Nauja įranga leis įvertinti elektros naudojimo efektyvumą
Vienas svarbiausių Klaipėdos valstybinės kolegijos pastarųjų metų projektų – naujos medicinos ir techologijų mokslo sričių laboratorijos bei šių sričių studijoms skirto pastato remontas. Per ateinančius metus bus įrengtas sumaniosios slaugos simuliacinis centras, mažaenergių išmaniųjų pastatų laboratorija bei maisto kokybės mokslinių tyrimų laboratorija.
Pasak šio projekto vadovės Eglės Brezgytės, naujos laboratorijos leis kolegijai paruošti aukštos kvalifikacijos studentus Lietuvos darbo rinkai.
Pavyzdžiui, būsimieji ar esami turizmo specialistai gali rengti virtualius maršrutus. Elektros inžinieriai gali interaktyviai planuoti elektros tinklų plėtrą naujuose miesto kvartaluose.
Elektros ir mechanikos inžinerijos katedros vedėja Daiva Stanelytė sako, jog stiprinant regioninius inžinerinių kompetencijų centrus bei automatizacijos lygiui kylant, inžinerijos specialistų poreikis nuolat auga. Įsigijus reikiamą įrangą Klaipėdos valstybinės kolegijos studentai gali naudotis naujomis, išmaniomis technologijomis, įgyti įgūdžių ir gebėjimų, atitinkančių dabartinius darbo rinkos poreikius.
„Mažaenergių išmaniųjų pastatų tyrimų laboratorijoje savo kompetencijas gilins trijų studijų programų studentai: elektros ir automatikos inžinerijos, statybos bei informatikos. Įrengtoje laboratorijoje galima atlikti užsakomuosius energetinio efektyvumo tyrimus“, – sakė D.Stanelytė.
Praktikuodamiesi studentai jau atliko elektros energijos naudojimo tyrimus gamybinėse įmonėse, šia tema parengė baigiamuosius darbus. Kolegija nuo šiol gali įvertinti Vakarų Lietuvos regiono įmonių elektros energijos naudojimo efektyvumą.
Studentai skaitmenizavo muziejų ir piliakalnį
Dar vienas iš Europos lėšomis finansuotų projektų – Klaipėdos kolegijoje sukurtas GIS centras. Moderni šio centro įranga pasitarnaus būsimiems geodezininkams, statybos inžinieriams, elektros ir automatikos inžinieriams, transporto logistams ir turizmo verslo atstovams, o kartu ir geresniam rajono ir miestų planavimui bei valdymui.
Didžiausio studentų ir geodezijos įmonių atstovų dėmesio susilaukė įsigytas didžiulis bepilotis orlaivis, kuris sklęsdamas per keletą minučių gali nuskenuoti ir skaitmenizuoti dideles teritorijas. Visa ši įranga bus naudojama studijuojant 40 studijų dalykų.
Kolegijos aplinkos ir statybos inžinerijos katedros vedėja Dainora Jankauskienė paaiškino, ką reiškia GIS – tai geografinės informacinės sistemos.
„Lietuvoje tokią įrangą dažniausiai naudoja geodezijos, statybų specialistai. Tačiau pamažu ji pradedama naudoti ir kitose srityse. Pavyzdžiui, būsimieji ar esami turizmo specialistai gali rengti virtualius maršrutus. Elektros inžinieriai gali interaktyviai planuoti elektros tinklų plėtrą naujuose miesto kvartaluose. Šios sistemos dabar jau pradedamos naudoti teritorijų planavimo, registro srityse, kartografavime, žemėlapių leidyboje, žėmetvarkos, miškotvarkos srityse, tiesiant įvairias komunikacijas“, – paaiškino D.Jankauskienė.
Naujai įsigyta įranga leidžia kurti įvairių didelių teritorijų 3D modelius.
„Šiemet skaitmeninės geodezijos studentai darė labai įdomių darbų, netgi gavo padėką iš Šilalės rajono savivaldybės. Vadovaujami dėstytojų jie parengė Bijotuose esančio Dionizo Poškos Baublių muziejaus (seniausio Lietuvoje) teritorijos ir pačių Baublių (ąžuolų kamienų) trimačius modelius. Jie taip pat nuskenavo ir parengė Šilalės rajone esančio Medvėgalio piliakalnio modelį. Šie skaitmeniai darbai perduoti muziejui“, – sakė pašnekovė.
Klaipėdos valstybinė kolegija įsigijo visų dėmesį traukiantį bepilotį orlaivį, kuris, nešdamas skirtingą įrangą, gali pasitarnauti įvairioms užduotims.
„Įsigijome tris skirtingas kameras. Viena iš jų yra skirta fotografuoti, kurti žemėlapius. Kita – termo-kamera – ja galime padaryti termovizinę nuotrauką, iš kurios aiškiai matosi šiluminiai mazgai. Dar vienas prietaisas, kurį gali nešti šis orlaivis – lazerinio skenavimo prietaisas. Jis gali labai tiksliai ir greitai skenuoti dideles teritorijas“, – kalbėjo D.Jankauskienė.
Įranga padeda suplanuoti ir logistikos maršrutus
Prietaiso kuriamas 3D modelis gali būti panaudotas labai įvairai. Į jį galima įterpti trimačių pastatų projektą (tų, kuriuos planuojama pastatyti toje teritorijoje), galima vertinti, kaip ši teritorija keičiasi laike – per kelerius metus. Su GIS įranga jau dirba turizmo verslo, transporto logistikos, elektros inžinerijos studentai.
„Kaip įrangą panaudoja logistikos studentai? Jie planuoja, kaip pigiausiomis sąnaudomis ir greičiausiai nuvežti krovinius. Taip pat įranga leidžia aplenkti kelio remonto darbus, perplanuoti maršrutą, kad nereikėtų strigti spūstyje. Skaičiuojami viešojo transporto keleivių srautai“, – paaiškino pašnekovė.
Įgyvendinant projektą įsigyti ir dideli trimačių modelių spausdintuvai. Jie taip pat jau išbandyti – atspausdinta miniatiūrinė Vanagų kaimo bažnyčia (esanti Klaipėdos rajone).
Šis tarptautinis projektas, finansuotas iš „Interreg LAT-LIT“ priemonės lėšų. Vykdydama projektą Klaipėdos valstybinė kolegija bendradarbiavo su Latvijos gamtos mokslų ir technologijų universitetu.
„Projekto tikslas buvo pagerinti jaunų žmonių, tiek besimokančių, tiek jau dirbančių toje srityje, kompetencijas ir kartu galimybes įsidarbinti“, – sakė D.Jankauskienė.
Dirbant su šia įranga parengta ir metodinė medžiaga, kuri tiek lietuvių, tiek latvių, tiek anglų kalbomis viešai patalpinta internete.
Vysto verslus turizmo ir „sidabrinės ekonomikos“ srityse
Kolegijoje taip pat vykdomi projektai, kurių metu praktinės patirties gauna ne tik studentai, tačiau ir visuomenė. Pavyzdžiui, projektu „KURK: kurianti, unikali, rūpestinga karta“ siekta patobulinti studentų ir dėstytojų verslumo bei kūrybiškumo kompetencijas, skatinti juos kurti produktus bei paslaugas socialinių ir ekonominių problemų sprendimui.
„KURK“ leido įprastas paskaitas iškeisti į aktyvią ir kūrybišką veiklą. Studentai lankėsi gydymo įstaigose, prekybos, laisvalaikio organizavimo ir kitose visuomeninės paskirties vietose. Taip įgytas teorines žinias pritaikė praktiškai: kalbino vyresnio amžiaus klaipėdiečius, išsiaiškino jų poreikius, ir tuomet generavo idėjas, kaip sukurti senjorams skirtus inovatyvius produktus“, – sakė Klaipėdos valstybinės kolegijos Projektų skyriaus vadovė Eglė Brezgytė.
Vykdant šį projektą parengtos dvi neformaliojo ugdymo verslumo ir kūrybiškumo mokymo programos.
Prietaiso kuriamas 3D modelis gali būti panaudotas labai įvairai. Į jį galima įterpti trimačių pastatų projektą (tų, kuriuos planuojama pastatyti toje teritorijoje), galima vertinti, kaip ši teritorija keičiasi laike – per kelerius metus.
Dar vienu projektu – „SB WELL“ – siekta populiarinti Pietų Baltiją kaip gerovės turizmo kryptį, sukurti skirtingus sektorius atstovaujančių įmonių tinklą. Jį vykdant sukurtas socialinio tinklo „Instagram“ paskyra, kurioje galima rasti informaciją apie smulkaus ir vidutinio dydžio įmones, teikiančias turizmo paslaugas. Taip pat studentai sukūrė turistinius maršrutus šiam regionui ir vėliau patys juos išbandė.
Dar vienas „Interreg“ projektas skirtas sukurti daugiau produktų „sidabrinei ekonomikai“. Kas tai? „Sidabrinė ekonomika“ – tai produktai ir paslaugos, kuriais sprendžiamos senėjančios visuomenės problemos. Įgyvendinant projektą į vyresnio amžiaus gyventojus orientuoti produktai ir paslaugos, kurti specialiose laboratorijose, 6-iuose Baltijos jūros regionuose.
„Visus kolegijos įgyvendinamus tarptautinius ir vietinius projektus jungia viena bendra idėja – užtikrintant europinę studijų kokybę, visapusiškai prisidėti prie bendro regiono darnaus vystymosi“, – sakė E. Brezgytė.
