A.Kubilius: nauji reikalavimai gali būti taikomi tik į ateitį
„Nekvestionuojame Seimo įgaliojimų įstatymu pavesti švietimo ir mokslo ministrui nustatyti naujus reikalavimus studijų krypčių vertinimui, taip pat neginčijame įstatyme įtvirtintos švietimo ir mokslo ministro teisės nustatyti naujus reikalavimus, tačiau pagal Konstituciją Seimas įstatymu negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo švietimo ir mokslo ministrui būtų suteikta teisė išleisti teisės aktą, numatantį naujus reikalavimus studijų krypčių vertinimui, kuris galėtų turėti grįžtamąją galią. Nauji reikalavimai gali būti taikomi tik į ateitį“, – teigia vienas iš kreipimosi autorių konservatorius Andrius Kubilius.
KT anksčiau yra nurodęs, kad „nauji studijų krypčių vertinimo kriterijai gali būti taikomi tik naujam vertinamajam laikotarpiui, kuris turi būti racionaliai pagrįstas (pakankamas), kad aukštosios mokyklos turėtų realias galimybes pertvarkyti studijų programas pagal naujus reikalavimus. Naujas vertinamasis laikotarpis negali būti nepagrįstai trumpas, – jis negali būti toks, kad aukštosios mokyklos neturėtų realių galimybių pertvarkyti studijų krypčių ir studijų programų pagal naujus reikalavimus“.
A.Kubiliaus tikinimu, naujai Seimo priimtoje įstatymo nuostatoje visiškai nepaisoma KT nutarimuose suformuluotų reikalavimų.
„Nepaisoma teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų; reikalavimo, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti tik tokį teisinį reguliavimą, kuris suteiktų galimybę teisinių santykių subjektams iš anksto žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, kad jie galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus; reikalavimo, kad pagal Konstituciją teisėkūros subjektams draudžiama teisės aktui suteikti grįžtamąjį galią, jeigu juo pabloginama teisės subjekto padėtis“, – dėsto politikas.
Pasigedo Seimo išvados dėl universiteto tarybos neigiamos nuomonės
Kitame Seimo narių kreipimesi į KT prašoma ištirti Seimo nutarimo „Dėl pritarimo LSU reorganizavimui prijungimo prie LSMU būdu“ atitiktį Mokslo ir studijų įstatymui, taip pat Konstitucijai.
„Esame suinteresuoti, kad tokių pertvarkų rezultatas garantuotų kokybišką aukštąjį išsilavinimą ir vardan tokio tikslo sutelktų aukštojo mokslo bendruomenę. Todėl labai svarbu, kad pertvarka būtų įgyvendinama preciziškai laikantis galiojančių teisės aktų bei konstitucinės doktrinos, saugančios aukštųjų mokyklų autonomiją, teisinės valstybės, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų“, – tikina A.Kubilius.
Konservatorių įsitikinimu, LSU tarybai nepritarus siūlomam universiteto reorganizavimo būdui, dėl tokio reorganizavimo būdo Seimas turėjo gauti specialų Vyriausybės teikimą, o universiteto tarybos neigiamą nuomonę turėjo įvertinti Seimas.
„Kaip žinome, nieko panašaus nebuvo padaryta: Vyriausybė tokio teikimo Seimui nepateikė, o Seimas neapsvarstė jokios Seimo išvados dėl universiteto tarybos neigiamos nuomonės“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Teisinėje valstybėje negalima remtis nuostata, kad „tikslas pateisina priemones“. Negalima įgyvendinti svarbios reformos, naudojant neteisėtas priemones, nes taip bus sukompromituota ir sužlugdyta tikrai svarbi pertvarka“, – apibendrina A.Kubilius.
Seimas LSU prijungimui prie LSMU pritarė sausį. Tiesa, universitetų pertvarka nėra baigta, nes Seimas kaip steigėjas turi patvirtinti naujo universiteto statutą.
Šiuo metu universitetai rengia reorganizacijos planą ir sąlygas. Planuojama, kad Sporto universitetas veiks LSMU sudėtyje kaip Sporto akademija, tačiau LSU siekia išlaikyti autonomišką statusą.
