„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kokios mokyklos draugiškiausios studentams, turintiems negalią: dviejų Marijų patirtis

Atvirumu ir prieinamumu studentams, turintiems negalią, akivaizdžiai išsiskiria Vilniaus universitetas (VU) ir Vytauto didžiojo universitetas (VDU) – ne vien todėl, kad tai didžiausios aukštosios mokyklos Lietuvoje. „Tiek VU, tiek VDU studijų prieinamumą ir atvirumą studentams, turintiems negalią, ne tik deklaruoja, tačiau ir realiai įgyvendina visuose lygmenyse“, – 15min teigė Valstybinio studijų fondo projekto „Studijų prieinamumo didinimas“ vadovė Ieva Rutavičiūtė.
Diplomų įteikimo ceremonija
Neįgaliųjų vežimėlis

Minėti universitetai ne tik investuoja į fizinės aplinkos pritaikymą, tačiau teikia visokeriopą pagalbą į aukštąją mokyklą įstojusiam studentui, turinčiam negalią. Tikslinių išmokų, fondo mokamų studentams, turintiems negalią, gavėjų skaičius VU ir VDU taip pat yra didžiausias.

„Nemaža dalis studentų, turinčių negalią, renkasi studijas kolegijose. Pagal tikslinių išmokų gavėjų skaičių išsiskiria Kauno kolegija ir Šiaulių valstybinė kolegija. Manytume, kad regionuose įsikūrusių universitetų ir kolegijų vaidmuo užtikrinant aukštojo mokslo prieinamumą asmenims, turintiems negalią, neretai yra nuvertinamas“, – atkreipė dėmesį I.Rutavičiūtė.

15min pakalbino minėtų Kauno kolegijos ir Šiaulių valstybinės kolegijos studentes, turinčias negalią. Taip jau sutapo, kad abi – Marijos, abiejų studijų programų pasirinkimui didelės įtakos turėjo neįgalumas, abi ne tik studijuoja, bet ir dirba pagal pasirinktą studijų kryptį.

Baigusi profesinę mokyklą tęsia studijas, dirba, vairuoja

Kauno kolegijos antrakursė Marija studijuoja kompiuterinių tinklų administravimą. „Šią studijų kryptį rinkausi dėl to, kad paklausi specialybė, lengviau susirasti darbą, kadangi esu fiziškai neįgali, o taip pat, kad dirbti kompiuteriu patinka“, – sakė ne tik studijuojanti, bet kompiuterių priežiūros srityje dirbanti Marija.

Asmeninio albumo nuotr./Kauno kolegijos antrakursė Marija
Asmeninio albumo nuotr./Kauno kolegijos antrakursė Marija

28 metų studentė į kolegiją stojo baigusi profesinę mokyklą, kurioje mokėsi IT, po to lankė internetinių puslapių kūrimo kursus. Nuolatinį darbą Marija turi jau 4 metus. Suderinti studijas ir darbą jai nėra labai sunku, tačiau ar baigusi kolegiją ji tęs studijas universitete, dar nenusprendė.

Kauno kolegija – penkta ugdymo įstaiga, kurioje mokosi Marija. „Kai mokiausi vidurinėje, profesinėje mokykloje, aplinka nebuvo pritaikyta neįgaliesiems, tačiau dabar situacija labai pagerėjusi. Kauno kolegijoje daug kas pritaikyta žmonėms, judantiems vežimėliu, taip pat pasirūpinta aplinkos pritaikymu bendrabutyje.

Viešuoju transportu Marija naudojasi rečiau, nes pati vairuoja, tačiau kai tenka, patiria visokių netikėtumų. Kaip pripažįsta mergina, mieste dar daug kur nėra infrastruktūros žmonėms, turintiems nagalią, ir tai riboja turinčiųjų specialiųjų poreikių galimybes.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./„Kauno autobusai“ priststo naują nuolaidų ženklinimo sistemą skirtą silpnaregiams ir raidos negalią turintiems keleiviams
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./„Kauno autobusai“ priststo naują nuolaidų ženklinimo sistemą skirtą silpnaregiams ir raidos negalią turintiems keleiviams

Valstybinio studijų fondo parama – didelė paspirtis

Finansinė Valstybinio studijų fondo parama neįgaliems studentams, Marijos nuomone, labai reikšminga, nes turintys specialiųjų poreikių susiduria su papildomais sunkumais, ypač, jei studentai – iš regionų ir jiems reikia išsinuomoti būstą. Senos statybos daugiabučiai nepritaikyti žmonėms su negalia, o naujos statybos butų nuoma studentams per brangi. Papildomų išlaidų patiriama ir dėl paties neįgalumo – kainuoja priemonės, būtinos sveikatos priežiūros paslaugos.

Kaip sakė Kauno kolegijos darbuotojai, Marija mielai dalijasi pastebėjimais, kaip patobulinti aplinką žmonėms, turintiems negalią, mokykloje. Gyvai bendraujanti, aktyvi studentė sakė labai laukianti karantino pabaigos, kad galėtų vėl susitikti su bendramoksliais ir dėstytojais.

Slaugos studijų programos pasirinkimą lėmė neįgalumas

Šiaulių valstybinės kolegijos antro kurso studentė Marija studijuoja bendrosios praktikos slaugą. Kaip sako mergina, pasirinkimą lėmė neįgalumas. „Apie jį žinojo tik studijų apskaitos ir paramos studentams skyriaus vedėja Rasa Guntienė. Ji padėjo spręsti visus rūpimus klausimus. Jos dėka neįgalūs studentai gauna reikiamos informacijos ir pagalbos. Labai esu dėkinga už R.Guntienės nuoširdumą, šiltą bendravimą, atsidavimą darbui“, – sakė mergina.

Bermix Studio nuotr./ Unsplash nuotr./Medikė
Bermix Studio nuotr./ Unsplash nuotr./Medikė

Kaip ir kiti fondo remiami studentai, turintys negalią, Marija gavo socialinę stipendiją ir tikslinę išmoką, taip pat finansinę pagalbą.

„Galėjau įsigyti studijoms reikalingų priemonių, naudotis transportu. Taip, ši parama labai prisidėjo prie galimybės studijuoti“, – sakė studijuojanti ir medicinos srityje dirbanti Marija. Studijos jai leidžia tobulinti žinias, kad galėtų dirbti mėgstamą darbą turėdama neįgalumą.

123RF.com nuotr./Mergaitė ligoninėje
123RF.com nuotr./Mergaitė ligoninėje

Trūksta gestų kalbų vertėjų, asmeninių asistentų paslaugų

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bendrai finansuojamą projektą „Studijų prieinamumo didinimas“ fondas vykdo nuo 2015 metų. Tikslinės išmokos studentams, turintiems negalią, teikiamos nuo 2012 metų.

„Aiškiai matome, kad finansinė parama visų poreikių, deja, nepatenkina, – sakė projekto vadovė I.Rutavičiūtė. – Šiuo metu ypač aktuali individualizuota pagalba: gestų kalbų vertėjų, asmeninių asistentų paslaugos, kurias studentai galėtų įsigyti už teikiamą finansinę paramą, tačiau rinkoje pakankamos tokių paslaugų pasiūlos nėra. Pavienės aukštosios mokyklos savo jėgomis dalinai užpildo šių paslaugų poreikį, tačiau tai, deja, kuria fragmentiškumą ir neįgalusis asmuo studijas turi rinktis ne pagal savo poreikius, o pagal konkrečios aukštosios mokyklos siūlomas paslaugas bei galimybes studijas pritaikyti kiekvienam“.

Asmeninio albumo nuotr./Ieva Rutavičiūtė
Asmeninio albumo nuotr./Ieva Rutavičiūtė

Tiksline finansine parama siekiama padėti studentams padengti papildomas studijų metu atsiradusias išlaidas. Tačiau projekto veiklos tuo neapsiriboja. „Nuolat stebime tikslinių išmokų efektyvumą ir vertiname, kaip ši paramos rūšis prisideda prie studijų prieinamumo gerinimo. Šiam tikslui vykdomos studentų apklausos, analizuojama paramos gavėjų skaičiaus dinamika“, – komentavo I.Rutavičiūtė.

Šiaulių valstybinės kolegijos tikslas kiekvienam palankios ir lanksčias studijų sąlygos

15 min pakalbino ir kolegijų, kuriose studijuoja daugiausia studentų, turinčių negalią, atstovus. Kaip sakė Šiaulių valstybinės kolegijos viešųjų ryšių specialistė Urtė Drąsutytė, šios aukštosios mokyklos durys atviros visiems, norintiems studijuoti ir tenkinantiems priėmimo reikalavimus. „Esame pasirengę studentams, turintiems negalią, sudaryti palankias ir lanksčias studijų sąlygas“, – pabrėžė U.Drąsutytė.

Partnerio nuotr./Šiaulių valstybinė kolegija
Partnerio nuotr./Šiaulių valstybinė kolegija

Atsižvelgiant į studentų regos, klausos, judėjimo sutrikimus bei individualius gebėjimus, studijų procese taikomi atitinkami metodai, pvz., padidinamas šriftas, kalbama lėtesniu tempu, pailginamas atsiskaitymui skirtas laikas, teikiamos individualios konsultacijos, pritaikomas paskaitų tvarkaraštis.

„Vertinant studentų su specialiaisiais poreikiais žinias ir gebėjimus, kolegija mato poreikį atsižvelgti į individualias galimybes, taikyti atitinkamas studijų pasiekimų vertinimo formas ir metodus“, – atkreipė dėmesį kolegijos atstovė.

Fondo projekte „Studijų prieinamumo didinimas“ ši mokykla dalyvauja nuo 2015 metų. Kiekvieną mėnesį negalią turintys Kolegijos studentai gauna tikslines išmokas studijų reikmėms.

Įrengti liftai, nuovažos, kopikliai laiptais

„Visi Šiaulių valstybinės kolegijos pastatai (įskaitant bendrabučių pirmuosius aukštus) yra visiškai pritaikyti žmonėms su negalia: yra įrengti liftai, nuovažos, sanitariniai mazgai, galima laisvai įvažiuoti neįgaliųjų vežimėliu. Prie pastatų įrengtos automobilių statymo vietos. Studentai gali naudoti kolegijoje esančius mobilius kopiklius laiptais“, – vardijo U.Drąsutytė.

Šiaulių valstybinės kolegijos nuotr./Šiaulių valstybinė kolegija siūlo daugiau nei 20 studijų programų į informatikos, inžinerijos, socialinius, sveikatos mokslus ar verslo vadybą orientuotiems žmonėms
Šiaulių valstybinės kolegijos nuotr./Šiaulių valstybinė kolegija siūlo daugiau nei 20 studijų programų į informatikos, inžinerijos, socialinius, sveikatos mokslus ar verslo vadybą orientuotiems žmonėms

Judėjimo negalią turintiems asmenims prieinama ir biblioteka bei savarankiškų studijų centras. Pasirūpinta technine įranga, kuri bibliotekos ir savarankiškų studijų centro paslaugomis leidžia naudotis žmonėms su motorikos sutrikimais, silpnaregiams arba nematantiems žmonėms.

„Projekto vykdymo laikotarpiu kolegijos darbuotojai dalyvavo mokymuose apie negalios sampratą ir aukštąjį mokslą, negalią turinčių studentų studijų individualizavimą, negalią turinčių studentų studijų valdymą, techninės pagalbos ir alternatyvių mokymosi priemonių valdymą aukštojoje mokykloje“, – vardijo Šiaulių valstybinės kolegijos atstovės.

Ne visada žino, kad studentas turi specialiųjų poreikių

Paklausta, kiek kolegijoje studentų yra su negalia, U.Drąsutytė atkreipė dėmesį, kad ne visada aukštosios mokyklos žino apie visus specialiųjų poreikių turinčius studentus, nes ne visi pateikia informaciją apie negalią studijų pradžioje. Stojant ar studijuojant niekur nereikalaujama pažymėti apie turimą negalią, specialiuosius poreikius.

„Vis dėlto mums būtų naudinga sužinoti apie specialiuosius poreikius jau priėmimo metu, nes studijų individualizavimui pagal negalios pobūdį gali būti reikalingas ir papildomas aukštosios mokyklos pasirengimas (aplinkos pritaikymas, specialistai ir kt.) Jeigu negalia nėra akivaizdi, o aukštoji mokykla neturi informacijos, tiesiog negali studentui sudaryti lanksčių, jo poreikius atitinkančių galimybių. Kitaip tariant, kartais tiesiog norėtųsi daugiau atvirumo iš pačių studentų ir noro bendradarbiauti“, - sakė Šiaulių valstybinės kolegijos atstovė.

Partnerio nuotr./Šiaulių valstybinė kolegija
Partnerio nuotr./Šiaulių valstybinė kolegija

Šiuo metu apie turimus specialiuosius poreikius Šiaulių valstybinę kolegiją yra informavę ir finansinę pagalbą gauna per 20 studentų. Nemažai jų pasirinkę socialinį darbą, yra studijuojančių buhalterinę apskaitą, kitose studijų programose yra po 1–2 studentus.

Studijų pasirinkimo motyvai įvairūs, tačiau U.Drąsutytė mano, kad, pvz., socialinį darbą turintieji specialiųjų poreikių pasirenka, nes jiems ši sfera gerai pažįstama iš asmeninės patirties. Ši studijų programa orientuota į pagalbos procesą, profesija pagrįsta praktine veikla, skatina socialinę kaitą ir vystymąsi, socialinę sanglaudą ir žmonių įgalinimą. Buhalterinė apskaita patraukli studentams, vengiantiems nuolatinio tiesioginio kontakto.

Turintiesiems klausos negalią padeda skaitmeninio koduoto vidinio ryšio FM sistema

Kauno kolegijos Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovės Smiltės Juraitės teigimu, negalią turintys studentai sudaro nedidelę dalį visų Kauno kolegijos studentų, tačiau aukštojoje mokykloje yra laukiami. „Stengiamės užtikrinti, kad jų integracija būtų kaip įmanoma sklandesnė“, – sakė S.Juraitė.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kauno kolegija
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kauno kolegija

Ne visos Kauno kolegijos erdvės yra pritaikytos, pvz., judėjimo negalią turintiems studentams – kai kuriose auditorijose yra slenksčiai, per kuriuos neįgaliojo vežimėlyje esantis studentas negali pats pravažiuoti.

„Nepaisant to siekiame, kad negalią turintys studentai patirtų mažiau sunkumų: prie įėjimų į fakultetus yra įrengti pandusai, keltuvas neįgaliesiems, liftai ir kt., Bibliotekos ir informacijos išteklių centre yra įrenginių, klaviatūrų, programų, pritaikytų regos negalią ar regos sutrikimų turintiems žmonėms. Turintieji klausos negalią ar sutrikimų gali pasinaudoti skaitmeninio koduoto vidinio ryšio FM sistema Bellman Audio Domino, kuri padeda suvokti kalbą sunkiose girdėjimui situacijose (paskaitose, seminaruose, žiūrint vaizdo įrašus ir kt.). Artimiausiuose planuose numatyta įrengti liftą vieno iš fakultetų pastate, kuriame iki šiol lifto nebuvo“, – vardijo S.Juraitė.

Kauno kolegijos archyvo nuotr./Naujas KK studiju centras
Kauno kolegijos archyvo nuotr./Naujas KK studiju centras

Turintieji negalią studijų programas renkasi kaip ir kiti – atsižvelgdami į savo pomėgius, gebėjimus, tolesnes perspektyvas, išklausydami aplinkinių patarimų. Paskutiniais duomenimis, Kauno kolegijoje studijuoja 25 negalią turintys studentai.

Kokias kliūtis įvardija patys studentai. Apklausa

Valstybinio studijų fondo duomenimis, finansinę paramą kiekvieną semestrą iš viso gauna 420-450 studentų, turinčių negalią. Kasmet rengiamose fondo tikslinių išmokų gavėjų apklause studentai atsako ir apie studijų procese kylančias kliūtis. Jose paprastai dalyvauja apie 200-250 respondentų.

Pasak fondo projekto „Studijų prieinamumo didinimas“ vadovės, pirma studentų minima kliūčių grupė – studijų metu tiesiogiai dėl sveikatos būklės ir negalios patiriami sunkumai susikaupti, dėl regos sutrikimo perskaityti informaciją, dėl klausos sutrikimo dalyvauti paskaitose, dažni sveikatos pablogėjimai, dėl kurių praleidžiamos paskaitos ir pan.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Brailio raštas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Brailio raštas

„Antroji grupė – finansiniai sunkumai. Dalis studentų nurodė turintys mokėti už mokslą. Trečioji kliūčių grupė – nepritaikyta aukštųjų mokyklų infrastruktūra bei studijų procesas. Studentai nurodo ne visada galintys gauti reikiamos literatūros arba literatūra yra tik aukštosios mokyklos bibliotekoje, o dėl sveikatos būklės teigia negalintys ilgai sėdėti bibliotekoje“, – komentavo I.Rutavičiūtė.

Kitos studentų įvardijamos kliūtys – didelis krūvis, sunkiai prieinama mokymosi medžiaga, nuvykimas į studijas. „Apibendrinant darytina išvada, kad didelei daliai respondentų jų negalia tiesiogiai apsunkina studijų procesą tiek dėl silpnesnės fizinės sveikatos, tiek dėl nepritaikytos studijų aplinkos, tačiau pastebėtina, kad studentai susiduria ir su kitomis kliūtimis, kurios nėra tiesiogiai nulemtos jų negalios, pvz., dideli krūviai“, – sakė projekto vadovė.

Studijų prieinamumui gerinti – kompleksinės priemonės

Studijų prieinamumą siekiama gerinti kompleksiškai, todėl organizuojami ir aukštųjų mokyklų darbuotojų mokymai, kurių tikslas - padėti aukštųjų mokyklų administraciniam ir akademiniam personalui pritaikyti studijų aplinką ir procesą studentams, turintiems negalios sąlygotų individualių poreikių.

123RF.com nuotr./Neįgaliųjų vežimėlis
123RF.com nuotr./Neįgaliųjų vežimėlis

Pagal projektą fondas aukštosioms mokykloms parūpina negalios kompensacinės įrangos, padeda sklandžiau pritaikyti studijų aplinką. Siekiant, kad projekto darbai neliktų nepastebėti, vykdoma informacijos sklaida, kurios tikslas – informuoti projekto tikslinės grupės narius apie finansinės paramos galimybes.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“