„Daug vadybos, mažai minties ir beveik neliko idealizmo“, – pasakytų filosofas, o duomenų analitikas pasitelktų skaičius argumentams patvirtinti arba paneigti. Ir abu jie būtų teisūs.
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skiria daug dėmesio ilgalaikei savo absolventų karjeros stebėsenai. Nuolat vykdomų tyrimų rezultatai rodo, kad universitetą baigusieji daro nuoseklią ir sėkmingą karjerą, o jų pajamos nuolat auga. Sėkmės tikimybę šturmuoti karjeros viršūnes dar labiau sustiprina magistro diplomas.
Pastarųjų penkerių metų rezultatai atskleidžia, kad praėjus metams nuo baigimo, neįsidarbina tik 1,03 proc. VDU absolventų
Pastarųjų penkerių metų rezultatai atskleidžia, kad praėjus metams nuo baigimo, neįsidarbina tik 1,03 proc. VDU absolventų, tuo tarpu bendras Lietuvos nedarbo lygis pastaraisiais metais svyravo apie 10 proc. (Lietuvos darbo birža, 2015)
Motyvai siekti aukštojo išsilavinimo
Manipuliuoti visuomene gana lengva, ypač, jei teiginių negali patikrinti. Kaip sakė Umberto Eco: „Tikrieji sąmokslai visuomet išaiškinami. Tačiau didelę įtaką daro tie, kurie tikrovėje neegzistuoja; negali įrodyti, kad jų nėra, jie ir toliau sklinda visuomenėje ir gali paveikti daug naivių žmonių“.
Tokiomis manipuliuojamomis frazėmis tapo „Lietuvoje per daug žmonių su aukštuoju išsilavinimu“, „reikia mažinti humanitarinių ir socialinių mokslų programų skaičių universitetuose“. Pastangos instrumentiškai reguliuoti žmonių pasirinkimus skamba kaip mėginimas grįžti 30-40 metų atgal, kuomet darbo vieta absolventams buvo paskiriama kitą dieną po universiteto baigimo.
Kad kalbėjimas nebūtų tuščias, visuomet svarbu akcentuoti ekonominį motyvą. Įvairių visame pasaulyje nuolat vykdomų tyrimų ir apklausų metu, rezultatai nesikeičia – asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, daug lengviau susirasti darbą, jie gauna aukštesnes pajamas, yra atviresni naujovėmis, lankstesni ir gebantys labiau prisitaikyti prie kintančių sąlygų. VDU Demografinių tyrimų centro prieš metus atlikto tyrimo duomenimis, žmonės su aukštuoju išsilavinimu gyvena vidutiniškai 10 metų ilgiau ir daug rečiau patiria vėžinius susirgimus.
„Aukštasis išsilavinimas – labiausiai atsiperkanti investicija ir stabilumo garantas„, – teigia VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė doc. dr. Rita Bendaravičienė.
„Aukštasis išsilavinimas – labiausiai atsiperkanti investicija ir stabilumo garantas, – teigia VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė doc. dr. Rita Bendaravičienė. – Užsienyje atliktų tyrimų (Džordžtauno universitetas, 2013) rezultatai rodo, kad pastarosios recesijos metu žmonių su aukštuoju išsilavinimu nedarbo lygis siekė 4,7 proc. ir buvo perpus mažesnis nei aukštojo išsilavinimo neturinčiųjų (vidutiniškai 10 proc.).
Kaip skelbia „The Economist“ (2014), darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu atlyginimas yra 41 proc. didesnis nei darbuotojų, kurie neturi aukštojo mokslo diplomo. Ši tendencija nuosekliai stiprėja didėjant darbo patirčiai bei tęsiant studijas, pavyzdžiui, įgyjant magistro laipsnį. Apskaičiuota investicijų į aukštąjį mokslą grąža, kuri vidutiniškai siekia 18 proc. per metus“.
Įsidarbinamumo rodikliai stebina
Įvertinus ilgalaikę (bent jau penkerių metų) į darbo rinką įžengusių VDU absolventų karjerą, aiškėja, kad universitete, kuriame daugiausiai studijuojami socialiniai, humanitariniai ir menų mokslai, praėjus metams nuo studijų baigimo neįsidarbina tik 1,03 proc. studentų. Tuo tarpu bendras Lietuvos nedarbo lygis svyruoja apie 10 proc.
Iš 10 universitete esančių fakultetų pagal gaunamas pajamas išsiskyrė Informatikos, Ekonomikos ir vadybos, Politikos mokslų ir diplomatijos, Teisės bei Gamtos mokslų fakultetai, kurių absolventų pajamos yra didesnės nei Lietuvos pajamų vidurkis. Trys iš išvardintų fakultetų priklauso socialinių, po vieną – technologinių ir gamtos mokslų krypčiai.
Jei lygintume Lietuvos mastu, pagal pajamas aukščiausias pozicijas užima matematikos ir kompiuterių mokslų, verslo ir vadybos, gyvybės, gamtos, komunikacijos, socialinių, švietimo ir ugdymo mokslų absolventai.
Stebint VDU absolventų karjeros dinamiką pagal studijų programas didžiausias pajamas gauna taikomosios informatikos, žurnalistikos, verslo ir taikomosios informatikos, taikomosios germanistikos, finansų ir bankininkystės, vokiečių kalbos ir kultūros, švietimo kokybės vadybos, makroekonominės analizės ir politikos, cheminės analizės programų absolventai.
Jei lygintume Lietuvos mastu, pagal pajamas aukščiausias pozicijas užima matematikos ir kompiuterių mokslų, verslo ir vadybos, gyvybės, gamtos, komunikacijos, socialinių, švietimo ir ugdymo mokslų absolventai (VDU absolventų karjeros stebėsenos duomenys).
Būtų vertinga išskirti kelis įdomesnius tyrimo atvejus. Per pirmus metus įsidarbina praktiškai visi informatikos, vokiečių kalbos programas ir VDU Muzikos akademiją baigę studentai. Pirmosios grupės gerais duomenimis nenustebinsime nieko – daugelis VDU informatikos ir matematikos sričių studentų įsidarbina dar studijuodami. Kalbant krepšinio terminais, technologinių mokslų krypties specialistai daug rečiau sėda ant atsarginių suolelio.
Tuo tarpu netikėtas gali būti filologijos ar menų studijų absolventų iškilimas į pirmųjų gretas. „Vis daugiau įmonių supranta, jog šiandieninis globalus verslas remiasi daugiakalbe komunikacija. Tai ypač aktualu tiems regionams, kuriuose vyrauja paslaugų teikimo, turizmo, medijų sritys. Darbuotojai, gerai mokantys užsienio kalbas ir išmanantys tarpkultūrinės komunikacijos specifiką, labai prisideda prie sėkmingos verslo plėtros.
“Žinant, jog Vokietija yra svarbiausias Lietuvos verslo partneris Vakaruose, vokiečių kalbos specialistų poreikis ir geri įsidarbinimo rezultatai nestebina“, – teigia dr. Rūta Eidukevičienė.
Gebėjimas bendrauti atsižvelgiant į kitos kultūros specifiką, suprasti įvairius kalbos ir komunikacijos niuansus, lengvai įsilieti į daugiakultūrę komandą, kūrybiškumas ir atvirumas – tai kompetencijos, kurias ugdo šiandieninės filologijos studijos ir kurias itin vertina verslo atstovai. Žinant, jog Vokietija yra svarbiausias Lietuvos verslo partneris Vakaruose, vokiečių kalbos specialistų poreikis ir geri įsidarbinimo rezultatai nestebina“, – teigia VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rūta Eidukevičienė ir priduria, jog šiuo metu Lietuvoje itin trūksta gerai vokiečių kalbą mokančių žmonių – tą patvirtina daugybė fakultetą nuolat pasiekiančių įdomių praktikos ir darbo pasiūlymų. Taip pat jaučiamas ir prancūzų kalbos specialistų trūkumas.
VDU nuolat apklausiami ir paskutinių kursų studentai. Pastarųjų metų studijų apklausos duomenimis, daugiau nei 80 proc. apklaustųjų patvirtino, kad rinktųsi tą pačią studijų programą, jei studijuotų antrą kartą. Daugiau nei 70 proc. studentų teigė, kad studijos atitiko jų lūkesčius ir jie žino arba numano, kokį darbą norėtų dirbti. Atsakymai į klausimą, ar jų specialybės specialistai yra paklausūs Lietuvoje ir užsienio šalyse, grafiko „užsienio šalys“ skalėje kilo geometrine progresija aukštyn vertinimo „itin paklausūs“ link. Tai svarbu žinoti, kai gyvename globalaus pasaulio sąlygomis.
Didesnes pajamas gauna ilgiau besimokantys
VDU duomenimis, bakalauro studijas baigusieji gauna mažesnes pajamas nei vientisųjų studijų absolventai, o didžiausias pajamas gauna antrosios pakopos studijas baigę ir magistro laipsnį įgiję asmenys. Vidutinės bakalauro ir magistro studijų absolventų pajamos skiriasi apie 20 proc.
Tai atitinka ir Lietuvos darbo biržos (LDB) 2015 metų prognozę, kurioje teigiama, jog norint sėkmingai integruotis ir išlikti darbo rinkoje svarbu nuolat siekti naujų žinių ir mokytis visą gyvenimą, tobulinti įgūdžius ir kompetencijas. „VDU absolventų įgyta specialybė ir tai, ką duoda būtent artes liberales studijos – bendrauniversitetinis išsilavinimas, kritinis ir analitinis mąstymas, atvirumas idėjoms ir gebėjimas sėkmingai veikti neapibrėžtoje aplinkoje – ilgalaikėje perspektyvoje jiems užtikrina nuolat, t. y. apie 12–14 proc. didėjančias pajamas ir kylančią karjerą, – įsitikinusi R. Bendaravičienė. – Tai vertė, kurią gali pasiūlyti universitetas studentams. Tai pagrindžia mūsų turimi absolventų karjeros stebėsenos duomenys ir liudija daugybė absolventų sėkmės istorijų ir gerųjų patirčių, kuriomis jie noriai dalinasi vis grįždami atgal į VDU toliau studijuoti, įgyvendinti bendrus projektus, skirti stipendijas gabiausiems, kviesti atlikti praktikos, įsidarbinti ar skaityti paskaitas.“
LDB, rengianti patikimas ir objektyvias darbo rinkos prognozes jau 20 metų, numato, kad artimiausiais metais mažės nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis. Dar vienas iššūkis – bendras darbo pasiūlos mažėjimas visoje Lietuvoje. Tai rodo, kad žmonių su aukštuoju išsilavinimo poreikis tik augs, o ne mažės. Aukštojo mokslo diplomas užtikrina ne tik aukštesnes pajamas, karjeros galimybes, bet ir galimybę įgytas žinias panaudoti kuriant savo verslą.
