiama tėvų įsitraukimo į įvairias mokyklos veiklas svarba ir nauda. Kiekvienoje mokykloje turi būti skiriamas didelis dėmesys tėvų ir mokyklos sąveikos kūrimui, nes šiuo metu tėvų įsitraukimas į mokyklos veiklas nėra aukštas.
Daugelis Lietuvos ir užsienio autorių pastebėjo, kad tėvų asmeninės socialinės-demografinės charakteristikos, tokios kaip tėvų lytis, amžius, gyvenamoji vieta, tautybė, turi įtakos tėvų įsitraukimui į įvairias mokyklos veiklas. Tačiau daugelyje Lietuvos mokyklų atliktas tyrimas neparodė esminės šių veiksnių įtakos. Didžiausią atotrūkį tarp šeimos ir mokyklos lemia trys pagrindiniai veiksniai: tėvų suvokiama įsitraukimo nauda, tėvų įgalinimas ir mokyklos klimatas. Neigiamos įtakos tėvų įsitraukimui turi ir mokyklos vadovo vadovavimo stilius.
Didžiausią atotrūkį tarp šeimos ir mokyklos lemia trys pagrindiniai veiksniai: tėvų suvokiama įsitraukimo nauda, tėvų įgalinimas ir mokyklos klimatas.
Pastebėta, kad šiuo metu daugelyje Lietuvos mokyklų labiausiai išreikštas yra transformacinis vadovo valdymo stilius, kuris turi neigiamos įtakos tėvų įsitraukimui į mokyklos veiklas, ypač į mokyklos valdymą. Kuo labiau bus skatinami tokie veiksniai, kaip tėvų suvokiama įsitraukimo nauda, tėvų įgalinimas ir mokyklos klimatas, tuo tėvų įsitraukimas į mokyklos gyvenimą bus didesnis.
– Įdomu išgirsti ir iš kitos pusės. Kas, jūsų galva, daro įtaką tėvų įsitraukimui į mokyklos gyvenimą? Pati mokykla, būdai? Vaikas?
– Kiekvienoje mokykloje turi būti skiriamas didelis dėmesys tėvų ir mokyklos sąveikos kūrimui. Visų pirma, kiekvienos ugdymo įstaigos vadovas turi suvokti ne tik tėvų įsitraukimo į mokyklos gyvenimą naudą, svarbą, bet ir platų spektrą veiksnių, kurie lemia tėvų įsitraukimą. Planuojant įvairias ugdymo/-si veiklas jam turėtų rūpėti tėvų nuomonė, požiūris, patirtis.
Nes jie gali ir patarti, ir pateikti įvairių problemos sprendimo būdų, ir padėti ieškoti išteklių, taip būtinų kiekvienai mokyklai. Mokyklos vadovas turi stengtis, kad jo ir mokyklos personalo nuomonė apie tėvų įsitraukimą sutaptų. Todėl ne tik mokyklos vadovo supratimas, nuomonė, bet ir jo turimos žinios apie tėvų įsitraukimą gali padėti kitiems suprasti tėvų įsitraukimo naudą.
Taip pat skaitykite: Smurtas ir patyčios tarp vaikų – ne tik mokyklos, bet ir tėvų reikalas
Tėvai taip pat turi suvokti, kad jų įsitraukimas į įvairias veiklas mokykloje nėra laiko švaistymas, bet prisideda ne tik prie vaiko mokymosi pažangos, padeda spręsti mokykloje egzistuojančias įvairias problemas. Todėl ne tik mokyklos vadovas, bet ir mokytojai, mokyklos administracija, t.y. visi asmenys, dirbantys mokykloje, turėtų ieškoti įvairių būdų, metodų, kaip akcentuoti įsitraukimo naudą.
– Kurie veiksniai, jūsų galva, svarbiausi? Ko tėvams trūksta, kas juos paskatintų?
– Tėvų įgalinimas – vienas iš veiksnių, kuris šiuo metu trukdo tėvams įsitraukti į mokyklos gyvenimą. Šiuo metu daugelis tėvų mano, kad jie nieko negali pakeisti, nuo jų niekas nepriklauso. Todėl labai svarbu, kad mokyklos vadovas stengtųsi įgalinti, t.y. dalytųsi savo turima galia ne tik su mokyklos personalu, bet ir su tėvais. Pastarieji turėtų būti buriami į įvairias bendruomenės narių grupes, kurioms būtų sudaromos sąlygos ne tik laisvai tartis, diskutuoti, kurti, ieškoti racionaliausių problemos sprendimo būdų, bet ir kontroliuoti savo veiklą.
Tėvų įgalinimas – vienas iš veiksnių, kuris šiuo metu trukdo tėvams įsitraukti į mokyklos gyvenimą.
Mokykloje tėvai turėtų tapti dalyviais, bendrauti su mokyklos vadovybe, klasės auklėtojais formuojant mokyklos politiką, įvairias klasės ir mokyklos veiklas. Taip jie galėtų panaudoti savo turimas žinias ir įgūdžius dalyvaujant įvairiose veiklose. Būtent tėvų įgalinimas skatina ne tik atsakomybės jausmą, bet ir leidžia prisiimti atsakomybę.
Labai svarbus veiksnys – pozityvus klimatas mokykloje. Visų pirma, kiekviena mokykla turi skatinti prasmingą dvipusį, tėvų ir mokyklos, bendradarbiavimą, grįstą pasitikėjimu, atvirumu bei pagarba. Informacinių technologijų pagalba turi būti tobulinama komunikavimo tarp tėvų ir mokyklos sistema, kuri padėtų dalintis įvairi informacija, susijusia ne tik su mokinių pasiekimais, bet ir su tėvų įsitraukimu.
Taip tėvai jausis reikalingi, galintys prisidėti prie mokyklos sėkmės kūrimo. Labai svarbus ir individualus bendravimas su šeima. Todėl mokykla turi pastebėti kiekvieną šeimą, rasti laiko pokalbiams su ja.
Tėvų įsitraukimas į mokyklos veiklas, taip pat ir į mokyklos valdymą, turi būti skatinamas įvairiomis priemonėmis. Kiekvienos mokyklos uždavinys – sukurti skatinimo sistemą, skirtą tėvų įsitraukimui didinti. Pasak tėvų, mokyklos vadovas turi pripažinti, įvertinti ir palaikyti jų nors ir labai menkas pastangas įsitraukti į įvairias veiklas.
Mokykla įvairiais būdais (publikacijos mokyklos internetiniame puslapyje, mokyklos stenduose; padėkos švenčių rengimas ir pan.) turi pasidžiaugti ir pasidalinti informacija ne tik apie vykdomą tėvų įsitraukimą mokykloje, bet ir apie galimybes įsitraukti. Reikia nepamiršti, kad įvairių renginių, skirtų neformalių santykių kūrimui organizavimas, taip pat skatina tėvus įsitraukti į mokyklos veiklas.
Taip pat skaitykite: Lietuviai – vieni mažiausiai į vaikų ugdymą įsitraukiančių tėvų Europoje
Apibendrinant galima teigti, kad tik tokią mokyklą lydės sėkmė, kurioje bus pirmiausia suvokta tėvų įsitraukimo nauda, tėvams suteikiama daugiau teisių kuriant mokyklos gerovę, palaikomi atviri, šilti, pagarba grįsti santykiai su visomis suinteresuotomis šalimis, ypač su tėvais, kurių įsitraukimas į mokyklos gyvenimą – būtina efektyvaus šiuolaikinės mokyklos valdymo sąlyga.
2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijomis bus finansuojami projektai, skatinantys telkti mokyklos bendruomenę ir gerinti bendrojo ugdymo kokybę.
Kaip padidinti tėvų įsitraukimą į mokyklos gyvenimą ir vaiko ugdymą? Nors oficialūs tėvų susirinkimai – tik labai nedidelė šio proceso dalis, apklausos rodo, kad net ir tokia įsitraukimo forma vis mažiau patraukti tėvams. Ar sutinkate, kad aktyvus dalyvavimas mokyklos gyvenime yra būtinybė, o ne pasirinkimas? Ko reikia, kad tėvų susirinkimai nebūtų ignoruojami? Su kokiais sunkumais susiduriate spręsdami vaikų problemas mokykloje?
Mokytojai, tėveliai, kviečiame pasidalinti savo mintimis. Jūsų istorijų ir nuomonių laukiame adresu tevu.susirinkimas@15min.lt. Įdomiausius laiškus publikuosime.