Lyg nebūtų gana, vasarą karininkas po metus trukusių kursų įgijo pedagogo kvalifikaciją. Vyriškis neslepia dažnai išgirstantis klausimą – kam tau viso to reikia?
Karo akademiją baigęs G.Razma po studijų džiaugėsi sugrįžęs į gimtuosius kraštus – Klaipėdos rajoną. Čia dirbo Krašto apsaugos savanorių pajėgose, trečiojoje rinktinėje.
„Mano gimtinė Gargždai, suvedė likimas, kad ten tarnaučiau. Per penkerius metus daug darbų nuveikėme, užmezgiau glaudžius santykius su visa bendruomene Klaipėdos rajone. Dirbame toliau ir šiandien“, – sako G.Razma, jau pora metų išrotuotas į Vilnių, Karo akademiją, kur dėsto kariūnams.
Mokytis ir mokyti, panašu, yra šio žmogaus pašaukimas.
Užmezgęs glaudžius ryšius bendruomenėje, G.Razma aplink save netruko suburti gausų veiklių rajono žmonių būrį.
Viskas prasidėjo nuo virvės traukimo, kuomet į draugišką ratą susitelkė karinę tarnybą savaitgaliais atliekantys rajono gyventojai. Sėkmingai Lietuvos seniūnijų čempionate sudalyvavę ir antrą vietą užėmę bendruomenės nariai taip susiklijavo, jog buvo aišku – reikia judėti toliau.
Taip prieš trejus metus buvo įkurtas sporto klubas „Kuršis“, atstovaujantis Klaipėdos rajonui. Klube netruko atsirasti ir Jaunųjų kuršių kuopa, šiuo metu vienijanti 125 Klaipėdos ir Kretingos rajono vaikus.
„Vaikų amžius įvairus, nuo 1 iki 12 klasės. Skirtingai nuo būrelių, mes dažniausiai nesėdime vietoje. Turime alpinizmo užsiėmimus, einame į žygius, kartais net ir per naktį, ko kitur nebūna kitur“, – sako G.Razma.
Tarsi nematomas generolas
Nors 2017 metų rugpjūtį karininkas persikėlė į Vilnių, tačiau klube išliko tarsi nematomas generolas.
Jau porą metų kartu su kitais entuziastais vaikams Drevernoje rengia stovyklas. Jose dėmesys sutelkiamas ir į kultūrines tradicijas, istoriją, kariškas žinias.
„Dirbame per tokią etnokarišką prizmę, siejame su kuršiškumu, nes tai susiję su kario pradu. Bendradarbiaujame su skirtingomis organizacijomis, mus remia kariuomenė, nes jaunimas yra mūsų ateitis. Vadovaujamės filosofija, kad ne vien karinių dalykų reikia mokyti vaikus, o būtent tų žinių, kurios gali praversti kasdieninėje veikloje – pavyzdžiui, kaip suteikti pirmąją pagalbą, ką daryti pasiklydus, kaip įveikti baimę ir stresą. Tai paprasti dalykai, su kuriais vaikas susiduria“, – pasakojo karininkas, dažnai sulaukiantis klausimų, kam viso to reikia.
„Mūsų visuomenė pragmatiška. Ne viskas pinigais matuojama... Esmė paprasta – pats esu Klaipėdos rajone užaugęs. Žinau, kaip vasarą mokiniai gali prisigalvoti visokių nesąmonių, o įvairios edukacinės veiklos – vienas būdų jaunimą sudominti“, – sako G.Razma.
Tapo pedagogu
Vasarą karininkas įgijo pedagogo kvalifikaciją. Žinių sėmėsi profesinių studijų programos „Pedagogika“ projekte „TĘSK“.
„Buvo naudinga. Kadangi mokslų esu baigęs nemažai, taip pat ir kariuomenėje instruktoriaus kursų, atėjau nieko nesitikėdamas. Galvojau, reikia įgyti kvalifikaciją, juolab, kad kariuomenė sudarė sąlygas, bet pamačiau kitą vaizdą – daug dalykų naujų sužinojau, pritaikiau ne tik neformaliajame švietime, bet ir tarnyboje – darbe su kariūnais. Karo akademijoje irgi užsiimu pedagogine veikla. Mokymasis – neatsiejama duona. Man šie kursai leido išplėsti žinias, daug naujų metodų prisitaikiau, pavyzdžiui, kaip minčių žemėlapiai, interaktyvūs dalykai, mąstymo lavinimo pratimai, kurie leidžia daugiau išmokti, o ne kalti“, – pasakojo G.Razma.
Įsitraukti į pedagoginius kursus jam pasiūlė kolega Darius Černiauskas, tad tai buvo pirmieji karininkai, dalyvavę projekte.
„Žinios nesimaišo po kojomis. Juolab, amžinai netarnausiu, pedagogikos žinios pravers, toliau dirbsiu švietimo srityje“, – savo ateitį piešė G.Razma.
Šie kursai jauną vyrą taip įkvėpė, jog šis sprendė dilemą ir svarstė tęsti doktorantūros studijas edukologijoje.
„Galioja stereotipas, kad pedagogikoje neįdomu, įstoja ne patys geriausi. Žinokite, mano nuomonė pasikeitė priešingai. Po studijų buvau pateikęs paraišką į edukologijos doktorantūrą, bet mano patirtis pasirodė per silpna, įstojau kitur. Štai ką gali pakeisti kursai per metus! Kokybė tikrai aukšto lygio, esu labai patenkintas, o švietimo akademijos profesorė Odeta yra kažkas nerealaus“, – savo patirtimi dalijosi karininkas.
Įgytas žinias G.Razma pritaiko ir Karo akademijoje, kur dėsto kariūnams. Dėstytojas įsitikinęs – labai svarbu, kaip mokai ir kaip prieini prie jaunosios kartos.
„Jie kitaip dirba, kitaip mąsto, kitaip reikia prieiti. Per interaktyvumą, išmaniąsias technologijas sugebu sudominti, savo darbą atlieku, stengiuosi pagelbėti. Kitaip mokymas vyksta. Didėjantis kariūnų skaičius rodo, kad kokybė gerėja. Tai, kokią akademiją aš baigiau, ir kokia dabar – neatpažįstamas skirtumas. Visada yra iššūkių, bet kartu su atsidavusiais kolegomis sprendžiame ir dirbame“, – sakė G.Razma.
Naujų ugdymo metodų taikymą, prasmingą vaikų užimtumą būreliuose, specialistų pritraukimą į švietimo veiklą skatina ES fondų finansuojamos priemonės – „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“, „Neformaliojo vaikų švietimo įvairovės ir prieinamumo didinimas“ ir kt.
