Naujai parengti profesiniai standartai svarstomi profesiniuose komitetuose, kuriuos sudaro visus ūkio sektorius atstovaujantys darbdavių, valstybinių įstaigų, profesinio mokymo įstaigų, aukštųjų mokyklų deleguoti atstovai. Profesinių standartų rengėjų susitikimų metu vertinamos, aptariamos suformuotos visų aštuonių lygių kvalifikacijos visuose ūkio sektoriuose.
Kokią įtaką nauji profesiniai standartai turės ateities darbuotojams?
Jei Jūs darbdavys – greičiausiai jums svarbi ne tik kiekybinė, bet ir kokybinė verslo plėtra, kurią vis labiau lemia žmogiškųjų išteklių struktūra ir kokybė. Kokia ji bus rytoj, nemaža dalimi nulems tai, ar tinkamai (pirmiausia – suprantamai ir išsamiai!) profesiniuose standartuose bus aprašytos kvalifikacijos.
Šiandien verslas turi progą pasakyti, kokių kompetencijų darbuotojai yra laukiami darbo rinkoje. Tad artėja diena, kai darbdaviai turės mažiau galimybių tradiciškai kritikuoti, jog švietimo sistema rengia specialistus pagal programas, nepakankamai atitinkančias darbo rinkos poreikius, absolventai ateina į darbo rinką nepasirengę praktiniam darbui ir apskritai, jog praktinės patirties neturintys absolventai palyginti dažnai priimami pagal asmenines savybes ir intuityviai įvertintą jų potencialą.
Įteisinti profesiniai standartai ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje (įmonėms) sukurti ir įteisinti skaidresnę apmokėjimo už darbą sistemą.
Ar gali būti kitaip? Ar gali kvalifikaciją įgijęs jaunas specialistas turėti kompetencijų derinį, būtiną konkrečiai darbo vietai? Ir taip, ir ne.
Ne, nes konkrečiai profesinei veiklai (pareigybei) reikalingos kompetencijos paprastai reikalauja ne tik bazinių teorinių žinių ir praktinių gebėjimų ir įgūdžių, bet ir specifinių, susijusių su įmonės specializacija ir suformuotų pareigybių specifika, reikalaujančia tam tikrų (kartais netgi unikalių) kompetencijų derinių. Todėl unikalios su konkrečia darbo vieta siejamos kompetencijos, jei nėra visuotinio jų poreikio, visada liks darbdavio rūpesčiu.
Ir taip, nes pagrindinės (bazinės) teorinės žinios ir praktiniai gebėjimai bei įgūdžiai, specializacijų kompetencijos, kurių paklausa šalies ūkyje yra didesnė, gali būti formuojami atsižvelgiant į rinkos poreikius. Gali, jei šie poreikiai yra aiškiai įvardinti. Šiandien verslas turi galimybę tai padaryti – įvardinti, kokių kompetencijų reikia dabar ir reikės artimiausiu prognozuojamu laikotarpiu darbo rinkoje.
Kaip profesiniai standartai pakeis mokytojų ir dėstytojų darbą?
Profesiniuose standartuose pateikiama informacija – orientyras, gairės švietimo sistemai. Todėl jei Jūs – švietimo darbuotojas, jums ne mažiau nei darbdaviams svarbu, kad profesiniuose standartuose aprašytų kvalifikacijų struktūra ir turinys užtikrintų galimybę rengti konkurencingus darbo rinkoje specialistus.
Profesinių standartų informacija – kvalifikacijų aprašais – bus remiamasi rengiant modulinės profesinio mokymo programas, remiantis šia informacija bus tobulinami studijų krypčių aprašai ir programos. Todėl ir rengiant, ir svarstant profesinių standartų projektus dalyvauja profesinių mokyklų, universitetų atstovai.
Profesiniai standartai turėtų tapti ir profesinio orientavimo priemone: išsamiai aprašytos visų aštuonių lygių kvalifikacijos visuose ūkio sektoriuose profesinio orientavimo specialistams ir mokytojams sudarytų galimybę daug aiškiau supažindinti su pasirinkimo galimybėmis.
Kodėl tai svarbu kiekvienam iš mūsų?
Profesiniais standartais kiekvienas iš mūsų galėtų naudotis kaip asmeniniu karjeros gidu. Jie užtikrina didesnes galimybes plėtoti neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą. Juk ne vienas iš mūsų žinome ir gebame gerokai daugiau nei galime įrodyti mūsų kvalifikaciją patvirtinančiais pažymėjimais, diplomais. Tam, kad šis procesas įsibėgėtų, profesiniai standartai būtini.
Įteisinti profesiniai standartai, kuriuose pagal sudėtingumo, savarankiškumo ir kintamumo kriterijus aprašytos visų lygių kvalifikacijos, užtikrins galimybę ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje (įmonėms) sukurti ir įteisinti skaidresnę apmokėjimo už darbą sistemą. Tai labai svarbi profesinių standartų nauda visai visuomenei, mažinanti socialinę įtampą.
Profesiniai standartai – nacionalinis susitarimas
Profesinis standartas – tai dokumentas, kuris nustato tam tikro ūkio sektoriaus struktūrą ir pagrindinius veiklos procesus, visų lygių sektoriaus kvalifikacijas ir jų aprašus, tarpsektorines kvalifikacijas.
Tai šiuo metu realiai egzistuojančių ir ateities kvalifikacijų (ir jų turinio - kompetencijų) ,,žemėlapis“. Atsakomybę už šiuo metu rengiamų profesinių standartų kokybę prisiėmė asocijuotos darbdavių organizacijos, vienijančios atitinkamų sričių verslo įmones. Jos samdo ekspertų grupes, kuriose kaip rengėjai dalyvauja ne tik verslo, bet ir praktinės patirties turintys švietimo sistemos atstovai, gebantys susisteminti, apibendrinti informaciją.
Tuo metu darbdaviai dalyvauja rengiamt profesinius standartus ne kaip pagalbininkas ar patarėjas. Kartu su švietimo sistema jie dalyvauja kaip vienas iš pagrindinių kūrėjų bei vartotojų. Todėl tai, dėl ko bus susitarta dabartinių diskusijų metu, bus svarbu visiems: ir darbdaviams, ir švietimo atstovams, ir kiekvienam iš mūsų.
Ar tai nebus dar vienas dokumentas, padėtas į ,,projektų stalčių“?
Profesinių standartų kokybę ir funkcionalumą išbandys jų aprobavimas švietimo ir veiklos sistemose, visuotinis jų, kaip visiems suprantamo ir naudingo dokumento, pripažinimas.
Standartų rengimas parodys, ar mes jau išmokome konstruktyviai bendradarbiauti ir ar reali mūsų nuolat deklaruojama socialinė partnerystė.
Ekonominė logika mus kviečia susėsti prie apskrito stalo konstruktyviai kritikai ir bendradarbiavimui. Ir, be abejo, kokybiškam rezultatui! Numatyta, jog profesiniai standartai bus atnaujinami ne rečiau nei kas penkerius metus. Tačiau kodėl ne šiandien? Mes visi suprantame, kad atėjo laikas kokybei!
Kuo galite prisidėti?
Mes negalime visuotiniuose inžinierių, stalių, žurnalistų ar kitų kvalifikacijų atstovų mitinguose analizuoti ir vertinti profesinių standartų projektuose aprašyto kvalifikacijų turinio. Galutinį sprendimą dėl profesinių standartų tinkamumo įteisinti priims SPK. Į šiuos komitetus deleguoti visų socialinių partnerių (darbdavių, darbuotojų ir švietimo atstovai).
Bendradarbiavimas tarp jų ir su jomis, pasiūlymų teikimas dėl profesinių standartų projektuose aprašytų kvalifikacijų turinio tobulinimo galėtų tapti realios socialinės partnerystės pavyzdžiu.
