Žinoma, mažiausia rizika rinktis specialybę, kuri negarantuoja konkrečios profesijos, tačiau suteikia plačiai taikomus gebėjimus – bendrauti, ieškoti informacijos, vadovauti, kritiškai mąstyti. Galima žiūrėti ir iš kitos pusės – galbūt ne tiek svarbus geras specialybės pasirinkimas, kiek svarbus mokėjimas prisitaikyti prie vis sparčiau besikeičiančių sąlygų.
Prognozuoti sudėtinga
Aurelijus Katkevičius, žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius, taikliai pastebi: „10 populiariausių 2010-ųjų profesijų 2004 metais neegzistavo. Tarp jų – biomedicinos inžinierius, tinklų sistemų ir duomenų komunikacijos analitikas, kasdienis sveikatos patarėjas.“
Klausimas, koks išsilavinimas yra perspektyvus, kokios specialybės bus reikalingos ateityje, yra labai svarbus, tačiau atsakymas sunkiai surandamas, nes prognozės gali nepasitvirtinti. Ekonomistas ir socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka primena šių dienų patirtį: „Prieš keletą metų labai suaktyvėjo stojimas į statybos inžineriją, kadangi buvo statybų bumas. Šiuo metu tie žmonės, kurie įstojo ten, studijų dar nebaigė, o šitame sektoriuje viskas jau apsivertė.“
Anot R.Lazutkos, už bet kurią specializaciją svarbiau yra įgyti gebėjimų bendrauti, surasti informaciją, o visų svarbiausia – mokytis
Kita vertus, analizuojant tam tikrus ženklus, kurie leidžia spėti vienos ar kitos srities būsimą paklausą, galima pasidaryti vertingų išvadų. Pavyzdžiui, jau dabar Vakarų Europos visuomenės susiduria su visuomenės sveikatos ir senėjimo problemomis. Tad tikėtina, kad slaugos specialistų, dietologų ir psichologų poreikis augs. Tiesa, čia R.Lazutka mato kitą problemą: „Senų žmonių daugėja ir reikės juos prižiūrėti, bet svarbu taip pat ir tai, kokios bus algos. Kiek tie žmonės galės už paslaugas mokėti ir ar iš viso galės, o jei ne – ar valstybė finansuos, ar daug tam skirs pinigų?“ Pasak ekonomisto, šiuo atveju paklausa dar neužtikrina gausių pajamų.
Ateitis priklauso internetui
„Omnitel“ prezidento Antano Zabulio teigimu, ateityje reikės vis daugiau mobiliųjų technologijų specialistų. „Mobiliųjų programų rinka – milijardinė industrija, nors prieš gerus ketverius metus buvo žinoma tik pavieniams entuziastams“, – spartų srities augimą akcentuoja telekomunikacijų bendrovės vadovas.
Informacijos ir technologijų gausa jau dabar yra didelė problema, reikalaujanti ją suvaldyti galinčių specialistų. Ateityje tai gali kelti dar didesnių rūpesčių. A.Katkevičius kaip perspektyvias įvardija visas profesijas, kurios susijusios su virtualia erdve: „Reikės visko, pradedant nuo tinklų analitiko iki „duomenų kasėjo“ ir jų interpretatoriaus. Kintant žmogaus ir kompiuterio bendravimo sąsajoms taip pat sparčiai turėtų augti lingvistikos specialistų ir atitinkamos pakraipos psichologų poreikis.“
Kita vertus, anot jo, stiprėjant tinklams ir tiesioginiams ryšiams tarp žmonių, turėtų mažėti tarpininkų vaidmuo: „Numatau atslenkant blogus laikus visokių rūšių vadybininkams, įskaitant, pavyzdžiui, leidėjus – jie turi labai pasistengti tiksliai nusistatyti savo nišą“, – perspėja A.Katkevičius.
Tinklaraštininkas Džiugas Paršonis mato dar vieną su interneto plėtra susijusį pokytį: „Sumažės darbo vietų prekybos sektoriuje, kadangi vis didesnę dalį užims elektroninės prekybos sistemos. Žinoma, galbūt logistikos srityje darbų padaugės, bet tiesioginės prekybos sferoje turėtų sumažėti.“
D.Paršonis taip pat teigia, kad po kelerių metų gali labai praversti žinios ir sugebėjimai energetikos srityje, nes Lietuvoje ateinančiais metais bus vykdomi stambūs projektai – Visagino atominės elektrinės, suskystintų dujų terminalo statyba ir kiti.
Siaura specialybė gali būti rizikinga
Kaip perspektyvios pastaruoju metu dažnai įvardijamos su biochemija, nanotechnologijomis, genų inžinerija, robotika susijusios specialybės. Tai sritys, į kurias visame pasaulyje daug investuojama ir kurios dažnai vadinamos ateities mokslu.
Tačiau R.Lazutka pastebi, kad studentas, rinkdamasis tokią specialybę, kuri gali būti ir labai paklausi, ir labai pelninga, rizikuoja daug labiau, nei stodamas į teisės ar vadybos studijas. „Kiek Lietuvoje yra tokių įmonių, kurioms reikalingi, pavyzdžiui, mikrobiologai? Manau, kad žmonės, kurie stoja į masines studijų programas, elgiasi racionaliai – vadybininkų ar teisininkų visur reikia. Studijuojant tokius dalykus įgytas žinias ir sugebėjimus galima pritaikyti ne vienoje srityje.
Šiais laikais reikalingos labai išsamios žinios, o žmogus nėra pajėgus visko išmanyti, dėl to atsiranda siauros specializacijos. Žiūrint iš darbdavio pusės, tokie siauros specializacijos žmonės labai svarbūs, bet žmogui, galvojančiam apie savo ateitį, toks pasirinkimas labai rizikingas“, – teigia ekonomistas.
Anot jo, siauros specializacijos žmonėms rinka, ypač Lietuvos, nėra didelė. „Čia iškyla prieštaravimas tarp žmonių su siaura specializacija poreikio ir tokio žmogaus poreikio būti mobilesniam, prisitaikančiam“, – tvirtina R. Lazutka.
Svarbiausia – gebėjimas mokytis
Pilietinės visuomenės instituto direktoriaus Dariaus Kuolio nuomone, ne konkreti specialybė atneša sėkmę. „Perspektyvus yra savarankiškas žmogus, kuris geba neprarasdamas savo tapatumo susikurti darbo vietą ir prisitaikyti prie tam tikrų rinkos reikalavimų. Svarbu suformuoti tam tikrą požiūrį į savo gyvenimą – perspektyvi ne išlaikytinio, bet aktyvaus, savarankiško žmogaus psichologija ir gyvenimo filosofija. Besikeičiančioje situacijoje orientuotis į išorinius rinkos ar valstybės poreikius yra labai sudėtinga“, – teigia D. Kuolys.
Anot R.Lazutkos, už bet kurią specializaciją svarbiau yra įgyti gebėjimų bendrauti, surasti informaciją, o visų svarbiausia – mokytis: „Per 10 metų vienoje srityje viskas tiek pasikeičia, kad su universitetinėmis žiniomis nepajėgsi išsilaikyti, jei toliau nesimokysi. Jei neieškosi naujos papildomos informacijos, nesugebėsi jos įsisavinti – tiesiog atsiliksi.“
Panašiai teigia ir A.Zabulis. Anot jo, ką nors išmokęs, įgijęs patirties negali būti ramus, turi nuolat gilintis: „Geras specialistas turi būti vienu žingsniu priekyje – tuomet turės perspektyvų bet kurioje profesijoje.“
