Pirmasis ir nerealiausias mokytojas mano manymu – Mama.
Pasakykite, kas mokė jus žengti pirmuosius žingsnius? Kas auklėjo mus nuo pirmųjų dienų? Kas jus labiausiai palaikydavo ir padėdavo visuose sprendimuose kuriuos priimdavote? Su kuo praleidote laimingiausias akimirkas savo gyvenime, kas buvo šalia kai jausdavotės ypač blogai? Galiausiai kokį žodį pirmą ištarėte dar būdami mažyčiais? Manau visi atsakysime – Mama.
Mano manymu visi sutiks, kad Mama – pats brangiausias žmogus kiekvienam iš mūsų. Jos dėka mes esame čia, išvydome šį pasaulį. Mama – tai savotiška dievybė, sumani, protinga, švelni, gera, rūpestinga, mylinti. Žinoma kartais pikta, tačiau šis pyktis yra momentinis, dažniausiai kylantis dėl mūsų poelgių. Mama tai žmogus į kurį lygiuojamės – tai pirmasis mūsų mokytojas.
Taigi, mano manymu, Mama yra pats nerealiausias mokytojas mano gyvenime
Visą save atiduodama ji moko mus pažinti pasaulį. Mama padeda suprasti, moko įgūdžių be kurių negalėtume tapti dalele visuomenės, be kurių yra neįmanoma net egzistuoti. Už tai, kad mokame vaikščioti, kalbėti, gražiai bei teisingai elgtis su žmonėmis mes turime būti dėkingi savo Mamoms.
Taigi, mano manymu, Mama yra pats nerealiausias mokytojas mano gyvenime. Ji atidavė visą save, kad tapčiau žmogumi, asmeniu kuriuo esu dabar. Dažnas iš mūsų net nesusimąsto, kad ištiesų reikėtų padėkoti, vien už tai, kad ji yra.
Ačiū Mama!
