Renaldas KULIKAUSKAS, Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovas:
Man nerimą kelia ne COVID-19 tema, o nuotolinio mokymo ir apskritai ugdymo kokybė mokykloje - trečdalis Lietuvos mokinių šiemet neišlaikė matematikos egzamino. Nerimą kelia ir šių mokslo metų nuotolinio mokymo patirtis. Mano vaikas, bendraudamas su įvairių dalykų mokytojais, vienu metu naudojosi mažiausiai penkiomis skirtingomis programomis. Nesu tikras, ar Švietimo ir mokslo ministerija išrinko vieną programą ir operatyviai parengė mokytojus, kad jiems nebekiltų klausimų.
Kalbant apie netolygų mokinių ugdymą regionuose, miestuose, skirtingose miesto mokyklose, bandžiau siūlyti ministerijai parengti per vasarą filmuotas programas, t. y., kad geriausi Lietuvos mokytojai filmukuose pristatytų pagrindines įvairių dalykų temas. Tada pagrindinių temų pristatymo kokybė būtų absoliučiai vienoda visoje Lietuvoje. Bijau, kad šioje srityje nieko neįvyko.
Vienoje gimnazijoje jau kelerius metus vyksta tėvų diskusija dėl matematikos mokytojos, netinkamai atliekančios savo funkciją. Vertindamas tai, kad Lietuvoje trūksta daugiau kaip 400, o Klaipėdoje - daugiau kaip 20 mokytojų, teiravausi, ar Klaipėdos universitetas neturi mokslininkų, kurie mielai padėtų ugdyti mokinius. Pasirodo, tokių yra. Bet mūsų mokyklos direktorius galimybe pasitelkti profesorius mokyti matematikos nesusidomėjo. Supratau, kad pakeisti mokykloje netinkamą mokytoją yra labai sudėtingas dalykas.
Dalia GUN, vadybininkė:
Vaikai prie kaukių jau priprato. Mes, suaugusieji, dėl jų daugiau erzinamės ir pykstame, vaikai ištvermingesni. Manau, žmonės turėtų labiau jaudintis dėl padidėsiančių kamščių mieste, o ne dėl viruso ar vaikų paruošimo mokyklai. Galbūt dėl to, kad mūsų vaikams dar nereikės laikyti egzaminų, esame ramūs. Neturime jokių signalų, kad nebus šventės, kad visus metus bus mokoma nuotoliniu būdu. Jeigu ir bus, na, ir kas? Mokymą karantino metu jau esame išbandę.
Mūsų vienas vaikas eis į penktą klasę, bus nauji mokytojai, tai nežinau, kaip mokant nuotoliniu būdu bus viskas sureguliuota, bet pasitikiu mokykla. Man tik svarbu, kad jeigu vaikai liks namuose, kad būtų sudarytos galimybės su jais būti ir tėvams. Kuo vaikas didesnis, tuo tėvai nerimauja mažiau.
Arvydas PIEPALIUS, atsargos karininkas:
Kai kurių žmonių laikysena - tragiškai didvyriška, bet optimizmo mažai. Manau, esame labai rimtos krizės akivaizdoje.
Kaip žmogus, dirbantis pedagoginį darbą, visada Rugsėjo 1-ąją sutikdavau kaip didelę šventę, o šiemet - su baime. Liko savaitė, bet niekas aiškiai nepasako, kokie bus tie reikalavimai. COVID-19 parodė silpną mūsų vietą - pavasarį buvo paralyžiuotas mokymosi procesas.
Be nuotolinio mokymo daugiau idėjų neatsiranda. Mūsų vadams šioje srityje trūksta idėjų. Laukia, kad mes imtumėmės iniciatyvos, bet tai ne tas atvejis. Ar kaukės ir yra panacėja? Tai lengviausia: užsidėjai kaukę ir rodai, kad kažką darai. Reikia ko nors rimtesnio. Mūsų Klaipėdos jūrų kadetų mokykla nedidelė, mes galime įvykdyti daugelį reikalavimų, bet jeigu ji didelė - 1,5 tūkst. žmonių...
Indrė BUTENIENĖ, Savivaldybės darbuotoja:
Pas mus nuotaikos geros. Mano didžioji mergina įstojo į gimnaziją, tai laukia Rugsėjo 1-osios, mažoji eis į naują sustiprintą klasę, tai irgi nori į mokyklą. Dėl mokslo metų kažkaip nesijaudinu, gal todėl, kad mano abi mergaitės labai gerai mokosi, iki šiol nebuvo kilę jokių problemų.
Nuotolinis mokymas mano vaikams tiko, rezultatai nesuprastėjo, nors žinau, kad kiti tėvai turėjo kartu mokytis su vaikais. Man buvo gerai, kad mieste buvo mažiau kamščių. Nemanau, kad grįžimas į klases pakenktų. Jeigu bus daugiau sergančiųjų, bus grįžtama prie nuotolinio mokymo. Šiuo metu esu Latvijoje, čia parduotuvėse ar kitur nematyti žmonių su kaukėmis.
Aelita SKARBALIENĖ, mokslininkė:
Esu kupina nerimo, reikia skubaus pasirengimo dirbti bet kokiomis sąlygomis. Vaikai nekantrauja susitikti su draugais. „Norime susitikti su mokytojais, norime į klases“, - sako jie. Stengiuosi palaikyti tą jų ūpą, o pati galvoju, kad tik ko nors nepraleisčiau nuo vaikų važiavimo į mokyklą iki grįžimo namo, kad jie būtų saugūs. Ruošiamės ir į mokyklą, ir, jeigu reikės, likti namuose, kad toliau sklandžiai vyktų mokymosi procesas.
Kiekvieną dieną sekame mokyklos naujienas. Suprantu, kad sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos rekomendacijos mokykloms yra, bet kiekviena jų saugumo priemones organizuos savarankiškai. Nežinome, nei kaip bus tikrinama temperatūra, nei kaip organizuojamas vaikų maitinimas.
Stengiuosi savo vaikus auginti savarankiškais, bet dabar yra kritinė situacija.
Man kyla klausimas, ar reikia pirkti kūno kultūros aprangą, nes mano paauglių viskas išaugta, ar jokios kūno kultūros nebus. Kaukių perkame ir vienkartinių, ir daugkartinių, nes vaikai jas palieka. Dabar reikia, kad ir kuprinėje būtų dezinfekcinių priemonių, kišenėje turėti servetėlių, kad būtų galima nusivalyti stalą. Nueis į valgyklą, nežinia, ar jis bus valytas. Stengiuosi savo vaikus auginti savarankiškais, bet dabar yra kritinė situacija.
Šiemet reikia susipirkti tokių priemonių, kurių anksčiau niekada nereikėdavo. Nežinai, ar šalia esantis žmogus rūpinasi saugumu, ar ne. Todėl stengiesi galvoti ir už save, ir už tą kitą. Žinoma, dramos dėl to nedarau, bet, kai pats savimi rūpiniesi, tada angelui sargui paprasčiau.
Tomas KESMINAS, sporto klubo „Apelsinas“ vadovas:
Aurelijus Veryga, ko gero, ruošiasi rinkimams. Latvijoje fiksuojami trys susirgimų atvejai, dvi dienas po nulį, o pas mus po 30. Arba latviai neskaičiuoja, arba mūsiškiai perlenkia lazdą.
Gal labiau jaudinasi pradinukų tėveliai, kaip tie jų vaikai sėdės su kaukėmis. Ar yra pagrindo nerimauti, ar ne, matyt, priklauso nuo to, kokio amžiaus yra vaikas ir kaip jam sekasi mokytis „online“. Kai kurie geriau informaciją priima klasėje.
Mano trylikamečiam sūnui nuotolinis mokymas patinka, jam gerai sekėsi, prie jo sėdėti nereikėjo. Jam geriau būtų mokytis tokiu būdu.
Mano šeimoje nerimo nėra. Esu informuotas, kad bus normali Rugsėjo pirmoji, mėnesį vyks pamokos mokykloje, o paskui joje liks tik pradinukai, o vyresnieji karantinuosis.
