Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) tyrimo duomenys atskleidžia skirtingų pasaulio šalių penkiolikamečių gebėjimų palyginimą.
Kas treji metai PISA vertina pasaulio šalių švietimo ir mokymo sistemų kokybę, teisingumą bei veiksmingumą ir moksleivių rezultatus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija šį vertinimą atlieka nuo 2000-ųjų metų.
Nors Naujausio tyrimo duomenys bus paskelbti antradienį, 2016-ųjų reitinge Estija pademonstravo puikius rezultatus.
2016 metų reitinge Estija mokslo srityje užėmė 3-iąją vietą, kai tuo tarpu Didžioji Britanija – 15-ą, skaitymo srityje Estija buvo 6-oje vietoje, o tai yra gerokai aukščiau nei 22-a Didžiosios Britanijos vieta.
JK išlaidos švietimui yra palyginti didelės, lyginant su didesnių ekonomikų vidurkiais, bet to paties negalima pasakyti apie šią mažą Baltijos valstybę.
Estija prioritetą teikia aukštos kokybės ankstyvojo amžiaus vaikų švietimui.
Vaikų darželis – nuo trejų
Į Estijos sostinės Talino darželį savo vaikus veda mamos Kristin Talvik ir Elvira Uustalu. Jų vaikams – 6-eri ir abu jie lanko vyriausiųjų darželio grupę.
Tai reiškia, kad kitais metais sulaukę 7-erių jie jau eis į mokyklą, taigi tėvai pasikliauja, kad darželis tam paruoš.
„Tai labai svarbu, nes pradėjus eiti į mokyklą mokymosi procesas vyks daug greičiau. Vaikas turi mokėti paklausti mokytojų, pakelti ranką, būti drąsus. Svarbiausia, kad jis būtų pasiruošęs socialiai“, – sako Kristin Talvik.
Beveik visi estų vaikai darželį lankyti pradeda nuo trejų, kartais ir anksčiau. Tėvai turi mokėti įmoką, tačiau ji negali viršyti nustatytos ribos, kuri apskaičiuojama pagal minimalų darbo užmokestį.
Taigi minėtoms mamoms jų vaikų darželis kainuoja po 80 eurų per mėnesį.
„Pasiruošę mokytis“
Darželiuose vaikai išmoksta mokytis per žaidimą, kuriam „vadovauja“ mokytojai, vėliau po truputį jiems pristatomas ir kiek formalesnis mokymosi procesas.
Elvira Uustalu sako, kad išsilavinimas yra labai svarbu, tačiau anot jos, vaikams mokymosi procesą „reikia pateikti taip, kad jiems mokytis būtų smagu“.
Estijos darželiuose vaikai mokymuisi paruošiami tiek emociškai, tiek ir fiziškai.
Darželio vadybininkė Riina Lall sako, kad vaikai baigdami darželį Estijoje jokių žinių įvertinimo testų atlikinėti neturi.
„Vaikai išeidami iš darželio gauna pasirengimo mokyklai kortelę, kurioje yra apibūdinti jų įgūdžiai, jų išsilavinimas ir tai, kuriose srityse jiems dar reikėtų pasitempti“, – sako R.Lall.
Ši sistema visiškai kitokia nei Didžiojoje Britanijoje, kur panašaus amžiaus vaikai pirmaisiais ir antraisiais mokymosi metais jau ruošiasi nacionaliniams pasiekimų testams, kur įvertinami jų skaitymo, rašymo ir matematikos įgūdžiai.
Estijos švietimo sistema stipriai skiriasi nuo Didžiosios Britanijos, tačiau sulaukę 15-os metų estų mokiniai britų vaikus lenkia visose PISA tyrimo srityse.
Mokinių pagal lygius neskirsto
Estijoje universalus pagrindinis išsilavinimas yra bendrojo lavinimo mokyklose, kuriose mokosi 7–16 metų moksleiviai, kai kurie mokiniai pasilieka pasirengti tolesniems mokslams.
Rando Kuustikas yra Jakobo Westholmio gimnazijos, esančios Taline, direktorius. Gimnazijoje mokosi beveik tūkstantis mokinių, yra 80 darbuotojų.
Direktorius pasakoja, kodėl Estijoje mokiniai nėra skirstomi pagal mokymosi lygį.
„Jei mokytume visus vaikus pagal skirtingus jų sugebėjimų lygius, juos atskirtumėme. Kodėl turėtume tai daryti mokyklose?“ – sako Rando Kuustikas.
Mokinių išskirstymas pagal jų pasiekimų lygį ar dalykus, kurių jie mokosi, kas yra įprasta praktika Didžiojoje Britanijoje, Estijoje yra tikra retenybė. Kiekvieno dalyko Estijos mokyklose mokoma bendrose klasėse, kurios neskirstomos pagal mokinių sugebėjimus.
Iš mokytojų Estijoje tikimasi, kad jie ras būdų per keletą metų pakelti savo mokinių sugebėjimų lygį nepriklausomai nuo aplinkos, kurioje jie augo.
Mokytojai Estijoje turi gan daug laisvės kurdami savo mokomo dalyko programas ir jų turinį, tikina Rando Kuustikas.
„Manau mokytojai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl mūsų šalyje mokiniams taip gerai sekasi. Mokytojai turi pakankamai laisvės patys rengti pamokas, o mokiniai noriai mokosi“, – sako mokyklos direktorius.
Kai Estija atsikovojo nepriklausomybę nuo Rusijos, kurdama savo nepriklausomą švietimo sistemą ji idėjų dairėsi į savo kaimynę Suomiją.
Estijos švietimo ministrė Mailis Reps sako, kad Estija visuomet siekė Šiaurės šalių lygiateisiškumo lygio, ir tai valstybei kainuoja.
Vaikams baigus darželį, tėvams Estijoje už jų atžalų mokymąsi mokykloje mokėti nereikia.
„Nemokama Estijoje iš tiesų reiškia nemokama. Tėvai nemoka už vadovėlius, už vaikų pietus mokykloje, už mokyklos transportą“, – pasakoja ministrė.
Išsilavinimas, ministrės tikinimu, Estijoje visada buvo vertinamas.
„Mes turime tradiciją mokytis daug, panašiai kaip Azijos šalys. Mes mokomės tikrai daug valandų“, – sako ministrė.
Estijoje yra įdiegta elektroninio mokymosi sistema, tad mokiniai namų darbus gali atlikti ir internetu. Nors daugelis tėvų skundžiasi, kad namų darbų vaikams užduodama gerokai per daug.
„Esame maža šalis, galbūt dėl to manome, kad turime kažką įrodyti. Privalome būti išsilavinę, kad galėtume kažko pasiekti“, – sako moksleivė Katja.
Estijos švietimo sistemoje netrukus gali atsirasti ir pokyčių. Vyriausybė bando įtikinti daugiau mokyklų, kad šios rengtų mokinių žinių įvertinimus jiems sulaukus 10, 13 ir 16 metų.
Tačiau švietimo sistemoje yra ir iššūkių. Daugelis Estijos mokytojų senyvo amžiaus ir nepaisant skatinimų, mažai kas nori tapti šios profesijos atstovais.
Sistemoje, kuri labai vertina savo mokytojus, svarbiausia yra išlaikyti nepaprastą jos padarytą pažangą.