Įvairius švietimo projektus įgyvendinanti ir savotišką Švietimo ministeriją primenanti komanda, anot jos, telkia skirtingus žmones bendram tikslui. Mat geranoriškai jaunimo ir galbūt būsimų savo darbuotojų atžvilgiu nusiteikęs verslas ne visada turi laiko užsukti į mokyklas. Šios, kaip ir kitos švietimo bei studijų įstaigos, užsiėmusios kitais reikalais, pirmiausiai rūpinasi mokslo programoje numatytais dalykais. A. Šoparė pasakoja, kaip sekasi visus suvesti ir kartu stiprinti Klaipėdos švietimo ekosistemą.
– Kodėl apskritai turime kalbėti apie švietimą? Viskas tarytum aišku – vaikai eina į mokyklą, paskui dauguma stoja į universitetą ar kolegiją. Ankstesnių laikų problemų, kurios kai kur aktualios ir šiandien, – visuotinis švietimas, jo prieinamumas mergaitėms, skurdžiau ar atokiau gyvenantiems vaikams, – mes lyg ir nebeturime.
– Švietimas visada bus aktualus ir visada bus galima gerinti jo ekosistemą. Kodėl „Klaipėda ID“ apie tai kalba? Mums stipri švietimo sistema būtina, norint pritraukti ir išlaikyti tikslinių sričių investuotojus. Siūlydami jiems kurtis pas mus, plėstis jau esantiems verslams, turime pasiūlyti visų pirma pakankamai talentų. Sunku tai padaryti be tam tikrų pokyčių.
Vienas svariausių rodiklių, investuotojui renkantis šalį ar miestą, – talentai. Agentūroje dirbame labai kompleksiškai – vystome ir talentų pritraukimo bei išlaikymo, ir švietimo projektus, kurių tikslas yra užsiauginti talentus mieste ir regione. Taip, kai kurios problemos mums jau nebėra aktualios, bet kyla naujų iššūkių, pavyzdžiui, darbuotojų perkvalifikavimas ir mokymosi visa gyvenimą galimybių užtikrinimas.
– Ko investuotojai ieško?
– Skirtingų investuotojų poreikiai skiriasi. Gamybinėms įmonėms reikalingi inžinieriai, Klaipėdoje besiplečiančioms ir padalinius naujai atidarančioms informacinių technologijų srities įmonėms itin reikia šios srities specialistų, visiems reikalingi puikūs vadybininkai ir vadovai.
Turime kalbėti ir apie talentus, kurių reikia miesto ateities vizijai bei strategijai įgyvendinti. Norime į Klaipėdą pritraukti tarptautinių paslaugų centrų. Jiems reikalingi ne tik IT, bet ir kitų sričių – užsienio kalbų, verslo administravimo, finansų – specialistai. Jų tikrai galime ir turime paruošti daugiau.
Visos mūsų švietimo veiklos orientuotos į ateities rezultatą, į būtent tokių specialistų skaičiaus didinimą ir kvalifikacijos stiprinimą. Veiklas organizuojame įvairiais lygmenimis. Dirbame su pradinėmis mokyklomis, gimnazijomis, aukštosiomis ir profesinėmis mokyklomis. Bandome padengti visą ekosistemą nuo mažiausių moksleivių, paskatinti juos domėtis IT, STEAM (tiksliaisiais mokslais, technologija, inžinerija, matematika).
– Ką sakote, nėra nauja – IT, kalbų specialistų reikia ir visai Lietuvai, ir kitoms šalims. Bet jūs vykdote nemažai įdomių projektų, kuriuos pavadinčiau vitaminais švietimo sistemoje. Ne desertu, nes naudos iš šio būtų nedaug, nebent saldumo… Projektai „Ateities inžinieriai“, Šešėliavimo programa, gimnazistų baigiamieji projektai – tik keli iš jų.
– „Ateities inžinieriai“ yra profesinio orientavimo iniciatyva. Ją pradėjo nacionalinė agentūra „Investuok Lietuvoje“, mes prie jos prisijungėme, bet dabar visiškai perėmėme jos įgyvendinimą. Iniciatyvos esmė – gimnazistai nuvyksta į inžinerines ir IT įmones, susipažįsta su jų veiklomis, bendrauja su darbuotojais, iš arti pamato darbo procesus. Tuomet vyksta į Klaipėdos miesto aukštąją mokyklą, kur galima įgyti kompetencijų, reikalingų tai specialybei. Kritikai sako, kad tiesiog organizuojame menkavertes ekskursijas. Mano nuomonė kitokia. Nereikėtų žiūrėti į kiekvieną projektą atskirai. Kiekvienas atskirai tikrai gali atrodyti mažai vertingas. Vertingi šie projektai tampa tik kaip ilgo ir nuoseklaus proceso dalis.
Šiemet karantinas privertė pergalvoti šį projektą. Pasitarę su pedagogais nusprendėme įsitraukti į gimnazistų tiriamuosius darbus – savotišką supaprastintą bakalauro darbą, rašomą dar mokykloje. Subūrėme komandą – įvairūs verslai iškėlė moksleiviams iššūkių, pažėrė temų. Darbo rašymą kuruoja mokytojai, gimnazistams padeda aukštųjų mokyklų dėstytojai, įmonių atstovai ir pasirinktos srities profesionalai klaipėdiečiai užsienyje. Šis projektas – pilotinis, iš anksto neplanuotas, bet jau dabar drąsina mokytojų atsiliepimai. Viena chemijos mokytoja sakė šito laukusi 20 metų.
– Neįprastas dar vienas projektas – programavimo pamokos pradinukams. Jos sulaukė didžiulio dėmesio – į vieną vietą pretendavo net 15 vaikų. Pusė atrinktųjų buvo mergaitės. Kodėl pradėta šio dalyko mokyti nuo tokio jauno amžiaus?
– Ši iniciatyva prasidėjo prieš porą metų. Didelė tarptautinė skaitmeninių produktų kompanija „Devbridge“ yra įkūrusi akademiją „Sourcery For Kids“, kurioje vaikai nemokamai mokomi kūrybinių technologijų. Programa pasirodė unikali tuo, kad moko kūrybiškumo IT srityje, vaikai programuoja su „Scratch“ programa.
Pagalvojome, kad tokių mokslų reikėtų ir Klaipėdoje. Per karantiną turėjome 3 mėnesių pilotinį projektą – „Devbridge“ lektorius nuotoliniu būdu vedė užsiėmimus didžiausioje Klaipėdos pradinėje mokykloje. Visiems – ir berniukams, ir mergaitėms – labai patiko! Pradinukai neskirsto profesijų į vyriškas ir moteriškas, todėl anksti, kol jie dar neturi stereotipų, pradedame supažindinti su įvairiomis profesijomis.
Pamatę tokį didžiulį susidomėjimą, tarėmės su Klaipėdos miesto savivaldybės specialistais ir nusprendėme ieškoti kito būdo, kad galėtume įtraukti dar daugiau mokyklų, moksleivių ir mokytojų. „Devbridge“ papasakojo apie programą „Teachers Lead Tech“ – tam tikroje skaitmeninėje platformoje mokosi patys pradinių klasių mokytojai, o paskui gali patys vesti atskirą neformalaus ugdymo pamoką arba mokymą integruoti į įprastas matematikos, gamtos pažinimo ar kitas pamokas.
Mokyklų vadovai atrinko pradinių klasių mokytojus, kurie norėjo dalyvauti. Mokytojai laisvu laiku mokosi ir veda neformalaus ugdymo pamokas. Prisijungę prie programos ir pradėję mokytis, mokytojai gali iškart vesti mokymus vaikams. Vyksta virtualūs susitikimai su mentoriais, šie peržiūri pamokos turinį. Mokytojai suskirstyti grupelėmis, vienas kitą pakonsultuoja.
Patys mokytojai ar mokyklų vadovai sako, kad vaikai nenori išeiti iš šių pamokų, taip nori mokytis! Atsiliepimai – patys geriausi. Mokiniams atsiveria akys – kad IT yra ne vien telefonai. Tai tikrąja to žodžio prasme yra kūryba. Sistema veikia taip, kad vaikai po truputį, to nejausdami pasiekia vis aukštesnį lygį.
Atsiliepimai – patys geriausi. Mokiniams atsiveria akys – kad IT yra ne vien telefonai. Tai tikrąja to žodžio prasme yra kūryba.
Kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe tikimės užtikrinti, kad kitais metais visoms mokykloms būtų suteikta galimybė prisijungti prie programos ir kad visi norintys pradinių klasių mokytojai galėtų dalyvauti. Taip suteikiame galimybę visiems pradinukams ugdyti technologinę kūrybą.
– Prie programos „Teachers Lead Tech Lietuva“ jau prisijungė dvi dešimtys mokytojų, jie susipažįsta su technologinės kūrybos įrankiais, atlieka užduotis ir kūrybinius projektus, pritaikomus pamokose. Ką jie patys apie tai galvoja? Kai kam turbūt reikės nemažai pasimokyti…
– Visi jau prisijungę mokytojai dalyvauja labai aktyviai. Nusiskundimų dėl mokymosi iš jų neturėjome. Mokytojai, kurie jau šiek tiek susipažinę su IT, greitai viską perpranta. Dalyvavau pirmame susitikime, mačiau, kaip viskas vyksta. Yra skirtingi lygiai net mokytojams. Tiems, kurie tik pradeda savo pažintį su informacinėmis technologijomis, yra vienas lygis, labiau pažengusiems, anksčiau dalyvavusiems mokymuose, – kitas lygis.
– Nuo mažiausių norėčiau peršokti prie vyriausių – kuo Klaipėda išskirtinė aukštajame moksle? Be to, kad dalis jo susieta su jūra.
– Labai teisingai – turime specialybių, kurių kituose miestuose neįmanoma rasti. Jos susijusios su uostu, jūra ir vandenynais, technologijomis. Turime vienintelę Lietuvoje Aukštąją jūreivystės mokyklą. Klaipėdos universitetas (KU) turi unikalių su jūra susijusių programų (bakalauro studijų – Hidrologija ir okeanografija, Biologija ir jūros biotechnologija, magistro studijų – Jūrų hidrologija – aut. past.). Šioje srityje turime didžiulį dar neišnaudojamą potencialą, nes šios studijų kryptys dar prastai suprantamos.
Pačioje karantino pradžioje su KU bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko koordinuojamu Jūriniu klasteriu sukūrėme Mėlynosios ekonomikos lyderių programą (angl. „Blue Growth Leaders Academy“). Buvo idėja suburti geriausius šios srities dėstytojus iš visos Europos ir pakviesti savo žiniomis bei patirtimi pasidalinti su profesionalais, gyvenančiais Klaipėdoje bei gabiais studentais. Nors buvo karantinas ir daug visokių iššūkių, pavyko rasti dėstytojus, planavome jų atvykimą į Klaipėdą ir dėstymą. Dėstytojai – labai geranoriški ir būtų atvykę. Bet galiausiai rudenį pradėjome paskaitas internetu.
– Savivaldybė pažadėjo nuo rudens skirti 40 stipendijų pirmakursiams, pasirinkusiems informatikos ir inžinerijos pakraipos studijas Klaipėdos aukštosiose mokyklose. Jie 10 mėnesių gaus po 100 eurų. Kiek toks įrankis skatina jaunus žmones rinktis uostamiestį?
– Turime stipendijas ir jau turime išrinktus laimėtojus. Gabus ir apgalvotą pasirinkimą darantis gimnazistas tikrai nesirenka studijų programos vien dėl stipendijos, tačiau ir jos turi įtakos. Tai turėtų būti ilgalaikė priemonė. Pirmąkart paskyrus stipendijas, ne visi apie jas sužino. Stipendijos buvo numatytos vasarą, pačios aukštosios mokyklos turėjo itin mažai laiko iškomunikuoti būsimiems studentams. Apie tikrąjį poveikį galėtume kalbėti vėliau, po poros mokslo metų, kai aukštosios mokyklos bus jau nuosekliai skleidusios žinią apie paramą.
– Turite dar vieną traukos elementą, kuris nuo nieko nepriklauso, – jūrą. Daug studentų sako, kad kaip tik dėl jos nori studijuoti Klaipėdoje.
–Studentų ar neseniai baigusiųjų studijas klausiame, kodėl pasirinko Klaipėdą. Dažniausiai renkasi būtent dėl jūros, gamtos, gyvenimo būdo. Žmones žavi Klaipėda. Ji – dar ir patogus miestas gyventi. Kita vertus, Klaipėda nėra pats akivaizdžiausias pasirinkimas – neretai studijas Klaipėdoje renkasi ir tie, kurie tiesiog nori eiti šiek tiek prieš srovę.
Neretai studijas Klaipėdoje renkasi ir tie, kurie tiesiog nori eiti šiek tiek prieš srovę.
– Ar uostamiestyje studijas baigę klaipėdiečiai ir iš kitų miestų atvažiavę žmonės lieka? Ar kitur diplomus įgiję klaipėdiečiai grįžta? Kaip jiems sekasi įsidarbinti?
– Kaip tik dabar analizuojame šią informaciją. Daug bendraujame su programų vadovais dėl inžinerijos, IT studijų. Tendencija tokia, kad jau antrame kurse praktiškai visi studentai dirba pagal specialybę. Gavę diplomus jie nebeieško darbo, nes jau turi – ir tikrai turi galimybę likti.
Aš pati buvau išvažiavusi studijuoti į Vilnių, bet grįžau į Klaipėdą ir tikrai nesigailiu. Kai nusprendžiau grįžti – dėl asmeninių, šeiminių priežasčių, svarsčiau, gal neteisingai padariau, nes Vilnius – daug didesnis, visas toks kunkuliuojantis, pilnas žmonių, regis siūlo daugiau galimybių. Dabar, praėjus daugiau laiko, sukūrus šeimą, turint vaikų, nuomonė visiškai pasikeitė. Be galo džiaugiuosi! Klasiokai, kurie išvyko studijuoti kitur ir negrįžo, sako, kad mielai grįžtų. Bet jau kitur įleido šaknis, tad sunkiau priimti tokį sprendimą.
– Koronavirusas stipriai pakeitė visų gyvenimus ir visas sritis. Švietimas išgyvena itin didelius pokyčius – mokytojams teko išmokti dirbti internete, moksleiviams ir studentams – dar daugiau mokytis savarankiškai. Koks šis sektorius bus po to?
– Aš taip ir įsivaizduoju ateities mokymąsi – kaip procesą, kuris turės daugiau sudedamųjų dalių, nei esame įpratę matyti dabar. Net kai save atsimenu mokykloje ar universitete, mokslas buvo labai akademinis. Vis tiek turėsime priartėti prie suomiško modelio, į mokslo sistemą integruoti daugelį dalykų. Neformalias patirtis – taip pat.
Šiemet, negalėdami vykdyti projekto „Ateities inžinieriai“, pradėjome minėtą tiriamųjų darbų projektą. Galvodami apie ateitį, ko moksleiviams reikės, norime išmokyti juos komandinio darbo, bendravimo su skirtingais žmonėmis, problemų sprendimo, paskatinti mąstyti kūrybiškai, įveikti visus iššūkius, ne vien tiesiog išmokti.
Bendraujant su mokyklomis matyti, kad išties daugiausia dėmesio vis dar skiriama tiesiog akademiniam mokymuisi. Tie tiriamieji darbai turėtų prisidėti, kad moksleiviai kažko išmoktų, nagrinėdami konkrečią verslo problemą ar temą, atlikdami cheminį laboratorinį darbą didžiulėje gamykloje, gautų ir kitų įgūdžių.
– Minėjote, kad Klaipėda – jūsų gimtasis miestas. O kaip atsidūrėte švietimo srityje? Kodėl jums ji įdomi, svarbi?
– Studijavau teisę. Mokyklą baigiau, kai geriausi moksleiviai rinkosi teisės arba ekonomikos studijas. Skaičiai man nelabai… Liko teisė. Deja, studijos nepatiko, tad nusprendžiau nedirbti to darbo. Užsiėmiau daugiau vadyba. „Klaipėda ID“ užėmiau skirtingas pozicijas – aktyviai dirbau su ES projektais, jų įgyvendinimu, administravimu. Taip pat – įmonės administracijoje. Galiausiai ėmiausi švietimo projektų.
Švietimas visada atrodė viena prasmingiausių veiklų. Šioje srityje dirbantys žmonės man atrodo kažkokie ypatingi – ar dirba su vaikais, ar su jaunais, ar su suaugusiais, norinčiais persikvalifikuoti, žmonėmis. Todėl net nekilo klausimų, ar patiktų, ar ne. Kai buvo nuspręsta, kad mūsų organizacijoje bus tokia pozicija, kilo vienintelė mintis – labai jos norėčiau! Tai yra prasmingas, labai įdomus darbas, nes gali prisidėti prie švietimo pokyčių. Įdomiausias, maloniausias dalykas dirbant – inicijuoti, vykdyti, koordinuoti projektą ir matyti reakciją, pokyčius. Gal dabar nematome, koks rezultatas bus ilgalaikėje perspektyvoje, gal kai kurios iniciatyvos nepasiteisins, gal kažką reikės kitaip daryti, bet maži pokyčiai labai malonūs, tuomet norisi daryti daugiau ir geriau.
– Iš įgyvendinamų projektų, kylančių idėjų panašu, kad esate nedidelė Klaipėdos Švietimo ministerija…
– Man atrodo, kad esame švietimo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovų telkėjai. Sutelkiame juos visus kažką prasmingo daryti bendrai. Ką pastebėjau dirbdama šitoje pozicijoje – verslas labai geranoriškai nusiteikęs ir nori prisidėti prie pokyčių, nori dalintis žiniomis, praktika, sudominti moksleivius, paskatinti pamąstyti dėl inžinerinės, technologinės profesijos. Bet patys neturi laiko ieškoti kontaktų su mokyklomis. Šios turi kitų iššūkių ir funkcijų, gal neturi daug galimybių bendrauti su įmonėmis. Mūsų funkcija – visus suvesti ir visiems pagelbėti dirbti kartu.
