Praktikos metu sukūrė gestų kalbą į tekstą verčiančią programėlę
Studijuodamas Kauno technologijos universitete L. Gužauskas atliko praktiką įmonėje „Indeform“. Joje jis praktikavosi 5 mėnesius ir per 4 iš jų sukūrė unikalų įrankį – programėlę „Gesture Alphabet Translator“, gebančią tiek gestus, tiek žodinę anglų kalbą išversti į tekstą. Luko pasiteiravome, kaip ši programėlė veikia?
„Realiu laiku iš programėlės kameros gaunama vaizdo informacija perduodama NN (neuroninio tinklo, angl. neural network) modeliui, kuris atlieka prognozę. Ši prognozė paverčiama į procentinę išraišką ir yra atvaizduojama ekrane. Kai sistema išanalizuoja procentinę išraišką, tuo pačiu ekrane užrašoma prognozuojama raidė. Pasirinkus versti sakytinę kalbą, telefono mikrofonas įrašo garsą ir ekrane atvaizduojami sakomi žodžiai“, – sako pašnekovas. Šią programėlę jis sukūrė kartu su magistro studijų studentu Laurynu Bičkausku. Įrankis gali atpažinti 29 tarptautinės gestų kalbos ženklus.
Programėlių parduotuvėje „Google Play“ ši programėlė viešai prieinama nuo vasaros pradžios.
„Programėlę jau atsisiuntė daugiau nei 10 žmonių. Po įdiegimo dar negavome atsiliepimų apie programėlės veikimą, tačiau dalyvavau Lietuvos kurčiųjų akademikų konferencijoje ir parodžiau kurtiesiems ir svečiams savo baigiamąjį darbą. Po pristatymo gavau daug atsiliepimų iš kurčiųjų, jie labai susidomėjo šia programėle,“ – sakė L. Gužauskas.
Svarsto apie magistrantūros studijas užsienyje
Pačiam Lukui programų sistemų paskaitas universitete teko lankyti kartu su gestų kalbos vertėja, su kursiokais susirašinėti ranka ant lapo arba žinutėmis. Ar ši programėlė palengvintų būsimų studentų kasdienybę? Pašnekovas sako, kad taip, tačiau kol kas ji adaptuota anglų kalbai.
„Manau, kad būtų įmanoma į paskaitas eiti su mobiliuoju telefonu ir įrašinėti dėstytojo balsą. Deja, išmanioji programėlė verčia tik anglų kalbą. Ir dėstytojas tuomet turėtų kalbėti šiek tiek lėčiau, be to, jam reikėtų prisegti mikrofoną prie krūtinės. Programėlė gali atlikti vertimą iš garso į ekrane atvaizduojamą tekstą. O kaip lietuvių kalba? Tai įmanoma, bet „Google“ kompanija kol kas dar nesukuria lietuvių kalbos balso atpažinimo funkcijos,“ – sakė L. Gužauskas.
Pašnekovui studijuojant su savo bendramoksliais tekdavo susirašinėti žinutėmis arba rašyti ant popieriaus lapo. Šiandien jo sukurta programėlė leistų laisvai bendrauti klausos negalią turinčiam ir girdinčiam – vienas su telefonu galėtų nuskaityti gestus, kitas – įrašyti balsą. Abu žmonės telefone galėtų matyti tekstinę pasakytų žodžių išraišką.
L.Gužauskas bakalauro studijas baigė šią vasarą ir tapo pirmuoju klausos negalią turinčiu programų sistemų specialistu. Jaunas vyras šiuo metu ieško galimybės dirbti nuotoliniu būdu, nes vis dar yra Lietuvos kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinės narys. L. Gužauskas svajoja ir apie magistrantūros studijas, tačiau šįkart – užsienyje.
Negalią turintys studentai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, turi galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos parama studijoms. L. Gužauskas prisimena už gautas lėšas įsigijęs „Macbook“ kompiuterį, išmanųjį telefoną, įvairias studijoms reikalingas priemones.
Valstybinis studijų fondas nuo 2015 m. rugsėjo vykdo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bendrai finansuojamą projektą „Studijų prieinamumo didinimas“, kurio tikslas – visokeriopai gerinti studijų prieinamumą ir sąlygas Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojantiems studentams, turintiems negalią ar specialiųjų poreikių. Projekto vykdymo metu studentams, turintiems negalią, teikiama finansinė parama išlaidoms, susijusioms su studijų reikmėmis, padengti. Tuo metu aukštosioms mokykloms – projekto partnerėms – perkama įvairių negalios rūšių kompensacinė įranga, o darbuotojams organizuojami mokymai. Mokymų uždavinys – padėti aukštųjų mokyklų darbuotojams, dėstytojams suprasti skirtingas negalias turinčių studentų poreikius, pristatyti fizinės aplinkos ir studijų proceso pritaikymo būdus ir priemones.
